„SCOTT AIR FORCE BAZE, Ill. – Amerikos kovines pajėgas reikia pakelti.
Kas dvi savaites nuo praėjusių metų pabaigos čia pareigūnai šaukia įslaptintą žvalgybos instruktažą apie kovas Raudonojoje jūroje. Dalyviai nėra politikai, politikos formuotojai ar šnipai. Jie yra privatūs laivybos vadovai.
Šie susitikimai yra Pentagono Transporto vadovybės arba Transcom pastangos įtraukti siuntėjus, kaip krizių tiekimo linijas.
Ši politika kyla iš didžiulio poreikio nemylimame, bet gyvybiškai svarbiame Amerikos karinio begemoto kampelyje. Atstovų Rūmų atrankos komitetas vasario mėnesį pavadino „Transcom“ jūrų krovinių gabenimo pajėgumus „apgailėtinai netinkamais“.
JAV daug investuoja į naujas ginklų sistemas, tačiau raketos, karo laivai ir reaktyviniai naikintuvai yra tik dalis to, dėl ko kariškiai nerimauja. Į mūšį siunčiamiems, kariams taip pat reikia maisto ir vandens. Jų įranga ryja degalus ir atsargines dalis. Pistoletai be šovinių yra negyvas svoris. Sužeistus kovotojus reikia evakuoti.
Viso to perkėlimas ir atsargų srautas ištisus mėnesius ar metus reikalauja didžiulės ir sudėtingos paramos infrastruktūros, plačiai vadinamos logistika. Jei ji neveiks, net ir mūšyje patikrintos pajėgos sustos.
„Logistika garantuoja viską“, – sakė Jacqueline Van Ovost, neseniai išėjusi iš „Transcom“ vado pareigų. „Jūs negalite aplenkti savo logistikos“.
Kinijos kilimas atskleidė Amerikos laivybos silpnumą. Pekinas yra ne tik didžiausias Vašingtono karinis varžovas. Tai taip pat didžiausia pasaulyje logistikos operacija.
Centralizuotai nukreiptoje Kinijos ekonomikoje vyriausybė kontroliuoja komercinius siuntėjus, užsienio uostų įrenginius ir, visą pasaulį apimantį, krovinių duomenų tinklą, kuris konflikto metu gali būti panaudotas kariniams tikslams arba pakenkti JAV, taip pat ir mūsų šalyje.
Tuo tarpu „Transcom“ lėktuvų ir krovininių laivų parkas sensta ir yra nepakankamas.
Kilus konfliktui su Kinija, Pentagonas maždaug 90% savo atsargų siųstų jūra. Iš 44 vyriausybei priklausančių transporto priemonių judėjimo laivų, kuriuos „Transcom“ gali naudoti, 28 išeis į pensiją per aštuonerius metus. Pakeitimai buvo pakartotinai vėluojami.
„Tai nėra toks seksualus dalykas, kaip B-1“ bombonešis“, – sakė Van Ovost, oro pajėgose tarnavus 36 metus, apie tai, kaip Vašingtono pareigūnai nustato išlaidų prioritetus. „Tai tik logistika“, – sakė ji apie kai kurių Vašingtone atmestiną požiūrį.
Tačiau karinė logistika nėra „tik logistika“, nes karo metu tiekimo linijos yra pagrindiniai taikiniai. Priešas gali suluošinti jūsų pajėgas sunaikindamas jūsų atsargas.
Tvirta logistika, priešingai, gali atgrasyti nuo atakų. Jei priešai mano, kad JAV gali greitai mobilizuoti masinį atsaką, jie mažiau linkę pradėti karo veiksmus. Šaltojo karo metu Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkai prieš pratybas reguliariai rengdavo šou, užtvindydami Europą amerikiečių kariais ir įranga.
Transcom garantavo prieigą prie daugiausia apie 200 laivų potencialiai kovai su Kinija. Antrajam Persijos įlankos karui 2003 m. reikėjo daugiau, nei 165 laivų, kurie netrukdomai kirto taikų Atlanto vandenyną.
Karas su Kinija reikalauja ne tik kur kas daugiau įrangos, kuri būtų gabenama pavojingesnėmis sąlygomis. Ramusis vandenynas taip pat yra daug didesnis, nei Atlanto vandenynas, o tai reiškia, kad kiekvienas laivas užtrunka ilgiau, kad gabentų tą patį tūrį, o tai savo ruožtu padidina reikiamų laivų skaičių. Planuotojai tai vadina „atstumo tironija“.
„Transcom“ siekia kompensuoti savo trūkumą, pasitelkdama komercinius siuntėjus kariniams kroviniams tvarkyti už karo zonų ribų, o tai gali padengti 80 % karinių krovinių. Tai gali reikšti šimtus laivų. Pentagonas sutvarkytų likusią dalį, paprastai arčiausiai fronto linijų.
Koordinuoti didžiulį komercinių laivų ir lėktuvų parką su karine technika karo metu būtų nelengva. Transcom naudoja apie 280 programinės įrangos sistemų pirkimui, sandėliavimui ir perkraustymui.
Siekdamas sušvelninti šią integraciją, Van Ovostas stengėsi pritraukti komercinius siuntėjus karo metu, pasinaudodamas jų alkiu sudaryti Pentagono taikos meto sutartis. Jos iniciatyva pelnė pramonės pagyrimą.
„Kuo daugiau kalbamės vieni su kitais, tuo geriau suprantame vienas kito problemas“, – sakė Stephenas Carmelis, JAV jūrų vadybos, laivų operatorės, daug bendradarbiaujančios su kariuomene, prezidentas.
„Esame per šviesmečius nuo ten, kur turime būti“, – sakė Carmel, cituodamas „Transcom“ kurą gabenančių laivų parką. Kai kurie analitikai teigia, kad karo metu „Transcom“ gali prireikti daugiau, nei 100. Ji turi garantuotą prieigą prie 10.
Taikos metu dauguma Pentagono vandenyno krovinių, pavyzdžiui, dislokavimo ir pratybų tikslais, keliauja maždaug 60 laivų, valdomų Military Sealift Command, Transcom komponento. Daug keliauja ir su komerciniais laivais.
Krizės metu „Transcom“ gali suaktyvinti dar 48 vyriausybinius laivus, kurie yra budintys, žinomi, kaip „Ready Reserve Force“, kuriuos valdo Transporto departamento Jūrų administracija.
Norėdami sutelkti dėmesį, Transcom gali paliesti kitus 95 privačius laivus, įtrauktus į vyriausybės programą, geriausia, sudarant sutartis su jų savininkais. Jei to nepavyks, „Transcom“ iš esmės gali reikalauti jų naudojimo.
1990 m., Šaltojo karo pabaigoje, JAV turėjo maždaug 600 laisvų prekybinių laivų. 1960 metais ji turėjo daugiau, nei 3 tūkst.
Kinija šiandien turi daugiau, nei 7000 komercinių laivų. Kinijos subjektams priklauso kas šeštas komercinis laivas, plaukiojantis jūrose, įskaitant laivus, plaukiojančius su kitų šalių vėliavomis.
Kongresas, siekdamas ištaisyti šį disbalansą, davė Jūrų administracijai leidimą pirkti naudotus užsienyje pagamintus laivus ir paversti juos naudoti. Iki šiol biudžete numatytas skaičius: devyni.
„Tai tvarstis vėžiu sergančiam pacientui“, – sakė Sethas Cropsey, buvęs karinio jūrų laivyno karininkas ir vicesekretoriaus pavaduotojas devintajame dešimtmetyje." [1]
World News: China's Advance Exposes U.S.'s Supply-Line Weakness. Michaels, Daniel; Youssef, Nancy A. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Nov 2024: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą