Kaip buvo sukurtas kvalifikuotų darbuotojų, dirbančių už grašius, modelis?

"Ši politinė liga prasidėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje JAV elito universitetuose, kur mokslo darbdaviai mėgino skatinti lėtėjantį naujovių konvejerį, importuodami pigią darbo jėgą, kad sumažintų Amerikos mokslininkų atlyginimus.

Nacionalinis mokslo fondas [ir] Nacionalinė mokslų akademija turėjo suburti komandą, kad efektyviai išgelbėtų universitetus, jei [įstatymų leidėjai] ir toliau nenorės įnešti daugiau pinigų. Taigi tai, ką mes [elitas] sugalvojome, buvo nuostabi idėja. Mes meluojame apie Amerikos mokslininkus ir inžinierius, sakydami, kad jie yra pasipūtę ir kad nesuinteresuoti prisidėti prie šios labai reiklios mokslo profesijos. Ir, beje, neturtingose ​​Azijos šalyse turime gausybę mokslininkų, tarp kurių yra geriausių ir ryškiausių, ir mes tiesiog turėtume jų atsigabenti daugybę. Nes ką visada darydavome, mes universitetuose turėdavome darbo jėgą, kuri buvo pagrįsta mokinių darbu. Taigi tie [mokslo] studentai iš tikrųjų yra darbuotojai, bet, vadindami juos studentais, jums nereikia mokėti jiems. Jūs neleidžiate jiems susivienyti į profsąjungas. Bet jūs iš tikrųjų nepripažįstate, kad vyksta tai, jog jūs išnaudojate  žmones iš Azijos ir kitų panašių vietų, kurie nori priimti Amerikos vizas, kaip atlyginimą už darbą.

Ši universitetų liga tapo išplitusi visoje ekonomikoje.

Visi šie [1980 m.] pasiūlos šaltiniai ir darbo vietų perkėlimas į užsienį, darbuotojų skaičiaus mažinimas ir finansilizacija bei visi kiti šie dalykai nebuvo pakankamai geri, kad būtų galima iš tikrųjų išspręsti pagrindinę problemą [sumažėjusį ekonomikos augimą], nes darbdaviai neturėjo diagnozės apie tai, kas iš tikrųjų nutiko, kad [lėtai augame]. Tai, ką buvo galima pakankamai gerai padaryti, buvo galima išlaikyti kelis pyrago gabaliukus, augančius kitų sąskaita.

„Tai yra visas globalizacijos turinys ... idėja yra ta, kad dabar jūs turite tam tikrus sektorius (perku-parduodu), [kurie] auga, kanibalizuodami kitus sektorius, ir jei mes vadiname tai augimu, mes galime sugadinti savo nacionalinę [ekonomikos augimo] statistiką".

„Fortune 500“ bendrovės ir universitetai atsisako daugiau, nei milijono Amerikos absolventų, įdarbindami bent 1,3 milijono absolventų iš užsienio ir gausėjančią nelegalių „baltųjų apykaklių“ armiją. Šie legalūs ir nelegalūs užsienio darbuotojai racionaliai renkasi Amerikoje savo griežtą pavaldumą ir mažesnį atlyginimą - taip pat ir viltingas pilietybės gavimo svajones -, o ne alternatyvų pasirinkimą grįžti namo į Indiją, Kiniją ar kur kitur.

Daugelis tų užsienio darbuotojų atvyksta per universitetus. Tai vadinama „praktinis mokymas“. „Praktinis mokymas“ universitetams duoda pajamas - 4 milijardus JAV dolerių per metus, be to, daug darbo vietų ir daug turto iš Amerikos centrinio regiono valstijų iškelia į turtingas JAV jūros pakrantes. Elito vykdomas ekonominis kanibalizmas pamažu sunaikino visuomenės pasitikėjimą nuopelnais ir laisvąja rinka, kaip keliu į sėkmę. „Mes turime tiek daug kanibalizacijos, kad mes atsisakėme nuopelnų, nes dabar vertiname nuopelnus, kaip pasiteisinimą, kaip [ politinę priedangą privilegijoms]."