"Kadangi Vokietija pateko į pandemiją su valdžios sektoriaus perteklium, ji galėjo palaikyti karantino ekonomiką tiesioginėmis išmokomis šeimoms, mokesčių sumažinimu, verslo paskolomis ir kita pagalba, sudarančia 55 procentus bendrojo vidaus produkto arba maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinių Valstijų gelbėjimo paketas, kaip BVP dalis. Vokietija taip pat galėjo ir norėjo pirmą kartą skirti nepaprastosios padėties skatinimo fondus kaimyninėms šalims, kurios jau seniai skundžiasi, kad vokiečių šykštumas kenkė visam žemynui. Šis žingsnis yra nuovokus ir dosnus: tos šalys dabar geriau gali sau leisti importuoti iš Vokietijos, nei jos būtų sugebėjusios be Vokietijos paramos.
Vokietija taip pat daro didelį, nors šiek tiek pavėluotą, postūmį tapti konkurencingesne technologijų galia. Ji skiria tiek tyrimų ir plėtros vystymui, kiek tai daro JAV (maždaug 3 procentai BVP [1]), ir turi ilgalaikį planą sukurti verslumo ekosistemą, panašią į Silicio slėnį, kurioje rizikos kapitalistai kurtų daug žadančias naujas įmones. Vokietijos technologijų pramonė turi ir nesėkmių, kaip nesenas ir staigus finansų technologijų bendrovės „Wirecard“ žlugimas, kuris iškėlė klausimus apie Vokietijos finansų reguliavimo institucijos budrumą. Tačiau daugelio pirmųjų šios pramonės šakos sėkmių dėka, Amerikos internetinių prekybos ir maisto pristatymo kompanijų, kopijos Vokietijoje sparčiai auga.
Į Vokietijos ekonomikos gelbėjimo planą įtraukta 56 milijardai dolerių pradedančioms įmonėms, kurios gali skaitmeninti tradicines pramonės šakas, naudodamos dirbtinį intelektą ir kitas naujas technologijas. Kartu su Prancūzija, Vokietija neseniai paskelbė, ką Vokietijos ekonomikos ministras pavadino skaitmeniniu „mėnulio projektu“, kurio tikslas - sukurti Europos interneto debesį, kad galėtų konkuruoti su Amerikos ir Kinijos kompanijomis.
Pandemijai spartinant skaitmenizacijos ir globalizacijos tempus, ir didėjant pasaulio skoloms, Vokietija išsiskiria santykiniu sugebėjimu atsispirti šiems iššūkiams, nes turi vyriausybe, pasirengusia juos spręsti."
1. Lietuva - gėda pasakyti - tyrimų ir plėtros vystymui skiria tik maždaug 0,68 procentų BVP, tai yra 4,4 karto mažiau, negu šios pažangios šalys. Dar blogiau, JAV ir Vokietijos armijoje dirba tik gerai paruošti profesionalai, o gabiausias Lietuvos jaunimas produktyviausias dienas praleidžia šauktinių vaidmenyje, šerdamas uodus ir erkes Lietuvos krūmuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą