Naujoji masto ekonomija

 

„Nepaisant visų su tuo susijusių nepatogumų, mastas visada teikė milžinišką naudą verslui.

 

Fiksuotos išlaidos yra palyginamos su didesnėmis pajamomis, didinant pelną ir remiant investicijas.

 

Didesnė našta suteikia didesnę derybinę galią su tiekėjais ir finansininkais.

 

Nuo 2000-ųjų pradžios masto pranašumai tapo dar ryškesni. Nematerialusis turtas, įskaitant programinę įrangą ir intelektinę nuosavybę, suteikė pranašumą įmonėms, kurios galėjo į jį investuoti.

 

Globalizacija suteikė didelėms įmonėms daugiau galimybių augti, taip pat prieigą prie didesnių – ir pigesnių – darbo jėgos telkinių.

 

Amerikoje padidėjo pelningumo skirtumas tarp didelių ir mažų įmonių. Ekonomistai pradėjo kalbėti apie „superžvaigždžių“ įmones, lenkiančias konkurentus.

 

Dabar dydis suteikia pranašumų naujais būdais. Dirbtinis intelektas (DI) sustiprina didelių įmonių dominavimą prieš mažas. Taip pat ir Donaldo Trumpo prezidentavimas, kuris išryškino atsparumo ir politinės įtakos svarbą. Tačiau tie patys sutrikimai gali kelti pavojų Amerikos korporacijų gigantams. Jau tokios įmonės kaip „Apple“ ir „Walmart“ atranda, kaip jų dydis gali paversti jas pono Trumpo rūstybės taikiniu.

 

Pradėkite nuo dirbtinio intelekto. Galite įsivaizduoti, kad gremėzdiški leviatanai būtų per daug įsitraukę į biurokratiją, kad galėtų pasinaudoti šia technologija. Tiesą sakant, jų mastas leidžia jiems investuoti į ją daug daugiau, nei mažesniems konkurentams. Remiantis gruodžio mėnesį konsultacinės įmonės „Bain“ atlikta apklausa, Amerikos įmonės, kurių pajamos viršija 5 mlrd. JAV dolerių, vidutinis metinis generatyvinio dirbtinio intelekto projektų biudžetas siekė 27 mln. JAV dolerių, penkis kartus daugiau, nei praėjusių metų vasarį. Tuo tarpu tos, kurių pajamos siekia nuo 500 mln. iki 5 mlrd. JAV dolerių, buvo skyrusios 9 mln. JAV dolerių, dviem trečdaliais daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu (žr. 2 grafiką). Didžiausias Amerikos bankas „JPMorgan Chase“ teigia, kad įdiegė dirbtinio intelekto įrankius daugumai iš 320 000 savo darbuotojų. Didžiausia šalies sveikatos draudimo bendrovė „UnitedHealth“ teigia turinti 1 000 skirtingų šios technologijos programų.

 

Sanjinas Bicanicas iš „Bain“ pažymi, kad užtikrinti, jog dirbtinis intelektas gerai veiktų, yra brangiau, nei kitų tipų skaitmeninių technologijų atveju, nes tam reikia, kad įmonės organizuotų savo duomenis ir eksperimentuoti su modeliais.

 

Didelės įmonės turi papildomą pranašumą – didesnius duomenų rinkinius, kuriuos galima panaudoti jų kuriamoms dirbtinio intelekto sistemoms tobulinti.

 

Ne tik technologijos, bet ir politika daro didelę įtaką tam, kad būti didelėmis. Nors daugelis pono Trumpo tarifų dabar susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, tie, kurie liks, pakenks įmonių pardavimams ir pelnui. Tačiau didelės įmonės paprastai yra atsparesnės tokiems sukrėtimams. Tarp listinguojamų Amerikos įmonių, kurios patenka į aukščiausią pajamų kvintilį, turi didesnę veiklos pelno maržą ir sveikesnį skolos bei veiklos pelno (prieš nusidėvėjimą ir amortizaciją) santykį, nei vidutiniškai, be to, jos turi daug daugiau grynųjų pinigų.

 

Tai reiškia, kad jos mažiau linkusios patirti finansinių sunkumų nuosmukio metu. Tai taip pat leidžia joms greičiau atsigauti, kaip nutiko po COVID-19 pandemijos. Mes išnagrinėjome listinguojamų Amerikos įmonių pelningumą, matuojamą jų investuoto kapitalo grąža, devyniuose nefinansiniuose sektoriuose prieš ir po pandemijos. Septyniose iš devynių didžiausios įmonės – tos, kurios patenka į aukščiausią pajamų kvintilį – 2023 m. ir vėliau vidutiniškai buvo pelningesnės. 2024 m. pelnas buvo didesnis nei 2018 ir 2019 m. Tuo tarpu apatinis kvintilis tapo mažiau pelningas tame pačiame skaičiuje sektorių.

 

Didumas taip pat paprastai padidina tiekimo grandinės atsparumą – tai buvo taip pat svarbu prekybos kare, kaip ir COVID-19 pandemijos metu. „Pandemijos metu nuolat sulaukdavau skambučių iš mažų ir vidutinių įmonių, kurios teigė, kad negali gauti gabenimo pajėgumų.“ „Didelės įmonės iš esmės buvo eilės priekyje“, – sako Philipas Damasas iš laivybos konsultacijų įmonės „Drewry“. Toks prioritetų nustatymas atsiperka, kai įmonės skuba importuoti produktus į Ameriką prieš tarifų terminus.

 

Be to, padeda tai, kad didelės įmonės paprastai turi daugiau tiekėjų daugiau vietų. Pasaulio ekonomikos forumo ir konsultacijų įmonės „Kearney“ tyrimas parodė, kad įmonės, kurios po pandemijos padidino savo rinkos dalį, dažniau turėjo atsarginių tiekėjų įvairiose šalyse didelei daliai savo įsigyjamų produktų.

 

Galiausiai, kartu su mastu atsiranda vis vertingesnis turtas: politinis kapitalas. Mes išnagrinėjome ne pelno organizacijos „OpenSecrets“ duomenis apie Amerikos įmonių, įtrauktų į S&P 500 indeksą, lobistinę veiklą. Vidutinė įmonė, esanti mažiausioje indekso pusėje pagal pajamas, 2024 m. visiškai neišleido lobizmui, pasikliaudama vien tokiomis grupėmis kaip JAV prekybos rūmai, kad šios gintų jų interesus. Tuo tarpu vidutinė įmonė, esanti viršutiniame kvartilyje, lobizmui išleido 3,3 mln. dolerių, penkis kartus daugiau, nei kitam kvartilyje ir dvigubai daugiau, nei veiklos sąnaudų dalis (žr. 3 grafiką). Ji taip pat pasamdė didesnį lobistų skaičių, palyginti su darbuotojų skaičiumi.

 

Ponas Trumpas mėgsta tiesiogiai kalbėtis su daugelio didžiausių Amerikos įmonių vadovais. Balandžio mėnesį trijų mažmeninės prekybos gigantų „Home Depot“, „Target“ ir „Walmart“ vadovai susitiko su prezidentu aptarti savo susirūpinimo dėl tarifų. Mažesni mažmenininkai nesulaukė tokio dėmesio. Ponas Trumpas atrodo ypač imlus įmonėms, kurios žada investuoti dideles sumas Amerikoje. „Tiek daug įmonių nori ateiti į Baltuosius rūmus... [Jos siūlo] 10 mlrd. dolerių ar daugiau, ir aš ten esu“, – sakė jis vasario mėnesį sakytoje kalboje. Tokia tiesioginė prieiga yra dar svarbesnė nei įprastai, pažymi Jorge Guajardo iš politinių konsultacijų įmonės DGA, nes daugelis vidutinio lygio pareigybių administracijoje vis dar neužimtos.

 

Visa tai padeda paaiškinti, kodėl nuo pono Trumpo inauguracijos mažiausių Amerikos listinguojamų bendrovių „Russell 2000“ indeksas sumažėjo 11 %, palyginti su tik 3 % sumažėjimu didžiausių Amerikos įmonių „S&P 100“ indekse. Tačiau besikeičianti verslo aplinka taip pat kelia pavojų įmonių gigantams.

 

Kaip ir su visomis naujomis technologijomis, pernelyg nedrąsūs naudoti dirbtinio intelekto (DI) vartotojai susidurs su naujokais, kurie susikūrė aplink jį. Taip pat kyla rizika, kad D. Trumpo tarifai lemtų ilgalaikį globalizacijos pasikeitimą, ribojantį įmonių prieigą prie užsienio rinkų. Toks scenarijus dideles įmones paveiktų labiau, nei mažas. Didžiausias Amerikos listinguojamų nefinansinių įmonių kvintilis pagal pajamas 23 % savo bendrų pardavimų užsienyje gauna, palyginti su vos 7 % apatinio kvintilio.

 

Didesnis politikų dėmesys taip pat ne visada gali būti laukiamas. „Walmart“ neseniai supykdė D. Trumpą, pelno skelbimo pokalbio metu užsiminusi, kad dėl didesnių tarifų jai reikės kelti kainas. Arba pagalvokite apie „Apple“. Balandžio mėnesį „iPhone“ gamintoją iš dalies atleido nuo tarifų Kinijoje pagamintiems išmaniesiems telefonams. Po dviejų savaičių ji pareiškė, kad perkels savo į Ameriką skirtų „iPhone“ telefonų gamybą į Indiją. D. Trumpas nebuvo patenkintas. Gegužės 23 d. jis pagrasino „bent 25 %“ tarifu Amerikoje parduodamiems, bet kitur pagamintiems „iPhone“ telefonams. Net jei teismai ir paskelbs pono Trumpo grasinimus dėl tarifų bejėgiais, jis turi daugybę kitų priemonių apsunkinti įmonių gyvenimą. Amerikos korporacijų gigantai džiaugėsi milžiniškais pranašumais. Jie taip pat turėtų būti pasiruošę milžiniškiems galvos skausmams.“ [1]

 

1. The new economies of scale. The Economist; London Vol. 455, Iss. 9450,  (May 31, 2025): 58, 59.

The new economies of scale

 

 

"For all the unwieldiness it entails, scale has always brought enormous benefits in business.

 

Fixed costs are set against more revenue, raising profits and supporting investment.

 

Heft brings greater bargaining power with suppliers and financiers.

 

From the early 2000s, the advantages of scale became even more pronounced. Intangible assets, including software and intellectual property, gave the upper hand to companies that could afford to invest in them.

 

Globalisation provided big companies with more room to grow, as well as access to larger—and cheaper—pools of labour.

 

In America, the gap in profitability between big and small firms widened. Economists began to speak of “superstar” firms racing ahead of the competition.

 

Now size is conferring advantages in new ways. Artificial intelligence (AI) is reinforcing the dominance of big firms over small ones. So is the presidency of Donald Trump, which has raised the importance of resilience and political sway. Yet these same disruptions could spell danger for America’s corporate giants. Already companies from Apple to Walmart are discovering how their size can make them a target of Mr Trump’s wrath.

 

Start with AI. You might imagine that lumbering leviathans would be too tied up in bureaucracy to make use of the technology. In fact, their scale allows them to invest far more in it than smaller rivals. According to a survey in December by Bain, a consultancy, American companies with more than $5bn in revenue had an average annual budget for generative-AI projects of $27m, five times the level in the preceding February. Those with between $500m and $5bn in revenue, by contrast, had set aside $9m, up by two-thirds over the same period (see chart 2). JPMorgan Chase, America’s biggest bank, says it has rolled out AI tools to most of its 320,000 employees. UnitedHealth, the country’s biggest health insurer, claims to have 1,000 different applications for the technology.

 

Sanjin Bicanic of Bain notes that getting AI to work well is proving more expensive than for other types of digital technology, as it requires companies to organise their data and tinker with models.

 

Big firms have the added advantage of larger data sets that can be used to refine the AI systems they build.

 

It is not only technology, but politics, too, that is making it even better to be big. Although many of Mr Trump’s tariffs now face legal uncertainty, those that remain will hammer sales and profits for businesses. Big firms, though, tend to be more resilient to such shocks. Among listed American firms, those in the top quintile by revenue have fatter operating margins and a healthier ratio of debt to operating profits (before depreciation and amortisation) than the average, and hold a lot more cash, too.

 

That means they are less likely to get into financial trouble during a downturn. It also allows them to bounce back more quickly, as happened following the covid-19 pandemic. We examined the profitability of listed American companies, as measured by their return on invested capital, in nine non-financial sectors before and after the pandemic. For seven of the nine, the biggest firms—those in the top quintile by revenue—were, on average, more profitable across 2023 and 2024 than they were across 2018 and 2019. The bottom quintile, by contrast, became less profitable in the same number of sectors.

 

Bigness tends also to bring increased supply-chain resilience—just as important in a trade war as it was amid covid-19. “During the pandemic, I kept getting calls from small and medium-sized businesses saying that they could not get shipping capacity. The big companies were, by and large, at the front of the queue,” says Philip Damas of Drewry, a shipping consultancy. Such prioritisation pays when companies are rushing to import products into America before tariff deadlines.

 

It helps, in addition, that big companies tend to have more suppliers in more places. A study by the World Economic Forum and Kearney, a consultancy, found that firms which grew their market share in the wake of the pandemic were more likely to have back-up suppliers in a variety of countries for a significant share of the products they procured.

 

Last, with scale comes an increasingly valuable asset: political capital. We examined data from OpenSecrets, a non-profit organisation, on the lobbying activities of American firms in the S&P 500 index. The median company in the smallest half of the index by revenue spent nothing on lobbying in 2024, relying solely on groups such as the US Chamber of Commerce to champion its interests. The median firm in the top quartile, by contrast, spent $3.3m on lobbying, five times as much as for the next quartile and twice as much as a share of operating expenses (see chart 3). It also hired a greater number of lobbyists relative to its number of employees.

 

Mr Trump likes to talk directly with the bosses of many of America’s largest companies. In April those of Home Depot, Target and Walmart, three retail giants, met the president to discuss their concerns over tariffs. Smaller retailers have received no such attention. Mr Trump seems particularly receptive to firms that promise to invest large amounts in America. “So many companies want to come to the White House...[They offer] $10bn or more and I am there,” he said in a speech in February. Such direct access is even more important than usual, notes Jorge Guajardo of DGA, a political-advisory firm, because many mid-level positions in the administration have still not been filled.

 

All this helps explain why, since Mr Trump’s inauguration, the Russell 2000 index of America’s smallest listed companies is down by 11%, compared with a drop of only 3% in the S&P 100 index of America’s largest firms. Yet the shifting business landscape also presents dangers for corporate giants.

 

As with all new technologies, incumbents that are too timid in using AI will be exposed to newcomers that have built themselves around it. Then there is the risk that Mr Trump’s tariffs result in a lasting reversal of globalisation which limits companies’ access to foreign markets. That scenario would hit big companies harder than small ones. America’s top quintile of listed non-financial firms by revenue derive 23% of their combined sales abroad, compared with just 7% for the bottom quintile.

 

More attention from politicians may not always be welcome, either. Walmart recently angered Mr Trump by suggesting on an earnings call that it would need to raise prices in response to higher tariffs. Or consider Apple. In April the iPhone-maker won a partial reprieve from tariffs on Chinese-made smartphones. Two weeks later it said that it would shift the production of its America-bound iPhones to India. Mr Trump was not pleased. On May 23rd he threatened a tariff of “at least 25%” on iPhones sold in America but made elsewhere. Even if the courts make Mr Trump’s tariff threats toothless, he has plenty of other means at his disposal to make life difficult for companies. America’s corporate giants have enjoyed super-sized advantages. They should be prepared for some super-sized headaches, too.” [1]

 

1. The new economies of scale. The Economist; London Vol. 455, Iss. 9450,  (May 31, 2025): 58, 59.

Trinucleotide substrates under pH–freeze–thaw cycles enable open-ended exponential RNA replication by a polymerase ribozyme

 

“RNA replication is considered a key process in the origins of life. However, both enzymatic and non-enzymatic RNA replication cycles are impeded by the ‘strand separation problem’, a form of product inhibition arising from the extraordinary stability of RNA duplexes and their rapid reannealing kinetics.

 

Here we show that RNA trinucleotide triphosphates can overcome this problem by binding to and kinetically trapping dissociated RNA strands in a single-stranded form, while simultaneously serving as substrates for replication by an RNA polymerase ribozyme.

 

When combined with coupled pH and freeze–thaw cycles, this enabled exponential replication of both (+) and (−) strands of double-stranded RNAs, including a fragment of the ribozyme itself.

 

Subjecting random RNA sequence pools to open-ended replication yielded either defined replicating RNA sequences or the gradual emergence of diverse sequence pools. The latter derived from partial ribozyme self-replication alongside generation of new RNA sequences, and their composition drifted towards hypothesized primordial codons. These results unlock broader opportunities to model primordial RNA replication.” [1]

 

1. Trinucleotide substrates under pH–freeze–thaw cycles enable open-ended exponential RNA replication by a polymerase ribozyme. James Attwater, Teresa L. Augustin, Joseph F. Curran, Samantha L. Y. Kwok, Luis Ohlendorf, Edoardo Gianni & Philipp Holliger. Nature Chemistry. 28 May 2025