Kaip mūsų ūkininkai gali prisitaikyti prie globalaus atšilimo?

„Teko būti Prancūzijoje, kurie, pavyzdžiui, kukurūzams apsaugoti ankstyvą pavasarį naudoja specialias plėveles ir tai sėją paankstina dviem savaitėm. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir technologijos bei pačios veislės. Jau Lietuvoje kai kurie ūkininkai augina du bulvių derlius per metus ir pirmąjį kasa gegužės pabaigoje ar birželį“, – kaip keičiasi žemdirbystė pasakoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Svitojus.

Jis vardina ir kultūras, kurių mūsų dabartinėmis sąlygomis jau būtų galima gauti du derlius per metus. Tai bulvės, žiemkenčiai, ridikėliai, įvairios salotos. Daržininkystėje du derliai galimi, grūdininkystėje žemė turi daugiau pailsėti. Gerai, kad pas mus kol kas nepasireiškė pernelyg ankstyvo sodų žydėjimo tendencijos. Žiedai būtų žuvę. Taip jau nutiko Italijos persikų soduose. Jie verkia, kad šiemet derliaus nebus.

Be to, keičiantis klimatui atsiranda ir kitų tendencijų. Mėsinių galvijų augintojai, kurie šiemet ganė per žiemą, savikainą sumažino 15 proc. Tačiau tokiam laikymo būdui tinka ne visos pas mus populiarios mėsinių raguočių veislės. Mūsų žiemos panašios į Airijos, tačiau pas juos vasarą lyja kur kas daugiau.

Kalbant apie gyvulininkystę klimato kaita mums gali būti naudinga – kai kur mėsiniai ganėsi lauke ištisus metus. Mes tampame panašūs į airius, kur žolę galima pjauti ne 3, bet 4 kartus per metus. Netgi Baltarusijoje, kur taikomos naujos veislės, žolė pjaunama 4 kartus. Tačiau tai specialios ganyklos, kurios sėjamos specialia sėkla ir prižiūrimos pagal atitinkamas technologijas.

„Daržovės dirvos taip stipriai nenualina kaip kviečiai arkitos kultūros. Tačiau bet kokiu atveju vėliau turime žemei grąžinti anglį irazotą, kuriuos pasiima augalai. Intensyvios grūdų auginimo technologijos galibūti taikomos juodžemio zonose – derlingose Ukrainos, Kazachstano žemėse. Pasmus dar reikia išsiaiškinti, ar tai apsimokėtų“, – dėlioja A. Svitojus."