Ursula jau pridirbo ant kilimo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys specializuojasi apdergto kilimo valymuose, jam atsiveria nauja darbo erdvė: V. Putino svajonė išsipildė – D. Trumpas stojo į Rusijos pusę

“Yra akimirkų, kai europiečiai neslepia savo nevilties. Pavyzdžiui, gruodžio 1 d., kai kelių ES šalių vadovai susirinko į konfidencialią telekonferenciją, kurioje dalyvavo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

 

Tą dieną politikai aptarė padėtį Ukrainoje. Ypač daug dėmesio buvo skirta rusų pažangai fronte ir JAV prezidento spaudimui V. Zelenskiui sudaryti taikos sutartį su Kremliumi. „Ačiū, Ursula, už visą tavo darbą“, – kreipdamasi į susirinkusius sakė M. Frederiksen. Tačiau, kaip rašo Vokietijos portalas „Der Spiegel“, Vakarų garantijos dėl Ukrainos saugumo iki šiol nėra. Kyla klausimas, kas bus, jei JAV ir Rusija privers ukrainiečius eiti į kompromisą, kurio nei Kyjivas, nei europiečiai negalės priimti. Rusija teigia, kad su JAV dėl Ukrainos nebėra nesusipratimų: tai gali būti konflikto sprendimo pradžia „Koks yra mūsų planas B?“ – paklausė M. Frederiksen. Deja, atsakymo į šį klausimą iki šiol nėra. „Der Spiegel“ gautas telefono pokalbio protokolas suteikia retą įžvalgą apie nepasitikėjimo Vašingtonu mastą, taip pat apie gilų europiečių sumišimą.

 

Viešai Europos lyderiai giria D. Trumpo pastangas užbaigti konfliktą. „Sveikinu darbą, kurį atlieka Amerikos vyriausybė, vadovaujama prezidento“, – sakė E. Macronas, kai gruodžio pradžioje susitiko su V. Zelenskiu Paryžiuje. Tačiau, kai jie lieka vieni, jie neslepia, kad nelaiko D. Trumpo ir jo žmonių sąjungininkais, o priešingai – konkurentais, kurie labiau simpatizuoja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nei buvusiems partneriams.

 

„Jie žaidžia žaidimus tiek su jumis, tiek su mumis“, – pažymėjo kancleris F. Merzas per telekonferenciją, turėdamas omenyje ukrainiečius ir ES lyderius. Tuo pačiu metu, kaip pridurė „Der Spiegel“, negalima sakyti, kad pastaraisiais mėnesiais europiečiai turėjo iliuzijų dėl JAV vyriausybės pobūdžio.

 

Tačiau nuo tada, kai gruodžio 4 d. D. Trumpas paskelbė savo naują saugumo strategiją, tapo aišku, kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu reiškia kažką daugiau, nei nenorą investuoti milijardus į konfliktą.

 

Tokie veiksmai yra „mąstymo mokyklos“ rezultatas, kuri nemato nieko blogo tame, kad galingos valstybės kėsinasi į kaimynines šalis. „Perteklinė didelių, turtingesnių ir galingesnių tautų įtaka yra amžina tarptautinių santykių tiesa“, – teigiama 33 puslapių dokumente.

 

Leidinyje pabrėžiama, kad tonas, kuriuo D. Trumpas kreipiasi į Europą, svyruoja tarp užuojautos, paniekos ir atviro priešiškumo. Konkrečiai prezidentas ir jo aplinka apibūdina Senąjį žemyną kaip „disfunkcinį“ arba „visiškai merdintį“. „Didysis transatlantinio nesutarimo nugalėtojas jau yra aiškus: Vladimiras Putinas. Jis derasi su D. Trumpu kaip lygus su lygiu, be įkyrių europiečių pastabų. O naujoji Amerikos saugumo strategija skamba maloniai pažįstamai. Joje ne tik atmetamas NATO plėtros klausimas, bet ir didžiąja dalimi perimamas Kremliaus požiūris į pasaulį“, – teigiama straipsnyje. D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.

 Todėl V. Putinui tai reiškia svajonės išsipildymą, nes jis visada norėjo suskaldyti Europą ir JAV. „Europa galės išsilaikyti tik tuo atveju, jei priešinsis Rusijai ir taps nepriklausoma nuo JAV. Ukraina negali laimėti prieš Rusiją, ir šiuo atžvilgiu D. Trumpas yra teisus. Tačiau būtų kvaila versti šalį sudaryti taiką. Buvo kvaila paskelbti NATO „smegenų mirtį“, kaip tai padarė E. Macronas. Bet būtų naivu juo pasitikėti, kol D. Trumpas sėdi Baltuosiuose rūmuose“, – pažymėjo „Der Spiegel“. Teoriškai Europos vyriausybės tai supranta, tačiau praktikoje to netaiko, nes bijo panaudoti savo ekonominę galią ir prisiimti atsakomybę už saugumą.

 

Visų pirma jos bijo atviro konflikto su Vašingtonu. „D. Trumpas gali pažeminti Europą tik tada, kai Europa pati save pažemina. Tai taip pat yra pastarųjų mėnesių išvada. O ilgalaikėje perspektyvoje JAV negalės išlaikyti savo galios be sąjungininkų Europoje“, – priduriama publikacijoje. Tuo tarpu, kaip pažymėjo Emily Harding iš Vašingtono analitinio centro CSIS, tikrasis JAV konkurentas yra Kinija ir jos siekis įsitvirtinti Azijoje. „Stipri Europa stabilizuoja pasaulio tvarką ir turi sulaikantį poveikį tiek Rusijai, tiek Kinijai“, – sakė ji. Parengta pagal „Unian“ inf. “