„Nutrintoms sienoms ir kambariams be vaizdo yra paprastas sprendimas: tapetai.
Namų savininkai jau seniai imituoja tokius turtus kaip marmuras ir įmantrūs medžio dirbiniai, naudodami trompe-l’oeil (prancūziškai „apgauti akį“) techniką. Prancūzų menininkas Louis-Léopold Boilly šią frazę sugalvojo apibūdindamas paveikslą, kurį eksponavo 1800 m. Paryžiaus salone.
Tačiau vizualinės iliuzijos technika egzistuoja jau šimtmečius, tiek mene, tiek dekoravime. Interjero dizaine ji buvo naudojama turtingųjų namuose, pavyzdžiui, peizažų freskose ant vilų sienų senovės Pompėjoje. Nuo Renesanso iki baroko laikotarpio Europos bažnyčių lubos buvo dažomos, siekiant imituoti architektūrinius bruožus ir atvirą dangų. Nuo XVIII amžiaus Europoje iliuziniai tapetai, primenantys dailylentes, gobelenus ir akmenį, tapo prieinamesni už aristokratijos ribų.
Nuo to laiko jie nuėjo ilgą kelią.
Šiomis dienomis tapetai gali imituoti beveik viską. Sienų danga, imituojanti trimatį paviršių, pavyzdžiui, mišką, kolonų kompleksą ar knygų lentynų siena gali „atverti“ erdvę, suteikti charakterio ir sukurti sodrių detalių iliuziją“, – teigė Marie Karlsson, tapetų ir audinių bendrovės „Cole & Son“ vadovė ir kūrybos direktorė. Už šį ypatingą tikroviškumą reikia pripažinti pažangias spausdinimo technikas.
„Spausdinimo inovacijos trompe-l'oeil pavertė iš plokščio į tikrai trimatį“, – sakė ponia Karlsson. „Pažangios skaitmeninės spausdinimo technologijos dabar leidžia gauti itin didelės raiškos vaizdus ir sluoksniuotos tekstūros efektus. Šešėlių, grūdelių ir tonų gylio tikslumas yra būtinas. Būtent tai verčia žiūrovus liesti paviršių, kad įsitikintų, jog jis netikras.“
Kartais tai gali būti pernelyg įtikinama. Kai tapetų, audinių ir meno įmonė „Wallshoppe“ pristatė tapetus su raštu, primenančiu austą nendrę, „mes šiek tiek pasipiktinome“, – sakė įmonės vienas iš įkūrėjų Mertas Beraze'as.
„Vartotojas užsisakė pavyzdį ir buvo patenkintas spaudinio aiškumu bei fotorealistiškumu, tačiau manė, kad tai natūralaus žolės audinio pynimas“, – pridūrė jis. Klientas vis tiek jį užsisakė, sakė p. Beraze'as. Siekdama išvengti tolesnės painiavos, „Wallshoppe“ pakeitė produkto pavadinimą į „Faux Caning“.
Šiuolaikiniai trompe-l'oeil tapetai dažnai prasideda rankomis tapytais vaizdais, kurie vėliau nuskaitomi ir atskiriami pagal spalvas – procesas, kuris gali užtrukti mėnesius, sakė Pam Marshall, „Patterson Flynn“, „F. Schumacher & Co.“ padalinio, kuris specializuojasi audinių, tapetų ir apdailos srityje, kūrybos direktorė.
„Daugelis žmonių mano, kad skaitmeninė spauda yra automatinė, ir jūs tiesiog nuskaitote ir spausdinate“, – sakė ji. „Taip, bet jei tai darote, galite pamatyti pikselizaciją.“ Jei priartintumėte vieną nedidelę vaizdo dalį, net ir tokią paprastą kaip raudonos ir žalios juostelės, pasak jos, raudonose juostelėse pamatytumėte žalius taškelius ir atvirkščiai.
Naudodami spalvų atskyrimą, dizaineriai gali modifikuoti atskiras sritis, pavyzdžiui, pašviesinti vieną mažą lopą, nepaveikdami likusio dizaino. Jie gali imituoti originalaus akvarelės paveikslo išvaizdą ir pojūtį, sluoksniuodami spalvas vieną ant kitos. „Spalvai ir niuansams, kuriuos galite pasiekti, nėra jokių apribojimų“, – sakė ponia Marshall.
Taip pat yra daugiau medžiagų pasirinkimo galimybių, įskaitant ekologiškus UV spindulių pagrindu pagamintus dažus ir substratus (popierių, ant kurio spausdinami tapetai). Gamintojai dabar gali rinktis iš lygaus ir blizgaus, matinio arba „tarpinio“ popieriaus, sakė ponia Marshall. Metalo kategorija išsiplėtė ne tik „veidrodinio“ ir „disko rutulio“ tipo „mylar“, bet ir apima aukštesnės klasės, „šiek tiek labiau oksiduotos“ išvaizdos popierių. Naudodami šiuos naujesnius metalinius substratus, namų savininkai gali suteikti blizgesio santūresniu ir elegantiškesniu būdu, pavyzdžiui, oficialiame valgomajame.
Dėl linijos Schumacher, kurdama vaizdingas freskų plokštes su Kalifornijos menininke Colette Cosentino, pasirinko pagrindą, kuris „žvilga ir beveik atrodo kaip perlas ar austrės kiauto vidus“, – sakė ponia Marshall. „Jis subtilus, ne visai vaivorykštinis.“
Maximilian P. Sinsteden, interjero dizaineris iš Manhatano, neseniai kliento vonios kambaryje be langų išklijavo peizažinius freskų tapetus, kad suteiktų gylio ir sukurtų didesnės erdvės iliuziją. Kartu su erdviniais tapetais, p. Sinsteden dažnai naudoja ir kitas trompe-l'oeil technikas, tokias kaip imitacinis dažymas. Savo biure jis nudažė sienas taip, kad jos primintų „Barkskin“ – sienų dangą, pagamintą rankomis daužant medžio žievę, – o medines grindis – taip, kad imituotų teracą.
Nathan Turner, Kalifornijoje gyvenantis dizaineris, bendradarbiavo su „Wallshoppe“ kurdamas tapetus, įkvėptus jo vaikystės Kalifornijos galvijų rančoje. Raštai, paremti arklių antklodėmis ir kitais vintažiniais tekstilės gaminiais iš jo asmeninės kolekcijos, spausdinami ant natūralaus žolės audinio. Naudojant šią medžiagą, p. Beraze sakė, kad „raštai įgauna naują gyvenimą, nes tai tarsi tekstūros sluoksniavimas ant tekstūros“. Kai klijuojate šiuos tapetus, pridūrė jis, „atrodo, lyg būtumėte apvynioję kambarį tekstile“.
Tai taip pat pasakytina apie „Córdoba“ dizainą „Les Folies“ kolekcijoje iš sienų dangų įmonės „Fromental“ ir dizaineris Timothy Corrigan. Sienų danga imituoja reljefinius odos elementus iš XII amžiaus Ispanijos. Siekdama sukurti gylio iliuziją, įmonė naudoja šilkografijos, rankinio auksavimo ant neaustinio popieriaus ir rankinio dažymo ant antikvarinių apdailos elementų derinį.
Plačiaformačiai skaitmeniniai spausdintuvai taip pat išplėtė galimybes. Prieš pradedant naudoti tapetams, tapetų raštai turėjo būti maži ir kartojami, sakė ponia Marshall. Dabar tai gali būti didelio masto scenos be pasikartojimų, kad būtų sukurtas realesnis ir įsimintinesnis pojūtis.
„Neturint dydžio apribojimų, atsiveria visiškai naujas trompe-l'oeil pasaulis“, – sakė ponia Marshall. „Galima kurti didesnį mastelį ir įtraukti architektūrinių reljefų išvaizdą. Tai nebūtinai turi būti šis pasikartojantis plytelių raštas.“ Siekdami dar didesnio realizmo, spaustuvininkai gali naudoti haptinį spausdinimą, kurdami raštus su iškilusiomis rašalo sritimis, kad imituotų tokius paviršius kaip žemo reljefo tinkuotos sienos ar lininiai audiniai.
„Ši technologija atveria naujas duris į tai, ką galime kurti“, – sakė ponia Marshall. „Dizaineriai ar dizaino namai gali būti labai išradingi savo veikloje. Turėdami neribotą spalvų ir pasikartojančių dydžių pasirinkimą, jie gali sukurti kažką magiško.“
Kartais tai reiškia sujungti naują ir seną. Kurdama savo „Palazzo Panel Set“ iš savo „Backdrop“ prekės ženklo, „Schumacher“ pradėjo nuo audinio iš savo archyvų, kuriame pavaizduotas rankomis pieštas rūmų atriumas. Įmonė skaitmeniniu būdu atspausdina 16 x 18 pėdų dydžio freską; tada menininkai ant centrinės statulos, kuri yra pagrindinis dizaino elementas, trafaretiniu būdu atspausdina aukso spalvos metalinius dažus.
Katalin Farnady, Merilande įsikūrusios įmonės „Farnady Interiors“ savininkė, yra dar viena trompe-l'oeil šalininkė. „Jis niekada nepasensta“, – sakė ji. „Aš jį naudoju norėdama sukurti „vau“ efektą arba suteikti erdvei išskirtinumo.“
Kaip ir ponas Sinsteden, ji remiasi dekoratyvine tapyba. Ji panaudojo šią techniką vonios kambario grindims pagyvinti trimačiu marmuro raštu ir užmaskuoti lizdo dangtelį, kad jis susilietų su aplinkine akmenine sienele. „Rinkitės sendintą įvaizdį, kuris suteiks žavesio“, – sakė ji.
Arba, kitaip tariant, apsimeskite, kol pavyks.“ [1]
1. And for the Latest Trick … Wallpaper. Cheney, Dina. New York Times (Online) New York Times Company. Dec 5, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą