Žmonės nėra durni, va bėda

 Atsimenat, kaip mūsų ekspertai sakė, kad mes nenešiotume kaukių, nes kaukės mums nepadeda, jas reikia palikti gydytojams, nes tik gydytojams padeda. Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškė, kad ekspertai laiko mus durnais gyvuliais su niekam nevertomis gyvybėmis. Dabar ekspertai Lietuvoje su tokia pat idėja nori pabandyti švedišką modelį kovoje su koronavirusu. Girdi, eikit į mokyklą, eikit į ligonines, eikit į darbą, darykit, ką norit. Girdi, ekonomika yra svarbiausia. Girdi, užsikrėtimų skaičius auga Lietuvoje, bet dar neeksponentiškai. 

Bėda tame, kad, kai užsikrėtimų skaičius auga eksponentiškai, jis tampa panašus į sprogimą, nes pasidaro nekontroliuojamas. Gerai, kad daugelis žmonių tokiu atveju patys saugosi, nes, priešingai ekspertų nuomonei, nėra durni ir žino, kad koronavirusas jiems yra pavojingas:

"Nors amžius, atrodo, yra pats geriausias mirties ir sunkios Covid-19  ligos prognozuotojas, kita rizika, pvz., diabetas ir nutukimas, irgi koreliuoja su blogais rezultatais. Apie 10% amerikiečių serga diabetu, o 40% laikomi nutukusiais. Jaunimas gali sunkiai susirgti. Maždaug 40% hospitalizacijų JAV Saulės juostos valstijose birželio paskutinę savaitę buvo 18–49 metų žmonės. Yra ir tokių, kurie išgyvena po Covid-19, bet ne visiškai pasveiksta. Vis daugiau įrodymų, kad šis virusas gali pakenkti širdžiai ir sukelti pavojingas autoimunines ir uždegimines ligas, įskaitant vaikams.

Covidas plinta per lengvai, kad galėtume manyti, jog jis gali apsiriboti jaunais žmonėmis. Vasaros epidemija JAV Saulės juostos valstijose iš pradžių paveikė jaunesnę kohortą, o paskui pateko į vyresnio amžiaus gyventojų tarpą. Vestuvės Meine sukėlė protrūkį, kuris išplito į reabilitacijos centrą ir kalėjimą. Nei įmanoma, nei pageidautina uždaryti vyresnio amžiaus žmones ir žmones, kurių sveikatos būklė yra apsunkinta rizikos faktorių.

Šalininkai Švediją nurodo kaip sėkmingą šio požiūrio modelį. Iš pradžių Švedijos vyriausybės pareigūnai, siekdami apsaugoti pagyvenusius žmones, stengėsi, kad virusas apskritai nekeltų jokių problemų ekonomikai. Švedijos nuomonė buvo ta, kad šalis gali pasiekti bandos imunitetą, nepakenkdama ekonomikai. Tačiau Švedijos aukštinimas, kaip šviesuoliško modelio, neteisingai perskaito svarbias jos patirties dalis.

Daugelis švedų, net ir jaunesnių bei vidutinio amžiaus žmonių, patys atsisakė įprastos veiklos, kad vis tiek apsigintų nuo infekcijos, nepaisant valdžios leidimų daryti, ką nori." [1]

Taigi, Švedijoje žmonės nėra durni, dauguma patys saugosi. Todėl ekonomika nukenčia nuo to saugojimosi, net jei Švedijos, o mūsų atveju šiandien - ir Lietuvos - valdžia viską leidžia.

 "Mažytėje, JAV Šiaurės Karolinos dydžio Švedijoje numirė net 5821 užsikrėtusieji koronavirusu. Tai yra labai daug. Ir  Švedijai daug ko trūksta iki bandos imuniteto, net jei šalies ekonomikos atsigavimas yra vienas blogiausių Švedijos regione. Gegužės mėn. Švedijos koronaviruso poveikio tyrimas parodė, kad 6,7% 20–64 metų asmenų turėjo praeities infekcijos požymių, 4,7%  - jaunesnių nei 19 metų ir 2,7% - 65 metų ir vyresnių asmenų." [1]

Taip bus ir Lietuvoje. Užsikrėtimų skaičius išaugs, dauguma žmonių pasibaidys, pradės saugotis ir ekonomika smuks. O nedidelio skaičiaus nesisaugančių durnių dėka, daug kas numirs nuo labai efektyviai plintančio koronaviruso. 

1. Gottlieb, Scott. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]31 Aug 2020: A.17.

NIUJORKO Mokytojų profsąjunga aptaria galimą streiko balsavimą dėl koronaviruso

 

"Niujorko mokytojų sąjunga ruošiasi balsuoti galimam streiko leidimui, kad dėl koronaviruso būtų atidėtas mokyklos pastatų atidarymas.

Pasirengimas atliekamas atsižvelgiant į neseniai įvykusią sąjungos prezidento grėsmę streikuoti, jei jis mano, kad būtina apsaugoti darbuotojus nuo koronaviruso. Niujorko meras Billas de Blasio anksčiau profsąjungos streiką vadino provokacija ir triuku.

Jungtinės mokytojų federacijos 100 narių vykdomoji valdyba planuoja susitikti pirmadienio vakarą. Profesinė sąjunga taip pat antradienį suplanavo susitikimą internete, kuriame dalyvavo tūkstančiai jos delegatų - asamblėjos narių, kuriame dalyvavo atstovai iš kiekvieno mokyklos pastato. Jei vykdomoji valdyba patvirtins nutarimą leisti streiką, rezoliucija gali būti pateikta delegatų asamblėjai balsuoti antradienį, šeštadienį pranešė profsąjungos atstovas spaudai Dickas Riley." [1]

Lietuvos mokytojai bus raminami antikūnų testais: dar nesergi, dar nesergi, jau sunkiai sergi, ruoškis į kapines... 

1. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]31 Aug 2020: A.10B.

Geriausias Lietuvoje paaiškinimas apie riziką užsikrėsti Kinijos koronavirusu

"Low occupancy – tai mažas žmonių tankis, kur išlaikomas 1 - 2 metrų atstumas, didelis tankis (high occupancy) yra ten, kur šie atstumai neišlaikomi. Trumpas kontakto laikas – nuo 5 iki 15 minučių. Labai svarbu, ar jūs esate lauke (rizika mažėja), ar patalpose (rizika didėja). 

Ventiliacijos intensyvumas irgi labai svarbus. 

Pvz., jeigu žmonių susibūrimas nėra tankus, o jūs esate lauke, kur yra gera ventiliacija, galite ir be kaukės 5 ar 15 minučių saugiai pabendrauti, tačiau dainavimas ar šaukimas užsikrėtimo riziką padidins iki vidutinės. Ilgą laiką be kaukės galima būti atviroje erdvėje, jeigu nėra tarpusavio bendravimo, o žmonių tarpusavio atstumai išlaikomi (pvz., einate gatve, ramiai klausotės muzikos lauke žmonių grupėje, kur atstumai yra užtikrinami). Tačiau ten, kur žmonių tankis didelis, užsikrėtimo rizika išauga ir kaukės naudojimas yra rekomenduojamas. 

Buvimas gerai ventiliuojamose patalpose be kaukės yra mažesnė (tiksliau vidutinė) rizika negu buvimas blogai ventiliuojamose patalpose, kur rizika didelė. Intensyvaus žmonių susitelkimo vietose, patalpose rekomenduojama būti tik su kauke ir tik esant pakankamai ventiliacijai. 

Blogai ventiliuojamose patalpose, kur daug žmonių, kaukės nauda bus minimali, t.y., pirmąsias 15 minučių. 

Reikia nepamiršti, kad dėl intensyvaus ir gilaus kvėpavimo, dainavimo, kosulio ir čiaudulio kvėpavimo lašeliai juda greičiau ir toliau nei įprastai pasiekdami nuotolį iki 7–8 metrų“, – dėsto profesorius. Svarbiausi veiksniai, kurie gali nulemti jūsų riziką užsikrėsti COVID-19, anot V. Kasiulevičiaus, yra šie: a) fizinis atstumas nuo kitų asmenų (idealu yra bent 2 metrai), b) „gyvo“ bendravimo trukmė (idealu iki 15 min.) c) ventiliacijos intensyvumas ir jūsų buvimo vieta (patalpos ar laukas), d) kalbėjimo intensyvumas (tyla, kalbėjimas, dainavimas ar šauksmas), e) kaukės naudojimas ar nenaudojimas."

Atidarykite langus ir duris. Apsirenkite pakankamai šiltai, kad nenukentėti nuo skersvėjų. 

O dabar eikit, kas galit, ir pasakykit apie tai Verygai, kuris apie ventiliaciją niekad nešneka. Aš tai neisiu, su asmeniniais ginklais ginkluotu žmogum aš kalbėti vengiu.


 

Low occupancy – tai mažas žmonių tankis, kur išlaikomas 1 - 2 metrų atstumas, didelis tankis (high occupancy) yra ten, kur šie atstumai neišlaikomi. Trumpas kontakto laikas – nuo 5 iki 15 minučių. Labai svarbu, ar jūs esate lauke (rizika mažėja), ar patalpose (rizika didėja). Ventiliacijos intensyvumas irgi labai svarbus. Pvz., jeigu žmonių susibūrimas nėra tankus, o jūs esate lauke, kur yra gera ventiliacija, galite ir be kaukės 5 ar 15 minučių saugiai pabendrauti, tačiau dainavimas ar šaukimas užsikrėtimo riziką padidins iki vidutinės. Ilgą laiką be kaukės galima būti atviroje erdvėje, jeigu nėra tarpusavio bendravimo, o žmonių tarpusavio atstumai išlaikomi (pvz., einate gatve, ramiai klausotės muzikos lauke žmonių grupėje, kur atstumai yra užtikrinami). Tačiau ten, kur žmonių tankis didelis, užsikrėtimo rizika išauga ir kaukės naudojimas yra rekomenduojamas. Buvimas gerai ventiliuojamose patalpose be kaukės yra mažesnė (tiksliau vidutinė) rizika negu buvimas blogai ventiliuojamose patalpose, kur rizika didelė. Intensyvaus žmonių susitelkimo vietose, patalpose rekomenduojama būti tik su kauke ir tik esant pakankamai ventiliacijai. Blogai ventiliuojamose patalpose, kur daug žmonių, kaukės nauda bus minimali, t.y., pirmąsias 15 minučių. Reikia nepamiršti, kad dėl intensyvaus ir gilaus kvėpavimo, dainavimo, kosulio ir čiaudulio kvėpavimo lašeliai juda greičiau ir toliau nei įprastai pasiekdami nuotolį iki 7–8 metrų“, – dėsto profesorius. Svarbiausi veiksniai, kurie gali nulemti jūsų riziką užsikrėsti COVID-19, anot V. Kasiulevičiaus, yra šie: a) fizinis atstumas nuo kitų asmenų (idealu yra bent 2 metrai), b) „gyvo“ bendravimo trukmė (idealu iki 15 min.) c) ventiliacijos intensyvumas ir jūsų buvimo vieta (patalpos ar laukas), d) kalbėjimo intensyvumas (tyla, kalbėjimas, dainavimas ar šauksmas), e) kaukės naudojimas ar nenaudojimas.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/v-kasiulevicius-si-lentele-gali-padeti-nuspresti-kokiose-situacijose-deveti-kauke-983396

Nesiseka Lietuvos konservatoriams

 Minios moterų vis dar sekmadieniais vaikšto dainuodamos po Minską. Jeigu Lietuvoje dabar būtų Seimo rinkimai, tai Lietuvos konservatoriai galėtų vaizduoti, kad vyksta Minske mirtina kova su rusais ir kad jie, Lietuvos konservatoriai, yra pagrindiniai kovotojai.

O dabar yra pavojus, kad iki Lietuvos Seimo rinkimų vaikščiojimai po Minską baigsis. Vėl visi kalbės apie Landsbergienės machinacijas su milijonais eurų. Nuobodu. Zirzena musės.

Koronaviruso vakcinos taikyme rusai niekuo nenusikalto

 "JAV maisto ir vaistų administracijos vadovas dr. Stephenas M. Hahnas viename laikraščio interviu teigė, kad jo agentūra norėtų patvirtinti koronaviruso vakciną iki to momento, kai 3 fazės koronaviruso vakcinos bandymai bus baigti, jei ši agentūra nuspręs, kad tai padaryti yra „tinkama“. 

Dr. Hahnas laikraščiui teigė, kad vakcinų kūrėjas gali kreiptis dėl patvirtinimo iki 3 fazės klinikinių tyrimų pabaigos, kurie yra didžiausi ir griežčiausi tyrimai, tačiau agentūra priims „mokslo, medicinos, duomenų sprendimą“ ir gali paskelbti skubios situacijos leidimą vakciną naudoti ypač pažeidžiamoms grupėms, o ne duoti bendrą patvirtinimą.

„Tai nebus politinis sprendimas“, - sakė jis.

Daktaro Hahno komentarai, kuriuos sekmadienį paskelbė „The Financial Times“, nebuvo jo pirmasis pareiškimas, kad agentūra tinkamomis aplinkybėmis galėtų paspartinti vakcinos taikymą, kuris neatitiktų standartinių agentūros protokolų."

Rusai kaip tik tai jau padarė. Lietuvoje kilo didžiulis riksmas, kad rusai paskubėjo. Juk Lietuvos spauda yra prieš rusus, įskaitant jų vakciną, ar ne? Visa kita yra nesvarbu. Mirštate nuo koronaviruso? Čia jūsų problema...

Kodėl tylime apie neramumus Vokietijoje?

 Kokie tie neramumai? Dešimtimis tūkstančių demonstracijos prieš kaukių nešiojimą ir kova su policija, bandant prasiveržti į reichstagą. Lietuvoje apie reichstagą nei vieno žodžio, tik apie 45 nukentėjusius policininkus. Moterų pasivaikščiojimai Baltarusijoje sekmadieniais išpučiami ir aprašinėjami, kaip svarbūs politiniai įvykiai. Kodėl?

Nes Lietuvos taip vadinamas elitas išmoko istorijos pamokas. Jei vėl teks bėgti per upelį basomis kojomis iš Lietuvos, tolyn nuo žmonių, kuriuos jie tiek metų apgaudinėjo ir niekino, tai Lenkijoje Lietuvos elitas nesustos. Juk jis padarė Lietuvos žemes kilnojamu turtu, kad persikeltų iš protėvių kaime paveldėtus šabakštynus į geras lenkų paveldėtas žemes Vilniuje. 

Bėgs vėl į Vokietiją. Todėl apie vokiečių problemas dabar tyli. Girdi, Juozai, nespjauk į šulinį, paskui gersi.

Pagaliau Prancūzija sukuria aukščiausio pasaulinio lygio universitetą

"Šiais metais oficialiai įkurtas Paryžiaus Saclay universitetas jungia apie 20 aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Jame dirba 9000 mokymo ir mokslo darbuotojų, aptarnaujama 48 000 studentų - daugiau nei Harvarde ar Stanforde. Specializuojasi gamtos  moksluose - tai Prancūzijos bandymas, prezidento Emmanuelio Macrono žodžiais tariant - sukurti „Masačiusetso Technologijų Institutą a la francaise“. Toks užmojis kažkada atrodė naivus, bet jau rugpjūtį Paryžius-Saclay įsiliejo į Šanchajaus pasaulio universitetų reitingą ir užėmė 14 vietą pasaulyje ir 3 vietoje Europoje po Kembridžo ir Oksfordo. Paryžius-Saclay užėmė aukščiausią pasaulyje vietą matematikos srityje.

Prancūzijos dviejų pakopų aukštojo mokslo sistema glumina daugelį. Trys penktadaliai jos 2,7 mln. studentų studijuoja universitetuose. Tai yra viešieji universitetai. Dar neseniai stojančiuosius į bakalauro studijas visai neatrinkdavo; jie neima jokio mokesčio už mokslą be nedidelio stojamojo mokesčio ir dažnai yra smerkiami, kaip antrarūšiai. Tuo tarpu elitinė mažuma lanko labai selektyvius universitetus, vadinamus grandes ecoles, kurių stojamiesiems egzaminams reikia bent dvejų metų kalimo po vidurinės mokyklos užbaigimo. Norėdami dar labiau supainioti reikalus, moksliniai tyrimai tradiciškai vykdomi ne universitetuose ar grandes ecoles, o specializuotuose viešuosiuose institutuose.

Bėgant metams, ši neįprasta struktūra lėmė prancūzų nusivylimą tuo, kaip juos suvokia užsienyje. Šalyje yra pasaulinio lygio inžinerijos mokyklos, ekonomikos skyriai ir matematikai. Po Amerikos Prancūzija turi daugiau „Fields“ medalių laimėtojų už matematiką, nei bet kuri kita šalis. Tačiau dėl jos suskaidytos sistemos - iš dalies dėl sąmoningo didžiųjų universitetų padalijimo po 1968 m. studentų protestų - Prancūzija liko nepakankamai gerai įvertinta pasaulio reitinguose ir jai trūko pasaulinio žvaigždės patrauklumo. 2007 m. Valerie Pecresse, tuometinė universitetų ministrė, pradėjo suteikti universitetams daugiau nepriklausomybės, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir mastas.  

Buvo pakviesta tarptautinė žiuri skirti didelius valstybės biudžetus perspektyviems susijungimo projektams. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, rezultatas buvo šie nauji milžiniški universitetai, įskaitant Paryžių Saclay.

Kaip ir visi susijungimai, formuojant Paryžių Saclay, prireikė daug metų triūsti. Iš pradžių turėjo prisijungti Polytechnique, Prancūzijos aukščiausia inžinerijos grandis ekole. Tačiau ji bijojo prarasti savo reputaciją dėl kompetencijos, jei bus įsitraukusi į daug didesnį universitetą. Tyrėjai iš visų susijungiančių institucijų narių turėjo sutikti skelbti darbus su nauju pavadinimu, kad būtų pasiektas mastas ir žinomumas. Tęsiant šį darbą, 2017 m. pradžioje atlikus nacionalinį auditą, buvo padaryta išvada, kad visas susijungimo projektas atsidūrė aklavietėje. Vėliau tais metais pasirodė naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas ponas Macronas, supratęs, kad naujasis universitetas turės išsiversti be Polytechnique. 

Instituto „Montaigne“ direktorius Laurentas Bigorgne'as, paskelbė, kad susijungusių universitetų sėkmė, yra „beveik universitetų kerštas grandes ecoles“.  Paryžiaus Saclay prezidentas Sylvie Retailleau pabrėžia, kad tos grandes ecoles ir nišinių mokslinių tyrimų institutai, kurie prisijungė, iš tikrųjų išlaikė atskirą tapatybę, panašiai, kaip fakulteto katedros. „Pagarba įvairovei yra mūsų stiprybė“, - sako ji, net jei prireiks laiko priprasti prie naujos dvigubos tapatybės ir įgyti Paryžiaus elito, turinčio galingus absolventų tinklus, pripažinimą. 

Tuo tarpu Paryžius-Saclay mėgaujasi savo akimirka. Prieš dešimtmetį Prancūzijos edukologai rimtu veidu dėstytų pašaliniams žmonėms, kokie beprasmiai buvo jų aukštojo mokslo reitingai pasaulyje. Dabar prancūzai pradėjo įsisavinti sistemą ir giriasi rezultatais." [1]

Rimti žmonės nejungia universitetų be ekspertų iš užsienio dalyvavimo. Reikėtų ir Lietuvos valdžiai to pasimokyti. Na, o Lietuvos jaunimui vertėtų rimtai pagalvoti apie nemokamas studijas pasaulinio lygio universitete Paryžius-Saclay.

 1. "Saclay sacre; French higher education." The Economist, 29 Aug. 2020, p. 41(US).

 

Kaip šiuolaikinė Lietuvos valdžia naikina Lietuvą?

Lietuvos valdžia naftos perdirbimo gamyklą "Mažeikių nafta" ir joje gaunamą pelną veltui atidavė į užsieniečių rankas.

Lietuvai užkrovė prievolę pirkti žymiai brangesnes suskystintas gamtines dujas, negu rusų dujos iš vamzdžio. Vokiečiai tuo tarpu baigia atsivesti antrą pigių rusų dujų vamzdį. 

Dėl Lietuvos valdžios kariniu lėktuvu Spartan atvežtais ginklais sukelto maišto prieš demokratiškai išrinktą Janukovyčių Ukrainoje praradome rinkas Rusijoje mūsų maisto pramonei. To pasekoje mūsų žemės ūkis perėjo į vien tik chemizuotą grūdų gamybą, kuri ilguoju laikotarpiu yra nekonkurencinga su tos pačios Ukrainos ir Rusijos derlingesniais žemės plotais. Praktiškai - sugriovė Lietuvos maisto pramonę ir ją aptarnavusį Lietuvos kaimą.

Davė pinigų ir bandė sukelti riaušes Baltarusijoje. Dėl to netekome Baltarusijos krovinių srauto per Klaipėdos uostą ir Lietuvos geležinkelius,  bei Kinijos ir Rusijos krovinių srauto, einančio tomis pačiomis kryptimis per Baltarusiją. Uostas ir mūsų geležinkeliai netenka rinkų ir bankrutuoja, kaip ir mūsų maisto pramonė bei žemės ūkis.

Sukūrė sąlygas Lietuvos vežėjams dempinguoti pervežimo paslaugas Vakarų Europoje, naudojantis beteise importuota rusakalbe darbo jėga iš buvusios Sovietų Sąjungos. Vakarų Europos reakcija į tokius neteisėtus veiksmus (Mobilumo paketas) sunaikina Lietuvos transporto verslą.

Pasitarkime, kaip mums pasielgti su tokia Lietuvos valdžia. Ji griauna Lietuvą pastoviai, nepriklausomai nuo to, ką mes išrenkame. Geriau Lietuvos valdžia nieko nedarytų, negu toliau darytų tai, ką ji dabar daro.

Oi turėsi tu juodų anūkų, oi turėsi

 Migrantams rūpi sumažinti vietinių lietuvių valdžią Lietuvoje, todėl migrantai stengiasi pritraukti daugiau bet kokių migrantų. Todėl tie rusai, lenkai ir ukrainiečiai vėliau rems Afrikos gyventojų migraciją į Lietuvą. Kodėl Afrikos?

"Nes migracija yra neatsiejama nuo šalies raidos.  Michaelas Clemensas iš Globos plėtros centro, taip pat Mariapia Mendola iš Milano „Bicocca“, atmeta mintį, kad skurdžiausi šalies gyventojai labiausiai įsitraukia į emigraciją. Jie nustatė, kad žmonės, besiruošiantys emigruoti į turtingas šalis, uždirba vidutiniškai 73% daugiau, nei liekantys namie. Tikrai vargšai negali sau leisti lėktuvų bilietų ar mokesčių nelegalių migrantų pervežėjams. Ponas Clemensas sako, kad migracija yra tarsi išėjimas į universitetą: tai yra investicija, kurią tik turtingesnės ir geriau išsilavinusios šeimos sugeba ir gali padaryti.

Kitame tyrime p. Clemensas nustatė, kad kuo skurdesnės šalys tampa turtingesnės, jų emigracijos lygis didėja. Ši tendencija tęsiasi tol, kol jų metinės pajamos vienam gyventojui yra apie 10 000 JAV dolerių. Subsacharinėje Afrikoje vienam gyventojui tenkančios pajamos sudaro apie trečdalį to." [1]

Dar daug jų bus pas mus. Pamatysim, ko nematėm... 

1. "Cheques don't check treks; Migration." The Economist, 29 Aug. 2020, p. 34(US).

Pasinaudokime kainų skirtumais

"Rėkiančio naujagimio tėveliai paprastai neturi daug laisvo laiko. Bet jei jie gyvena Europoje, jie turėtų keletą minučių praleisti, apsipirkdami vystyklais. Trys didžiulės „Pampers“ dėžutės už 168 eurus (198 USD) yra Ispanijos „Amazon“ svetainėje. Priešingai, tas pats britų „Amazon“ tinklalapio užsakymas kainuoja tik 74 eurus. (Net pridėjus per didelį pristatymo mokestį, santaupos vis tiek išlieka apie 42 eurus.) Jei miego neturintys tėvai yra per daug neįžvalgūs, kad suprastų, kiek galėtų sutaupyti per metus, jie galėtų nusipirkti naują kavos aparatą.  Greičiausias „Nespresso“ modelis juos snusodins 460 eurų   „Amazon“ prancūzų tinklalapyje, tačiau vokiškame variante jį galima gauti už 301 eurą. Tada jie galėjo pasigirti sutaupę,  kalbėdami naujausiu „Samsung“ telefonu, kurio kaina skiriasi iki 300 eurų priklausomai nuo to, kuris domenas naudojamas.

ES gali turėti bendrą rinką, tačiau jos produktai neturi vienodų kainų. Manoma, kad integruotoje rinkoje, laikui bėgant, kainos suvienodės. Vis dėlto šis procesas ES sustojo. Lygiai tų pačių produktų kainos vis dar skiriasi, dažnai akivaizdžiai ir net turtingose ​​šalyse. Tai yra ilgalaikė tendencija: kainos nustojo judėti 2008 m. Dideli integracijos žingsniai, tokie kaip euro įvedimas, kuris jas suartino, dabar yra reti. Darbo užmokestis Rytų Europoje nedidėja taip sparčiai, kaip anksčiau. Paslaugos, kuriomis dažnai sunku prekiauti, kertant sienas, sudaro didesnę ES ekonomikos dalį. Kai kuriose pramonės šakose vis dar dominuoja valdžios paikinamos bendrovės. Įprasta, kai kas nors sandėliuoja nuskausminamuosius vaistus Nyderlanduose, kur jų galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre, prieš eidami į traukinį į Belgiją, kur vaistinės naudojasi monopolija ir antkainiu.

Kai kurie kainų skirtumai yra neišvengiami. Parduotuvė Paryžiaus centre už tas pačias prekes apmokestins daugiau, nei parduotuvė prekybos centre, esančiame vidutinio dydžio miestelio pakraštyje. Kartais kainų skirtumai yra būtini bloke, kuriame yra ir Vokietija (BVP vienam gyventojui eurais - 39 130), ir Bulgarija (eurais - 8 237). Ir atsižvelgiant į tai, kad mažmeninėje prekyboje vis dar dominuoja „plytų ir skiedinių“ parduotuvės ir jų tinklalapiai, rinkos išlieka atkakliai nacionalinės net ir internetu. Rezultatas? Vienas tyrimas parodė, kad tokių prekių, kaip elektronika, kainos internete skiriasi 20%, o drabužių - iki 40%.

O sauskelnėms - prekėms, kurias galima įsigyti internetu bet kurioje Europos vietoje - ypač keista, kad išliko dideli kainų skirtumai. Vieno tyrimo duomenimis, vystyklų kainos bloke svyruoja nuo 0,11 euro iki 0,61 euro. „Economist“ naudoja „Big Mac“ kainą, kad palygintų valiutas visame pasaulyje. Kažkas panašaus galėtų veikti bendrojoje rinkoje. Pavadinkite tai „Pampers“ indeksu: šiurkščia priemone, parodančia, kurie ES piliečiai moka didesnius koeficientus.

Arbitražuoti šiuos skirtumus nėra paprasta. Sienos yra svarbios prekyboje ir vis dar egzistuoja ES. Kirskite valstijos sieną Amerikoje ir daugumai verslų nereikia daug pokyčių; kirsdami ES sieną, jie susiduria su nauju teisiniu režimu užsienio kalba, su skirtinga vartotojų kultūra. Tai nėra lengvas procesas vartotojams. Vienas dalykas yra suaktyvinti „Google“ vertėją, norint perskaityti naujienų straipsnį, o kitas dalykas - dar kartą patikrinti, ką reiškia „zur kasse gehen“, kai pirksite už 1 000 eurų. Amerika yra kur kas labiau integruota, atsidūsta ES pareigūnai. Todėl dideli internetiniai mažmenininkai, tokie, kaip „Amazon“, pirkėjams Alabamoje siūlo tokią pačią kainą, kaip ir Kalifornijoje.

Pristatymo mokesčiai ES dažnai būna dideli, ir netrukus tai ras bet kuris ieškantis tėvas Ispanijoje. Produktų gabenimas iš ten, kur jie yra pigūs, į ten, kur jie yra brangūs, dažnai yra skausmingai lėtas arba pernelyg brangus, ypač jei jie yra nepatogūs, pavyzdžiui, sauskelnės. Mažose šalyse blogiau. (Jūsų korespondentas kartą tempė visą „Rolling Stones“ diskografiją iš vinilo iš Londono į Briuselį, kad draugas iš Baltijos valstybės galėtų išvengti 110 eurų mokesčio.) Tiekėjai taip pat neturi daug motyvacijos išspręsti problemą. Pardavėjai nėra entuziastingi dėl to, kad produktai iš žemų kainų rinkų pereina į aukštų.

ES ėmėsi tam tikrų veiksmų. Dabar neleidžiama, kad internetinės svetainės be svarbių priežasčių blokuotų kitų šalių vartotojus. Tai prasidėjo po to, kai ES pareigūnai pradėjo kovą su „Disney“, kai paaiškėjo, kad Paryžiaus „Disneyland“ sustabdė galimybę klientamss iš už Prancūzijos ribų gauti pigiausius sandorius. Ir ES sukūrė pristatymo įmonių paslaugų kainų duomenų bazę, tikėdamasi, kad pirkėjai ir pardavėjai ja pasinaudos, kad sumažintų kainas. Panašu, kad tokios intervencijos daro poveikį. 2010 m. vos vienas iš dešimties ES piliečių nusipirko ką nors iš kitos šalies interneto svetainės; 2018 m., tai padarė 28 proc.

Vartotojai taip pat turi ką nors padaryti. ES kartais kritikuojama kaip „iš viršaus į apačią“ nukreipta institucija, painiojanti rinkėjus su dideliais projektais, kurių jie nebūtinai nori. Pokytis gali vykti iš kitų krypčių. Kiekviena šalis turi savo versiją „kruizas, ieškant išgėrimo“ - britiškas terminas, leidžiantis važiuoti į Prancūziją pirkti pigų vyną. Liuksemburgiečiai nori įsigyti Vokietijos prekybos centruose, kad gautų geresnes kainas. Švedai traukia į Norvegiją, norėdami sukaupti pigių vystyklų. Tai padaryti internete yra daug lengviau, tačiau dauguma žmonių vis tiek nesivargina. Internetinis arbitražas gali tapti mažai tikėtinu Europos integracijos varikliu. Bet tai tektų piliečiams. Kaip ir vystyklai, kai kurie dalykai turi prasidėti nuo apatinės dalies. [1]

1 "The Pampers index; Charlemagne." The Economist, 29 Aug. 2020, p. 42(US).

 

Jūs galvojate, kad Baltarusijoje viskas baigta ir mes prakišom?

 Jūs klystate. Mes čia radom vieną bobą turguje, Baltarusijoj. Tai ji net pinigus iš banko atsiėmė. Vis kad Lukašenkai sunkiau būtų. Darbe nedirba, tik vaizduoja. Čia ne palikimas iš sovietinių laikų. Čia vadinasi dabar itališkas streikas. Dar tris tokias bobas rasim, ir viskas - revoliucija. Bobos iškart varys Baltarusijos krovinius per Klaipėdos uostą ir leis mums malti Baltarusijos kelius, vežiojant prekes į Rusiją ir Kiniją. Pinigai mums pasipils upėmis. Na ir bobos... Jėga...

Kaip mums gimtinėje įsigyti autonomiją, kurti bendruomenę ir rasti stabilumą

"Vakarai galėtų sulėtinti arba pašalinti globalizacijos elementus, kurie labiausiai sutrikdė darbininkų klasės gyvenimą, jei tai būtų mūsų prioritetas.

Galėtume perorientuoti mūsų švietimo sistemą, kad ji tarnautų daugumai jaunų žmonių, kurie vis dar negauna jokio makslo baigimo diplomo.

Galėtume reformuoti mūsų profsąjungų sistemą, kad darbuotojams būtų suteikta tikra vieta prie stalo ir bendruomenės organizacija.

Galėtume pabrėžti geografiją, kai kalbame apie įvairovę, siekdami plačiau paskirstyti talentus ir investicijas.

Tai yra socialinio perskirstymo formos. Užduotis yra ne duoti daugiau pinigų, bet atsisakyti valdžios ir pertvarkyti institucijas tų, kurie buvo palikti likimo valiai dešimtmečiais, vardu. Iki šiol tai nebuvo „viską turinčiųjų“ prioritetas kur nors politiniame spektre. Bet tai būtina, jei „neturintys“ reikalauja įsigyti autonomiją, kurti bendruomenę ir rasti stabilumą. Ypač kai sunkūs laikai, būtent tuos dalykus mes vertiname labiausiai."

Pamažu susigaudome, kodėl daugelis gyvena labai gerai ir kuo tie labai gerai gyvenantys remiasi. Iš esmės, jie laikinai kybo ore ir patys to nežino.

  "Jei pirkėjas sutinka mokėti 50 eurų už Azijoje vaikų pasiūtas ir garsiu prekės ženklu papuoštas trumpikes, kurios su visa kelione iki Lietuvos kainavo 2 eurus, niekas jam kainos nesumažins. Be sąžinės graužaties paims 50 eurų ir važiuos į saloną naujo automobilio sau ir žmonai. Bet bėda ta, kad jei pirkėjas nenori mokėti brangiau, jo niekas neprivers. Pavyzdžiui, jei žmonės pradės nebepirkti trumpikių, nes bus paskelbta keletas skandalingų reportažų apie vaikų darbą ir nepirkti tokių prekių taps madinga, likučius teks išparduoti po 50 centų už vienetą. Niekam nebus įdomu, ar tai nuostolinga prekiautojui, ar pelninga."

 

Patalpų dezinfekavimas yra higienos teatras, kuris nepadeda. O kas gelbsti nuo koronaviruso?

 "Kaukių dėvėjimas gelbsti gyvybes
Birželį, po kelių mėnesių painiavos ir kritikos, W.H.O. patvirtino kaukės nešiojimo rekomendaciją, remdamasis „augančiu stebimų įrodymų rinkiniu“. Tą patį mėnesį metaanalizė iš 172 tyrimų, paskelbtų medicinos žurnale „The Lancet“, nustatė, kad „veido kaukių nešiojimas apsaugo žmones“ - iš dalies „nuo infekcijos“. Remiantis vienu neseniai atliktu tyrimu, kaukės gali būti netgi pagrindinis lėtinantis perdavimą veiksnys: „Mūsų analizė rodo, kad skirtumas su įpareigotu veido padengimu ir be jo yra lemiamas veiksnys, formuojant pandemijos tendencijas“, - padarė išvadą autoriai. „Kitos švelninimo priemonės, tokios kaip socialinis atsiribojimas, įgyvendintos JAV, nėra pakankamos, norint apsaugoti visuomenę“.

Virš 69 000: Vašingtono universiteto instituto duomenimis, tiek žmonių JAV būtų galima išgelbėti iki gruodžio mėn., jei 95 procentai amerikiečių pradėtų dėvėti kaukes. Nors šiuo metu, jo vertinimu, tai daro tik apie 50 procentų amerikiečių. Ir, kaip rašė ponas Kristofas, kaukių vartojimas ypač skiriasi tarp vyrų, kurie labiau linkę kaukes laikyti „silpnumo ženklu“. Liepos pabaigoje keliose Niujorko vietose vykusiuose skaičiavimuose „Times“ žurnalistai išsiaiškino, kad maždaug viena iš šešių moterų vaikščiojo be kaukių. Vyrams šis skaičius buvo beveik vienas iš trijų.

Kas daro viešąsias ir komercines erdves saugesnes, o kas ne
Visose šalyse verslas ir valdininkai reagavo į pandemiją Adriano Monko režimu. Floridoje vienas miestelis gyventojams davė leidimą gatves purkšti vandenilio peroksidu. Equinox visų sporto salių darbuotojai tris kartus per dieną ir vieną kartą per naktį valo patalpas, naudodamiesi „medicininio lygio, E. P. registruotomis dezinfekavimo priemonėmis“ ir „naujos kartos elektrostatiniais rankiniais ir kuprinių purkštuvais“. Niujorke metro sistema kiekvieną vakarą uždaroma keturioms valandoms, kad būtų galima dezinfekuoti traukinių vagonus. Tai yra protokolas, kuris, kaip tikimasi, Metropoliteno pervežimo direkcijai kainuos iki 500 milijonų dolerių, net ir jau susidūrus su nemokumu.

Ar šios „gilaus valymo“ schemos išmintingai naudoja laiką ir išteklius? Daugelis mokslininkų taip nemano: kaip Derekas Thompsonas rašo „Atlante“, koronavirusas plinta daugiausia oru; užsikrėsti nuo paviršiaus - lifto mygtukų, pakuočių, durų rankenėlių, metro stulpų - atrodo - įmanoma gana retai, ypač jei žmonės laikosi geros rankų plovimo higienos. „„ Covid-19 “pažadino klaidingai nukreipto nerimo  dvasią, įkvėpdamas įmones ir šeimas imtis nuolatinių rizikos mažinimo ritualų, kurie leidžia mums jaustis saugesniems, tačiau iš tikrųjų nedaro daug poveikio rizikai“, - sakė jis. „Tai yra higienos teatras“.

Tai gali būti daug daroma produktyviau, - Zeynepas Tufekci teigia Atlante, kad verslas ir vyriausybė išmoktų savo dėmesį sukaupti ties oru, kuriuo kvėpuojame. Liepos mėnesį šimtai mokslininkų pasirašė atvirą laišką, kuriame paragino PSO pripažinti, kad koronavirusas yra pernešamas oru, tai reiškia, kad jis gali plisti ne tik per didelius kvėpavimo lašelius, kurie greitai patenka ant grindų, bet ir per mikroskopines daleles, ilgai kabančias ore ir nuskrendančias toli.

„Kadangi laiško W.H.O signatarai yra teisūs“, - rašo dr. Tufekci, „į tai, į ką turėtume sutelkti dėmesį, pridėdami ventiliaciją prie savo darbų, turime padaryti viską, kas būtina - pradedant brangesniais ventiliacijos atnaujinimais ir baigiant oro kokybės infrastruktūra, ir, blogiausiu atveju, nors atidarant langus, kurie yra mums prieinamoje vietoje.“

Vieno metro atstumas? Tai yra daug sudėtingiau
Nuo pandemijos pradžios bent vieno metro atstumas nuo žmonių, esančių ne namų ūkyje, yra svarbiausia socialinio atsiribojimo taisyklė. Bet antradienį publikuotame leidinyje „BMJ“ (buvęs „The British Medical Journal“) teigiama, kad vieno metro atstumo taisyklė yra perdėtas supaprastinimas, kilęs iš XIX amžiaus mokslo. Vietoj pavienių, fiksuotų atstumo taisyklių, autoriai siūlo suskirstytas gaires, kad geriau atspindėtų daugelį veiksnių, lemiančių, kokia konkreti aplinka gali būti pavojinga.

 Ką tai reiškia praktiškai? Bendras mokslinis sutarimas, pasak Andrew Joseph, Helen Branswell ir Elizabeth Cooney iš Stat, yra toks, kad patalpų vidus yra rizikingesnis,  nei buvimas lauke, didelės grupės yra rizikingesnės, nei mažos grupės, o užsitęsęs kontaktas yra rizikingesnis, nei trumpas kontaktas. Garsus kalbėjimas, sunkus kvėpavimas, dainavimas ir rėkimas taip pat kelia viruso plitimo riziką."

Lietuvos valdžia reikalauja "dezinfekuoti darbo patalpas". Nieko daugiau. Kodėl? Ventiliacija Lietuvai yra per brangus malonumas. Geriau mirkite, kaip musės rudenį.

Trys būdai subrendusiems startuoliams gauti pinigų

 Neseniai prasidėjo greitas augimas SPAC - tai niūrus akronimas žodžiams “special purpose acquisition companies” (angl.), „specialios paskirties įsigijimo bendrovės“.

Tai geras ženklas, nes SPACS siūlo finansavimą mažesnėms, inovatyvioms ir didelę idėją turinčioms įmonėms, pavyzdžiui, pradedančioms elektrinio transporto įmonėms, taupioms sveikatos priežiūros įmonėms ir kosmoso tyrimų įmonėms. Tai būdas gauti pakankamai kapitalo, kad būtų išvengta didesnių kompanijų įsikišimo, kad kaip nepriklausomas verslas pasiektumėte pabėgimo greitį.

SPAC iš esmės yra alternatyva tradicinei I.P.O. Sudaromas įsigijimo fondas - SPAC - su vadinamuoju tuščiuoju čekiu: jo tikslas - per dvejus metus įsigyti neapibrėžtą, bet kokią, įmonę. Tikslinė įmonė tampa viešąja bendrove susijungimo metu.

Tam reikia įtikinti besikuriančias įmones atsitraukti nuo tradicingesnio investicinių bankų kraštovaizdžio, kad jos galėtų naudoti tokius SPAC „rėmėjus“.

Nors tai gali jaustis kaip rizikingas žaidimas ir yra galimybių piktnaudžiauti, šios savaitės gerai įvertinto rizikos kapitalisto Billo Gurley esė sulaukė daug dėmesio paskelbiant SPAC kaip „trečiąsias duris“ IT bendrovėms - patrauklus trečias pinigų pritraukimo variantas. (Kitos durys yra tradicinis I.P.O. ir neseniai populiarus tiesioginis įtraukimas į akcijų rinką.)

SPAC taip pat siūlo prieglobstį nuo žemo IPO kainų nustatymo, kuris palieka milijardus ant stalo, kurie turėtų eikite į įmones, o ne į Wall Street firmas ir jų klientus. Tai ilgalaikis rizikos kapitalistų ir pradedančiųjų įmonių, visiškai nekontroliuojančių šio proceso, skundas.

„Tradicinis viešinimo būdas sistemingai pažeidžiamas ir kasmet apiplėšia Silicio slėnio įkūrėjus, darbuotojus ir investuotojus, nuodtoliai siekia milijardus dolerių“, - rašė p. Gurley.

Ponas Gurley vis dar yra tiesioginių aukcionų gerbėjas, kurį „Spotify“ panaudojo 2018 m. Jų trūkumas, pažymi p. Gurley, yra tas, kad įmonė negali jų panaudoti „viešai skelbti ir kartu kaupti kapitalą“. Nors biržos ir reguliuotojai dirba, galbūt, norėdami pakeisti tai, bet kuri įmonė, kuriai reikia daugiau kapitalo, pavyzdžiui, elektrinių sunkvežimių gamintoja, prisiima didelę, riziką, naudodama tiesioginio įtraukimo į biržos sąrašus metodą.

Taigi, SPAC yra, turbūt, pats lanksčiausias pasirinkimas ir, jei reikia, jei teisingai nurodžiau svarbiausią sakinį ilgoje pono Gurley esė su SPAC, „viską galima susiderėti“.

Kas kaltas?

Baltarusijos įvykių pradžioje, karštos galvos Lietuvoje sakė, kad galima daryti, ką tik norim, tik negalima provokuoti Rusiją, kad Rusija neįsikištų į tuos įvykius Baltarusijoje.

Kaip visada būna saviveiklininkams, Landsbergiams, Nausėdai ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai tai neišėjo. Užtenka kam nors sudeginti pora automobilių Baltarusijoje ir viskas - Rusijos jėgos struktūros pažadėjo veikti Baltarusijoje. 

Tai svarbu Suvalkų koridoriui. Kas tas Suvalkų koridorius? Tai žemės lopinėlis tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado  srities. Jei Rusija greitai užimtų Suvalkų koridorių, tai iš Lenkijos niekas neateitų į Lietuvą net pasižiūrėti, kaip čia mes gyvenam.

Jei dabar būtų I pasaulinis karas, tai Suvalkų koridoriuje dabar reikėtų kasti apkasus. Jei II pasaulinis - kasti prieštankinius griovius. Ką reikia daryti dabar, yra paslaptis, bet nepaslaptis, kad tai mums kainuos taip pat brangiai. Gal vertėtų Landsbergiams, Nausėdai ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai susimokėti iš asmeninių banko sąskaitų?

Oi, kas dabar bus, Juozai?

Laisvės dujos

 Artėja Seimo rinkimai. Kam mums tiek daug to Seimo narių? Kam mums Prezidentas, tik vaizduojantis, kad jis kontroliuoja Baltarusiją? Mums neužtenka pinigų rimtai kariauti, kam mums karo ministras? Mus finansuoja ir valdo Europos Sąjunga.

Visi šie mūsų ponai gauna didžiules pajamas iš mūsų kišenės. Visi gerai minta. Daugiausia brangus, baltymingas, maistas. Gal pravedam vamzdelius į patriarcho tvartelį ir kitas jų buveines. Nors bezdalus surinksim. Suskystinsim, pavadinsim "Laisvės dujos" ir parduosim į Afriką.

Dėl Laisvės kelio

 Laisvės kelias - tai mes visi, vaikučiai, pandemijos metu susikimbame rankutėmis į grandinę, kad ta ilga grandinė pabaidytų Lukašenką. Neišėjo. Grandinė buvo su dideliais tuščiais tarpais. Lukašenka neišsigando.

Yra du paaiškinimai. Pirmas - idėja pabaidyti Lukašenką yra nepopuliari, įdomi tik Vilniaus dykaduonių siauram rateliui.

Antras - žmonės taip puolėsi baidyti Lukašenką, kad visoje Lietuvoje susidarė didžiuliai kamščiai ir visi į tą Laisvės kelią draugiškai pavėlavo. Antrą paaiškinimą nuolat išmeta Lietuvos propagandos aparatas. Nejaugi atvirai pasakysi, kad tavo nuolat kišama demagogija yra niekam neįdomi?

Kur mus veda verslininkų ir valdžios politika, įsileidžiant į Lietuvą vis daugiau migrantų?

 Tie migrantai niekur nedingsta, jie lieka Lietuvoje. Kuo jų daugiau, tuo jie stipresni politiškai. Atsiranda politikai, kurie, kaip JAV demokratų partija, priklauso nuo migrantų balsų. Migrantams politiškai naudinga praskiesti lietuvių balsus naujų migrantų bangų balsais. Todėl migracija į Lietuvą pavirsta visai nekontroliuojama. O norinčių migruoti yra daug ir bus dar daugiau.

"Šilumos bangų, sausrų, miškų gaisrų, potvynių ir uraganų dažnis per pastaruosius keturis dešimtmečius išaugo keturis kartus ir toliau auga. Iki 2050 m. beveik 100 milijonų žmonių yra priversti migruoti vien iš pakrančių teritorijų ir kitų vietų, kurios dėl klimato pokyčių tampa negyvenamos." [1]

1. Nature 584, 521-523 (2020)

Mes žinome, kas darosi veikiančiose mokyklose, tam nereikia fantazijos

"Tose vietose, kur bendruomenėje koronavirusas nuolat plinta, mokyklos ir stovyklos tapo didelių protrūkių vietomis. Virusas per vasaros stovyklą JAV Džordžijos valstijoje nuslinko birželio viduryje. Pirmąją stovyklos dieną Džordžija pranešė apie 993 naujus COVID-19 atvejus. Stvyklautojai miegojo patalpose grupėmis iki 26, nereikėjo nešioti kaukių, o dainavo ir linksminosi kiekvieną dieną. Stulbinantys trys ketvirtadaliai iš 344 patikrintų dalyvių buvo teigiami SARS-CoV-26.

Kitas didelis protrūkis buvo nustatytas vidurinėse mokyklose Jeruzalėje, Izraelyje, praėjus 10 dienų po to, kai visos mokyklos buvo atidarytos gegužės viduryje. Gegužės pradžioje šalyje buvo apie 127 atvejus, apie kuriuos pranešta per dieną, kada kai kurie vaikai pradėjo grįžti į mokyklą - tai atitinka 15 atvejų milijonui žmonių (pas mus Lietuvoje dabar yra panašiai).

Kai temperatūra viršijo 40 ° C, paaugliai sėdėjo kambariuose su oro kondicionieriais, kartu buvo daugiau nei 30 kitų klasės draugų, be kaukių. Protrūkis paveikė 153 mokinius ir 25 darbuotojus, taip pat 87 nukentėjusiųjų brolius ir seseris, tėvus ir draugus.

Mokyklos aplinka taip pat gali padidinti tolesnio bendruomenės išplitimo riziką. Kovo viduryje didelėje mokykloje, esančioje Santjage, Čilėje, įvyko didelis protrūkis, praėjus vos devynioms dienoms po to, kai šalis aptiko savo pirmąjį COVID-19 atvejį. Mokykloje klasėje buvo daugiau kaip 30 vaikų, ji intensyviai rengė tėvų ir mokytojų susitikimus. Tyrėjai aptikė SARS-CoV-2 antikūnus 10% studentų ir 17% darbuotojų, kai jie buvo tiriami maždaug po dviejų mėnesių.

Mokyklų protrūkiai Izraelyje ir Čilėje leidžia manyti, kad dideli klasių dydžiai gali būti svarbūs, perduodant virusą mokyklose, sako Harvardo T.H užkrečiamųjų ligų epidemiologas Edwardas Goldsteinas iš Chano visuomenės sveikatos mokyklos Bostone, Masačiusetso valstijoje." [1]

Atrodo, kad Lietuvai dar anksti vesti vaikus į mokyklas. Vertėtų sumažinti užsikrėtimų skaičių per dieną bendruomenėse. 

 

 1. Nature 584, 503-504 (2020)

Older men are up to twice as likely to become severely sick and to die from the coronavirus as women of the same age.

Why? The first study to look at immune response by sex has turned up a clue: Men produce a weaker immune response to the virus than women, the researchers concluded.

The findings, published on Wednesday in Nature, suggest that men, particularly those over 60, may need to depend more on vaccines to protect against the infection.

“Natural infection is clearly failing” to spark adequate immune responses in men, said Akiko Iwasaki, an immunologist at Yale who led the work.

The results are consistent with what’s known about sex differences following various challenges to the immune system. Women mount faster and stronger immune responses, perhaps because their bodies are rigged to fight pathogens that threaten unborn or newborn children.

Vyresni vyrai sunkiai serga ir miršta nuo koronaviruso dvigubai dažniau nei to paties amžiaus moterys.

 

"Kodėl? Pirmajame tyrime, kuriame buvo tiriamas imuninis atsakas pagal lytį, paaiškėjo: vyrų imuninis atsakas į virusą yra silpnesnis,  nei moterų, padarė išvadą tyrėjai.

Išvados, paskelbtos trečiadienį žurnale „Nature“, leidžia manyti, kad vyrams, ypač vyresniems nei 60 metų, gali tekti labiau priklausyti nuo vakcinų, norint apsisaugoti nuo infekcijos.

„Dažnai natūrali infekcija akivaizdžiai nesugeba“ sužadinti tinkamo vyrų imuninio atsako, - sakė darbui vadovavęs Jeilio imunologas Akiko Iwasaki.

Rezultatai atitinka tai, kas žinoma apie lyčių skirtumus, atsižvelgiant į įvairius iššūkius imuninei sistemai. Moterys greičiau ir stipriau reaguoja į imuniteto stimulus, galbūt todėl, kad jų kūnas yra pritaikytas kovoti su patogenais, keliančiais grėsmę dar negimusiems kūdikiams ar naujagimiams." [1]

 

1. Covid-19 Live Updates: School Reopenings in Germany Offer Lessons for Others, nytimes.com,   August 26, 2020.

Today’s Paper

Populizmas įsitvirtina Jungtinėse Amerikos Valstijose

"Kadaise Respublikonų partija rėmė Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą, išplėtė prekybą su Kinija ir siekė, kad palengvintų naujus prekybos sandorius. Niujorke ir Vašingtone populiarūs laisvieji prekybininkai vyravo, tačiau dabar jų liko mažai. Naująją daugumą sudaro žmonės, norintys susidoroti su užsienio šalimis, kurios gyvena, neteisėtai pasinaudodamos JAV kompanijomis, darbuotojais ir rinkomis. Ypač daug priešiškumo kyla šalims, kurių maži atlyginimai ar komunistų vyriausybės sukuria nesąžiningą pranašumą.

P. Trumpo kova su Pekinu dėl prekybos deficito, intelektinės nuosavybės vagysčių ir nelygaus patekimo į rinkas atkartojo rinkėjų lūkesčius ir paskatino visų tipų politikus būti drąsesniems Pekino link. Jau per ankstyvą pradžią net jo konkurentas ponas Bidenas atitolo nuo pozicijos, kad Kinija „nekonkuruoja“ su Ameriką. Vėlesni respublikonai gali pasirinkti kitokią taktiką, pavyzdžiui, sudrausminti Vokietiją ir kitus, kad jie irgi mestų iššūkį kylančiai Kinijai, tačiau respublikonai negrįš prie tradicinės respublikonų nuomonės, kad prekyba neišvengiamai skatina visų gerovę ir laisvę visame pasaulyje. Natūralūs konservatoriai nemano, kad visa prekyba yra nulinės sumos konkurencija, tačiau jie mano, kad jų darbo vietai ir atlyginimų padidėjimui gresia nesąžininga praktika.

Respublikonų mažuma, norintys sutvarkyti partiją imigracijos klausimu, nebesupranta rinkėjų, kurie nori, kad būtų pastatyta siena prie Meksikos ir užtikrinta tos sienos apsauga. Rinkėjai mano, kad nelegali imigracija, kaip ir nesąžininga tarptautinė prekyba, kelia grėsmę jų darbo vietoms ir atlyginimams. Jie reikalauja JAV ekonomikai naudingos imigracijos politikos, tokios kaip legalios imigracijos kvotų susiejimas su darbo jėgos poreikiais, įgūdžiais pagrįsta sistemos pusiausvyra, negu dabartinis šeimos susijungimo akcentas bei naujų imigrantų, kuriems reikalinga vyriausybės pagalba, ribojimas. Svarbu, kaip ir ekonominiai sumetimai, respublikonų rinkėjai taip pat nori, kad asimiliacija būtų norma. Jie nori, kad imigrantai įgyvendintų „Amerikos svajonę“ mokydamiesi anglų kalbos, palaikydami kitų laisvę ir gaudami darbą. Nemaža dalis nenori, kad imigrantai pakeistų Amerikos kultūrą.

George'o H.W. Busho skelbiama „nauja pasaulio tvarka“, kurioje JAV padėtų įgyvendinti „įstatymų viršenybę“, kad būtų valdomas „tautų elgesys“, yra nebeaktualus. Respublikonų rinkėjai palaiko D. Trumpo „Amerika svarbiausia“ požiūrį į užsienio politiką. Jie sutinka, kad sąjungininkai turėtų mokėti daugiau už savo gynybą, o daugiau JAV karių turėtų grįžti namo iš ilgalaikių dislokacijų. Respublikonų rinkėjai nori investuoti į gynybą, kaip atgrasymo priemonę, ir dislokuoti kariuomenę tik tada, kai tiesiogiai kyla pavojus strateginiams Amerikos interesams. Abiejų partijų politikai ne vienerius metus aiškino rinkėjams, kad JAV negali būti pasaulio policininke, o tautų kūrimo impulsai turėtų būti nukreipti į vidaus infrastruktūros atnaujinimą, įskaitant greitkelius, geležinkelius ir vandens kelius.

Ponas Trumpas, panašesnis į Teddy Rooseveltą, nei į Ronaldą Reaganą, nusisuko nuo grynojo laissez-faire kapitalizmo, kad imtųsi tam tikrų aukšto rango verslų. Jis sukritikavo tokias pramonės šakas, kaip automobilių pramonė, už tai, kad nesugeba investuoti ir samdyti daugiau savo šalies vidaus rinkoje, sudrausmino dideles technologijų firmas dėl konservatorių cenzūros ir nukreipė farmacijos firmas į aukštų vaistų kainų mažinimą. Ne kiekvienas respublikonas imsis ardyti technologijų firmas ar reikalauti, kad vaistų kompanijos padarytų Amerikos pacientams mažesnes kainas, tačiau ši partija taip reflektyviai jau nebegins korporacijas.

Ponas Trumpas taip pat išpopuliarino pažadą nesumažinti pagyvenusiųjų sveikatos draudimo ar valstybinių pensijų sistemos, ir jis parodė mažiau, nei tradiciniai respublikonai, dėmesio vyriausybės dydžiui. Tačiau p. Trumpas taip pat propagavo keletą tradicinių respublikonų politikos krypčių, kurios ir toliau apibrėš partiją. Jis sumažino mokesčius ir sušvelnino reglamentus, padidino karines išlaidas, rėmė vidaus energetikos pramonę, rėmė Izraelį, paskyrė teisėjus originalistus ir tekstualistus bei gynė religijos laisvę, ginklų teises ir negimusius.

Prezidentas panaudojo populistinę bangą, kuri pertvarkė respublikonų politiką, tačiau jis jos nesukūrė. Nepaisant to, kaip kai kurie gali poną Trumpą kritikuoti, jo poveikis yra gilesnis už asmenybės kultą. Jis grindžiamas politika, kuria siekiama padėti JAV dirbančiųjų klasei. Respublikonų lyderių mažuma kvailina save, jei, jų manymu, ši politika išnyks iš realybės, kai ponas Trumpas atsitrauks nuo valdžios vairo." [1]

Lietuvoje mes dar šito nesuprantame. Rūpintis, kad lietuviai turėtų daug gerų darbo vietų? Kaip jūs drįstate? Juk tai populizmas. Na gerai, populizmas, o toliau kas?

1. Jindal, Bobby. Wall Street Journal (Online); New York, N.Y. [New York, N.Y]23 Aug 2020.

JAV prezidento Trumpo politika Viduriniuose Rytuose, Europoje ir Kinijoje

 "Trumpo administracija nedarė ankstesnių administracijų klaidų: jokio priverstinio Izraelio suartėjimo su nepaklusniais palestiniečiais, jokio amerikiečių kraujo praliejimo neokonservatyviems demokratijos smėlio rūmams statyti, jokio iliuzinio bendravimo su mulomis.

Vietoj to, keletas žingsnių - atmesdami Irano branduolinį susitarimą, pripažindami Jeruzalę Izraelio sostine, likviduodami galingiausią Irano karinį vadą -, padarė svarbiausią pažangą regione nuo Šaltojo karo pabaigos. D.Trumpo strateginis poslinkis atspindėjo tai, kad arabų galvoje Palestinos reikalas tapo žemesnis, nei iššūkis valdyti Irano užmojus. Neseniai įvykęs Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų abipusio pripažinimo susitarimas, kuris yra didžiausias toks pokytis kartoje, pridėjo šauktuką.

Taip buvo ir su Kinija. Vienas po kito einantys prezidentai tęsė ryšius su kylančia supervalstybe, darydami prielaidą, kad tai priartins Kiniją prie pasaulinės ekonominės sistemos. Ponas Trumpas - visuotinai kaltinęs Vašingtoną - atsisakė šios prielaidos. Jis pareikalavo iš Pekino atskaitomybės už piktnaudžiavimą privilegijomis, kurias praeityje davė JAV administracijos, ir jis pradėjo griežtesnio realizmo periodą, užginčydamas komunistų partijos globalų kilimą.

Kinija ir toliau darys didėjančią įtaką. Tačiau D.Trumpo administracijos laikysenos pakeitimas žymi didžiausią JAV požiūrio pokytį po to, kai Kinija tapo pasauline galia.

Europai ponas Trumpas vėl buvo sunkus atvejis dėl savo akivaizdaus abejingumo transatlantinės vienybės aukščiausiajai svarbai. Neseniai išvežtos JAV pajėgos iš Vokietijos ES buvo pasmerktos kaip liberalių demokratijų aljanso pažeidimas.

Bet visi JAV prezidentai nuo Richardo Nixono skundėsi, kad kolektyvinė gynyba per ilgai buvo vienpusiška. Bet kokiu atveju strategiškai Europa šiomis dienomis tiesiog nesvarbi. Atgal į XX amžiaus aljanso dorybes XXI amžiaus pasaulyje, paženklintame terorizmu, ekonominiu sąstingiu ir Azijos pakilimu, yra nostalgiškas antirealizmas." [1]

 

1. Baker, Gerard. Wall Street Journal (Online); New York, N.Y. [New York, N.Y]24 Aug 2020.