Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. liepos 22 d., trečiadienis

Kodėl vis dar neturime lietuviško Harvardo?

"Ilgametis liberalas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako baigiantis politiko karjerą ir toliau dirbsiantis švietimo srityje."
Kai du liberalai - tuometinis premjeras ir formaliai Landsbergių partijos vadovas Andrius Kubilius bei pasivadinęs tikru liberalu Steponavičius įvedė studento krepšelio sistemą Lietuvoje, būta gražių vilčių, ypač tarp Vilniaus jaunimo. Girdi, konkurencija tarp universitetų sunaikins silpniausius profesorius. Liks tik vienas universitetas. Jis bus Harvardo lygio. Lietuvos verslas, gavęs tiek puikiai paruoštos darbo jėgos, nukonkuruos visus kitus verslus pasaulyje. Visi gyvensime Lietuvoje, kaip inkstai taukuose.

Neišėjo. Aukštasis mokslas yra sudėtingas dalykas. Nei būsimi studentai, nei jų giminės iki galo nesupranta, kas daroma universitetuose. Apgauti juos lengva. Todėl universitetai susikaupė ties šiuo lengviausiu keliu - reklama ir apgaudinėjimu. Universitetai pavirto tiesiog diplomus parduodančiais kioskais. Lietuvos verslas verkia - Lietuvoje trūksta gerų kadrų. Mes visi skurstame. Ačiū, Steponavičiau. Sekmės, dirbant švietimo srityje.

O ką daryti mums, likusiems dirbti Lietuvos ūkyje? Galime reikalauti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iš jos turimų duomenų skelbtų, kokius atlyginimus gauna buvę mūsų valstybės išlaikomų universitetų studentai Lietuvoje, praėjus penkiems metams po universiteto diplomo gavimo. Ypač naudingi būtų duomenys, suskirstyti pagal studentų tėvų gaunamas pajamas. Universitetas, iš kurio penktadalis skurdžiausių tėvų užaugintų studentų turėtų tokį pat atlyginimą, kaip ir penktadalis turtingiausių tėvų užaugintų studentų, taptų populiarus tarp talentingų ir neturtingų bei būtų vertas visokeriopos valstybinės paramos.

Komentarų nėra: