„Su „ChatGPT“ dirbtinis intelektas (AI) daugeliui žmonių taip greitai tapo kasdienybės dalimi, kad išgirdę, jog „Apple Intelligence“ ar „Meta Llama“ nebus prieinami Europos vartotojams, jie tiesiog sureagavo nesuprasdami.
Atrodo, kad ES atitrūksta nuo AI bumo ir kad Europos ekonomika pagaliau praranda JAV, Kinijos ir kitų pasaulio šalių konkurencijos suvokimą. Europos ekonomikos ir europiečių nenaudai. Nors dar per anksti paniškai skanduoti pražūtį, šio vystymosi priežastys kelia tikrą nerimą.
Viena vertus, turime ES, kuri pastaraisiais metais į technologijų pažangą reagavo pirmiausia nepraktišku pertekliniu reguliavimu. Ir kita vertus, didelės technologijų įmonės, kurios dalyvauja kovoje dėl valdžios su Europos Komisija.
Didžiulė Komisijos saviapgaulė
Kaip Europos Parlamento narys, aš 2021–2024 m. derėjausi dėl AI įstatymo, bet taip pat aktyviai dalyvavau kituose teisėkūros procesuose, pavyzdžiui, Skaitmeninių rinkų akte ir Skaitmeninių paslaugų įstatyme. Nors šiems naujiems reglamentams yra svarių priežasčių, dabar aišku, galų gale, kai kalbama apie jų įgyvendinimą, kad ES Komisijos inicijuota reglamentų ir direktyvų potvynio banga grasina palaidoti Europos ekonomiką. Didžiausia Komisijos saviapgaulė buvo pažadas sukurti Europoje naujoves, nuolat gaminant naujus įstatymų leidimus. Praktinė patirtis rodo, kokie prieštaringi, neaiškūs, itin brangūs, ar net neįmanomi, dažnai gali būti nauji reglamentai – ne tik skaitmeninei ekonomikai, bet ir visai ekonomikai.
Kaip argumentą dėl lėtesnio savo produktų diegimo arba neįvedimo į ES vidaus rinką, didelės įmonės teigia, kad duomenų naudojimo apribojimai pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir savo sistemų atvėrimo pagal skaitmenininių rinkų įstatymą sukurtų teisinį netikrumą. Tai, kad techninės naujovės ES dabar iš dalies nepasiekiamos, kelia nerimą, ir esu įsitikinęs, kad tai bent iš dalies susiję su reguliavimo siautuliu, kuriam pritarė ne tik dauguma valstybių narių, bet ir Europos Parlamentas.
Tačiau neturėtume pamiršti fakto, kad diskusijas daugiausia kursto didelės technologijų korporacijos, ypač „Meta“ ir „Apple“. Šios įmonės neabejotinai yra suinteresuotos daryti spaudimą ES Komisijai, kuri pastaraisiais metais pasirodė esanti sąžiningos konkurencijos sergėtoja ir kartais skirdavo dideles nuobaudas „Big Tech“ įmonėms. Be abejo, „Meta“, „Apple“ ir „Co“ naudojasi teisėtomis prasto ir perteklinio reguliavimo dėl problemų, kurių ypač turi mažos ir vidutinės įmonės. Jau nekalbant apie tai, kad tai būtų naivu.
Europos įmonės, ypač mažesnės, nukenčia dvigubai stipriau: viena vertus, daugelio naujų taisyklių įgyvendinimas yra labai sudėtingas finansiškai, nes prieštaringi reikalavimai iš tikrųjų sukelia didelį teisinį netikrumą. Kita vertus, jie atsilieka nuo tarptautinės konkurencijos, jei negali savo verslui naudoti naujų AI produktų, tokių, kaip Llama. Pastaroji aplinkybė taip pat daro didelę žalą galutiniams klientams.
Visi turi laikytis taisyklių
Kaip galime išspręsti šią dvigubą naštą? Leisti atskiroms didelėms įmonėms šantažuoti ir riboti sąžiningą konkurenciją, dėl kurios buvo sukurtas Skaitmeninių rinkų įstatymas, nėra išeitis. Sąžininga konkurencija yra pagrindinė inovacijų ir klestėjimo sąlyga. Didelės technologijų įmonės iš trečiųjų šalių turi laikytis taisyklių, kurios taikomos visiems kitiems ES. Tik dialogu galime užbaigti Europos įmonių ir vartotojų kovą dėl valdžios. Ir mes, europiečiai, ir tarptautinės technologijų įmonės, esame suinteresuoti užtikrinti, kad Europos rinka nebūtų atkirsta nuo naujoviškos programinės įrangos.
Įstatymai, tokie, kaip Skaitmeninių rinkų įstatymas ar AI įstatymas, kurie buvo priimti tik neseniai, greičiausiai, nebus pakeisti ilgai. Čia ypač svarbu užtikrinti praktinį įgyvendinimą. Bet kokie neaiškumai turi būti sprendžiami, vadovaujantis gairėmis ir Europos standartais. Kad atitikties sąnaudos neviršytų ribos, o visos įmonės – nuo savarankiškai dirbančio asmens bendradarbystės kavinėje iki pasaulinės korporacijos Silicio slėnyje – tiksliai žinotų, ko iš jų reikalaujama.
Svarbiausias dalykas artimiausioje ateityje – perėjimas prie reguliavimo panaikinimo. Tai ekonomikos ir konkurencijos postūmis, kurį skatintų Europos įstatymai. Tai taikoma ir ES Komisijai, ir naujai išrinktam parlamentui bei valstybių narių vyriausybėms. Naujas naujosios ES Komisijos dėmesys konkurencingumui suteikia vilčių dėl ekonominio posūkio Europoje.
Reklamuokite Europoje pagamintas technologijas
Ateityje ekonomikos augimas vis labiau priklausys nuo technologijų pažangos, optimizavimo ir naujų išradimų. Jei naujoji ES Komisija rimtai ketina stiprinti Europos konkurencingumą, technologijų ir ypač Europoje pagamintų technologijų naudojimas atliks itin svarbų vaidmenį. Būdama ES Komisijos viceprezidentė, Henna Virkkunen bus atsakinga už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją.
Terminas „technologinis suverenitetas“ arba „savarankiškumas“ leidžia įvairiai interpretuoti ir politinius prioritetus. Bandymas skatinti technologijų protekcionizmą arba sukurti europietišką „Google“ mokesčių mokėtojų pinigais tikrai būtų neteisinga kryptis. Technologinis suverenitetas turi reikšti, piliečių teises ir konstitucinius principus saugančios, reguliavimo sistemos nustatymą. Be to, tai turi reikšti naujovėms palankaus klimato kūrimą, kuriame idėjos ir įmonės galėtų augti ir jų neslopintų pažangos ir biurokratijos baimė.
Atskleiskite naujovių galią
Naujoji ES Komisija pirmiausia turės susitvarkyti su pusiausvyra tarp aiškios teisinės bazės ir startuolių mąstysenos. Geriausias būdas pradėti yra puolimas, siekiant sumažinti biurokratiją, panaikinti nereikalingas taisykles ir atlikti privalomą visų naujų įstatymų poveikio vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant konkurencingumui ir MVĮ. Laikas yra labai svarbus, nes mums neužtenka, kad ES bent jau galėtų dalyvauti AI bumo vystyme ir technologinėje pažangoje, kuri ateina iš už ES ribų. Atvirkščiai, mūsų tikslas turi būti išlaisvinti naujoviškas jėgas pačioje ES.“ [1]
Vietoje to, kad apsiraminti dėl kovų už Krymą nepasisekimo ir skirti truputį pinigėlių technologijų vystymui, ES elitas griebiasi rodyti, kad ir jis supranta technologijas, išradinėdamas vis naujus absurdiškus įstatymus, technologijas, neva tai, reguliuodamas.
1. Verliert die EU den Anschluss? Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Sep 25, 2024. Von Svenja Hahn
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą