Cirkas su NATO plėtra, įtraukiančia Ukrainos vagis, pasibaigė, JAV, kuri vienintėlė turi pinigų ir technologijas paremti šį cirką, atsisako tą daryti toliau. JAV taip pat žeria kaltinimus Europai: šis žemynas tampa neatpažįstamas

"Donaldo Trumpo administracija pareiškė, kad Europos civilizacijai yra iškilęs pavojus „būti ištrintai“ – tai esą nulėmė dešimtmečiais trukęs ekonominis nuosmukis, politinė cenzūra ir imigracija.

 

Penktadienį paskelbtoje 33 puslapių Nacionalinėje saugumo strategijoje, kurią pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, administracija teigia, kad Europos kultūrinės ir politinės nesėkmės kelia dar didesnę grėsmę šio žemyno gyvenimo būdui nei prasti ekonominiai rezultatai.

 

„Šį ekonominį nuosmukį nustelbia reali ir dar grėsmingesnė civilizacijos ištrynimo perspektyva“, – teigiama ataskaitoje. „Jei dabartinės tendencijos tęsis toliau, po 20 metų ar net greičiau šis žemynas taps neatpažįstamas.“

 

Praėjus beveik metams nuo tada, kai D. Trumpas grįžo į prezidento postą, tarp JAV ir jų tradicinių sąjungininkių Europoje yra išryškėję akivaizdūs ideologiniai skirtumai. Baltieji rūmai kritikavo Europos Sąjungos (ES) veiksmus reguliuojant JAV technologijų bendroves, viešai išreiškė palaikymą Europos kraštutinių dešiniųjų partijoms ir pagrasino nutraukti paramą Ukrainai, jei Kyjivas nesutiks su Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimais.

 

JAV taip pat ragina kai kurias Europos valstybes sustabdyti ES planą skirti Ukrainai naują 90 mlrd. eurų finansavimą, kurio reikia, kad ji galėtų tęsti kovą su Rusija, teigė su „Bloomberg“ kalbėję diplomatai.

Kaltinimai Europai

 

Ataskaitoje ES kaltinama dėl daugelio Europos problemų ir tvirtinama, esą blokas pamynė politines laisves ir nesugebėjo pažaboti imigracijos, kuri, JAV nuomone, kelia socialines įtampas. Ataskaitoje taip pat užsipuolama vadinama cenzūra ir opozicinių politinių judėjimų suvaržymai.

 

Pagrindiniai JAV tikslai Europoje bus užtikrinti greitą karo Ukrainoje pabaigą, puoselėti „pasipriešinimą dabartinei Europos trajektorijai tarp Europos šalių“, atverti šio žemyno rinkas JAV įmonėms ir užkirsti kelią tolesnei NATO plėtrai, teigiama strategijoje.

 

„Europa išlieka strategiškai ir kultūriškai svarbi Jungtinėms Valstijoms, – pažymima ataskaitoje. – Mes negalime sau leisti nurašyti Europos – tai būtų mūsų pačių pralaimėjimas siekiant įgyvendinti šios strategijos tikslus.“

 

„Tarp didesnių problemų, kylančių Europai, yra Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų veikla, pažeidžianti politinę laisvę ir suverenumą, migracijos politika, transformuojanti žemyną ir kelianti nesantaiką, laisvo žodžio cenzūra ir politinės opozicijos varžymas, mažėjantis gimstamumas ir nacionalinės tapatybės bei pasitikėjimo savimi praradimas“, – teigia D. Trumpo administracija naktį paskelbtame dokumente. jį cituoja „Politico“.

 

Leidinys vertina, kad šis naratyvas greičiausiai stipriai surezonuos tarp daugumos Europos kraštutinių dešiniųjų partijų, kurių rinkimų programos daugiausia grindžiamos kritika ES atžvilgiu, reikalavimais riboti migraciją iš musulmoniškų bei ne Europos šalių ir patriotiniais siekiais kelti savo šalis iš tariamo nuosmukio.

 

Naujoji saugumo strategija yra grindžiama aiškiu ideologiniu JAV prezidento D. Trumpo populistinio MAGA judėjimo ir Europos nacionalistinių partijų suderinamumu.

 

JAV administracija, kuri tokiose šalyse kaip Vokietija ir Ispanija vis labiau stiprina ryšius su kraštutinės dešinės partijomis, regis užsimena, kad galėtų padėti ideologiškai artimoms Europos partijoms.

 

„Amerika skatina savo politinius sąjungininkus Europoje propaguoti šį dvasios atgimimą, ir auganti patriotinių Europos partijų įtaka iš tikrųjų suteikia pagrindo optimizmui“, – konstatuojama strategijoje.

 

Šis dokumentas yra retas oficialus D. Trumpo administracijos paaiškinimas, kokios ji laikosi pasaulėžiūros užsienio politikos klausimais. Tokios strategijos, kurias prezidentai paprastai skelbia tik vieną kartą per savo kadenciją, gali padėti skirstyti JAV vyriausybės biudžetą ir nustatyti politikos prioritetus. Įvadinėse šios strategijos pastabose D. Trumpas ją pavadino „kelio gairėmis, užtikrinančiomis, kad Amerika išliks didingiausia ir sėkmingiausia tauta žmonijos istorijoje bei laisvės namais žemėje“.

Strategija „Pirmiausia – Amerika“: pagrindiniai aspektai

 

D. Trumpo administracija penktadienį paskelbė ilgai lauktą nacionalinio saugumo strategiją, kuria smarkiai keičiami JAV prioritetai pagal D. Trumpo pasaulėžiūrą „Pirmiausia – Amerika“.

 

Naujienų agentūrą AFP, kuri pateikia kai kuriuos pagrindinius aspektus pagal žemynus, cituoja ELTA.

 

Europa

 

Strategijoje Europai negailima griežtų žodžių. Joje, be kita ko, remiami kraštutinių dešiniųjų teiginiai, kad žemynui dėl migracijos esą gresia „civilizacijos išnykimas“.

 

„Labiau nei tikėtina, kad vėliausiai per kelis dešimtmečius kai kuriose NATO narėse daugumą sudarys ne europiečiai“, – tvirtinama dokumente.

 

Dokumente raginama „ugdyti pasipriešinimą“ Europoje. Administracija taip pat smerkia „žodžio laisvės cenzūrą politinės opozicijos slopinimą“, taip užsimindama apie pastangas pažaboti kraštutinių dešiniųjų balsus, įskaitant ir tuos, kurie pasisakė prieš migrantus.

 

Be to, dokumente žadama, kad nebus jokios NATO plėtros, tokiu būdu dar kartą sužlugdant Ukrainos puoselėjamas viltis.

 

Lotynų Amerika

 

Strategijoje D. Trumpas pristatomas kaip dviejų šimtmečių senumo Monro doktrinos, kurioje tuomet dar jaunos Jungtinės Valstijos paskelbė, kad neleis jokioms besivaržančioms galybėms, įskaitant Europos, kištis į Lotynų Amerikos reikalus, modernizatorius.

 

Teigiama, kad JAV sieks gauti prieigą prie išteklių ir strateginių vietų Lotynų Amerikoje bei užtikrinti, jog vyriausybės būtų „pakankamai stabilios ir gerai valdomos, kad būtų galima užkirsti kelią masinei migracijai į Jungtines Valstijas ir nuo jos atgrasyti“.

 

Užsimenant apie Kiniją, strategijoje pažymima, kad JAV „nesuteiks konkurentams iš kito pusrutulio galimybės dislokuoti pajėgas ar kitus grėsmę keliančius pajėgumus arba valdyti ar kontroliuoti strategiškai svarbų turtą“.

 

Azija

 

Po kelis dešimtmečius trukusio laikotarpio, kurio metu JAV didžiausią dėmesį skyrė Kinijos iškilimui, strategijoje ši Azijos valstybė apibūdinama kaip konkurentė, tačiau daugiausia dėmesio skiriama ekonomikai.

 

„Mes iš naujo subalansuosime Amerikos ekonominius santykius su Kinija, pirmenybę teikdami abipusiškumui ir teisingumui, kad atkurtume Amerikos ekonominę nepriklausomybę“, – sakoma dokumente.

 

Kalbant apie Taivaną – demokratiškai valdomą salą, į kurią pretenduoja Pekinas, dokumente neatsitraukiama nuo JAV raginimų išlaikyti status quo. Tačiau JAV sąjungininkės Japonija ir Pietų Korėja raginamos labiau prisidėti prie Taivano gynybos.

 

Dokumente reiškiamas entuziazmas dėl stiprėjančių ryšių su Indija, kurią privilioti bandė keli JAV prezidentai, tačiau valdant D. Trumpui atsirado trinčių. Strategijoje Jungtinės Valstijos raginamos skatinti Naująjį Delį „prisidėti prie Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo“.

 

Artimieji Rytai ir Afrika

 

Artimieji Rytai jau seniai dominuoja JAV užsienio politikoje, tačiau naujajame dokumente, kaip ir ankstesnių administracijų dokumentuose, raginama skirti mažiau dėmesio. Jame sakoma, kad didėjanti energetinė priklausomybė reiškia, jog Jungtinės Valstijos nebus tokios priklausomos nuo Persijos įlankos naftos, ir atkreipiamas dėmesys į Irano susilpnėjimą dėl JAV ir Izraelio atakų.

 

Strategijoje santykinai nedaug kalbama apie Izraelį, kuris jau ilgą laiką yra JAV prioritetas, ir tik pažymima, kad jis turėtų būti „saugus“.

 

Dar mažiau pasakoma apie Afriką, išskyrus raginimą pereiti nuo pagalbos ir vietoj to susitelkti į ypatingos svarbos išteklius.

 

Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija (EK) griežtai atmetė kaltinimus Europos Sąjungai (ES), mestus naujausioje JAV nacionalinio saugumo strategijoje.

 

Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho penktadienį atmetė užuominas, kad ES pažeidžia politinę laisvę ir suverenitetą, kenkia žemynui savo migracijos politika ir varžo saviraiškos laisvę. Tačiau ji kol kas nenorėjo plačiau pakomentuoti naująją JAV nacionalinio saugumo strategiją.

 

„Dar neturėjome laiko ją išnagrinėti, įvertinti, todėl dar negalime jos komentuoti“, – sakė atstovė.

 

Naująją saugumo strategiją Baltieji rūmai paskelbė ketvirtadienio vakarą. Joje, be kita ko, piešiamas niūrus padėties Europoje vaizdas.

 

„Didesnės problemos, su kuriomis susiduria Europa, apima Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą, kuri pažeidžia politinę laisvę ir suverenitetą, migracijos politiką, kuri keičia žemyną ir kelia nesantaiką, žodžio laisvės cenzūrą ir politinės opozicijos slopinimą, gimstamumo mažėjimą ir nacionalinių identitetų bei pasitikėjimo savimi praradimą“, – tvirtinama atitinkamame dokumente.

 

Kalbant apie įvykius Ukrainoje, „D. Trumpo administracija nesutaria su Europos pareigūnais, kurie puoselėja nerealius lūkesčius dėl šių įvykių, dirbdami nestabiliose mažumos vyriausybėse, iš kurių daugelis pamina pagrindinius demokratijos principus, kad nuslopintų opoziciją“.

 

Dokumente teigiama, kad didžioji dauguma žmonių Europoje nori taikos, tačiau šis noras praktiškai nėra atspindėtas politikoje, nes šios vyriausybės kenkia demokratiniams procesams.

Vokietijos užsienio reikalų ministras: mums nereikia patarimų

 

Vokietijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad vokiečiams nereikia „patarimų iš šalies“.

 

Paklaustas apie naująją JAV strategiją, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pabrėžė, kad „Jungtinės Valstijos yra ir liks mūsų svarbiausiomis sąjungininkėmis (NATO – AFP) aljanse. Tačiau šis aljansas yra orientuotas į saugumo politikos klausimų sprendimą“.

 

„Manau, kad (JAV strategijoje – ELTA) ne vieta klausimams dėl žodžio laisvės ar mūsų laisvų visuomenių organizavimo, bent jau kalbant apie Vokietiją“, – kalbėjo ministras.

 

„Save suvokiame kaip gebančius visiškai savarankiškai aptarti ir diskutuoti šiuos klausimus ateityje ir patarimų iš šalies mums nereikia“, – pridūrė J. Wadephulas.

 

Tradiciškai stiprūs JAV ir Europos ryšiai susilpnėjo nuo tada, kai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, o jo administracija ėmėsi kritikuoti senąjį žemyną įvairiais klausimais – nuo migracijos iki žodžio laisvės.

 

D. Trumpo administracija taip pat puoselėjo glaudesnius ryšius su Vokietijos kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios atstovai rugsėjį lankėsi Baltuosiuose rūmuose.

 

Pagrindinės Vokietijos partijos atmeta galimybę bendradarbiauti su AfD, kuri vasario mėn. rinkimuose užėmė antrąją vietą.

 

Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos AfD įvardijo kaip „kraštutinės dešinės ekstremistinę“ partiją, tačiau pastaroji šią išvadą ginčija teisme.

NATO plėtros pabaiga?

 

JAV strategijoje išsamiau kalbama apie JAV viziją dėl NATO, o kai kurie aspektai gali sukelti susirūpinimą Europoje. JAV politikoje Europos atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei „padaryti galą suvokimui ir užkirsti kelią realybei, kad NATO yra nuolat besiplečiantis aljansas“, pažymima dokumente.

 

Tai reikštų NATO vadinamojo „atvirų durų“ principo, kuris leidžia į Vakarų karinį aljansą priimti naujus narius, pabaigą.

 

NATO iš pradžių atsisakė pakomentuoti šį JAV strategijos punktą, kai į jį kreipėsi naujienų agentūra „dpa“.

 

Paklausta apie JAV reikalavimą pakeisti naštos pasidalijimą, atstovė spaudai nurodė, kad Vašingtono sąjungininkai Europoje ir Kanada pripažįsta poreikį daugiau investuoti į gynybą ir teisingiau dalintis bendra saugumo našta.”