„PEKINAS – Prieš metus Liu Junas buvo Harvardo universiteto profesorius (turintis nuolatinę pareigybę) ir ką tik išrinktas Nacionalinės mokslų akademijos – prestižiškiausios JAV mokslo draugijos – narys.
Šiandien jis gyvena Pekine ir vadovauja naujai įkurtam Statistikos departamentui Cinghua universitete – Kinijos lyderio Si Dzinpingo (Xi Jinping) alma mater. Jo darbas plečia ribas srityje, kuri yra gyvybiškai svarbi dirbtiniam intelektui ir vėžio tyrimams. Be to, jis siekia pritraukti daugiau tokių žmonių kaip jis pats: gimusių Kinijoje, įgijusių išsilavinimą geriausiose JAV mokslo įstaigose ir norinčių grįžti namo.
„Ieškodami darbuotojų, žinoma, visų pirma galvojame apie kinus“, – interviu savo kabinete Cinghua universitete, esančiame visai netoli vietos, kur jis gimė, sakė 61-erių metų JAV pilietis Liu Junas.
Tarp jo taikinių – matematikos ir gamtos mokslų talentai, išgarsėję JAV, tačiau norintys būti arčiau senstančių tėvų arba prisijungti prie sparčiai stiprėjančio Kinijos technologijų sektoriaus, kuriame vyksta pažangiausi tyrimai.
Dešimtmečius patys gabiausi Kinijos žmonės traukė į JAV, kur turėjo daugiau laisvės siekti savo svajonių. Jų atlikti tyrimai reikšmingai prisidėjo prie to, kad JAV užimtų lyderės pozicijas mokslo ir technologijų srityse.
Tačiau dabar vis daugiau jų nusprendžia, kad Kinija gali pasiūlyti gerą – ar net geresnę – ateitį. Grįždami jie parsiveža žinias, įgytas JAV universitetuose bei startuoliuose, ir taip padeda įgyvendinti pagrindinės Amerikos geopolitinės varžovės siekius.
Pastaraisiais metais iš JAV išvyko dešimtys žinomų kinų mokslininkų, tarp jų – ne vienas Harvardo universiteto profesorius bei kiti asmenys, užėmę svarbias pareigas Jeilio, Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA) ir Čikagos universitete.
Jie seka pavyzdžiu tų mažiau žinomų Kinijos piliečių, kurie, pasimokę ir padirbėję JAV, grįžo namo ir ėmėsi projektų, itin svarbių Kinijos technologinėms ambicijoms.
Remiantis duomenimis, 2022–2026 m. laikotarpiu 668 kinų kilmės mokslininkai, turėję nuolatines pareigybes arba siekę jų JAV mokslo įstaigose, nutraukė ryšius su šiomis institucijomis ir išvyko į kitas šalis, įskaitant Kiniją, remiantis preliminariais Prinstono ir Harvardo universitetų tyrėjų duomenimis.
Daugelis grįžtančiųjų teigia, kad vyksta namo dėl asmeninių, o ne politinių priežasčių.
Pekinas siūlo finansines paskatas, prestižinius titulus bei išteklius, leidžiančius mokslininkams atlikti bet kokius tyrimus, kuriuos jie tik pageidauja vykdyti.
Tuo tarpu JAV daugelis kinų mokslininkų ir inžinierių teigia jaučiantys, kad čia tampa vis mažiau laukiami.
D. Trumpo administracijos Teisingumo departamentas pradėjo tirti mokslininkų akademinius ryšius su Kinija, o imigracijos tarnybos sugriežtino taisykles, apsunkindamos Kinijos piliečių galimybes likti JAV. Be to, pastaruoju metu buvo sumažintas federalinis finansavimas kai kurioms akademinėms programoms.
JAV vis dar išlaiko daugybę pranašumų: čia veikia gausybė aukščiausio lygio universitetų, dirba didžiausias skaičius Nobelio premijos laureatų, o norintiesiems paversti savo idėjas verslu prieinamos geriau išvystytos kapitalo rinkos.
Nacionalinis mokslo fondas (angl. *National Science Foundation*) nustatė, kad praėjus penkeriems metams po studijų baigimo, 83 proc. Kinijos piliečių, JAV įgijusių mokslo ir inžinerijos daktaro laipsnius, vis dar liko šioje šalyje. Pasak Prinstono universiteto mokslininko Junmingo Huango (Junming Huang) preliminarių skaičiavimų, JAV mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse dirba maždaug 22 000 kinų kilmės profesorių, turinčių nuolatines pareigas.
Tačiau dešimtmečius trukęs Kinijos ekonominis pakilimas leido Pekinui geriau finansuoti universitetus ir remti inovatyvesnius tyrimus, todėl mokslininkams grįžti namo tapo lengviau. Leidinio „U.S. News & World Report“ reitinge penki Kinijos universitetai patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų penkiasdešimtuką; tarp jų – Činghua (Tsinghua) universitetas, užimantis 6-ąją vietą ir lenkiantis Jeilio, Kolumbijos bei Prinstono universitetus.
„Daugelis jau išvyko, dar daugiau svarsto apie išvykimą, o dar didesnė dalis apskritai nusprendžia čia neatvykti, – teigia Seton Hall universiteto teisės profesorė Margaret Lewis, tyrinėjanti JAV ir Kinijos santykius. – Jei prie šių tendencijų pridėsime D. Trumpo administracijos sukeltus trikdžius mokslo tyrimų srityje, pamatysime, kad tai yra skaudus smūgis Jungtinių Valstijų konkurencingumui.“
Pasak Liu, dėl JAV vyraujančių antikinietiškų nuotaikų dirbti su studentais, esančiais kitoje JAV ir Kinijos santykių pusėje, tapo praktiškai neįmanoma. Persikėlęs į Činghua universitetą, jis buvo priverstas nutraukti bendrus mokslinių tyrimų projektus su kolegomis iš Harvardo.
„Jei mano kolegos iš Harvardo nurodo mane kaip bendraautorių, tai gali tapti problema. Tai tiesiog kvaila, – sakė Liu. – Anksčiau tokio pobūdžio tyrimai buvo labai atviri. Netgi Kinijoje, jos tamsiausiu laikotarpiu, taip nebuvo.“
Pasak Liu, būdamas JAV pilietis, jis Kinijoje neprivalo dalyvauti Komunistų partijos susirinkimuose, kuriuose privalo dalyvauti kiti dėstytojai; be to, jis nepatiria jokio politinio spaudimo.
Tarp Liu vadovaujamų projektų yra ir toks, kuriame naudojama genų redagavimo technologija „Crispr“, siekiant geriau suprasti vėžinius audinius. Jis teigė esąs sužavėtas Pekino ryžtu skatinti dirbtinio intelekto plėtrą ir tuo, kokį vaidmenį šiame procese gali atlikti statistikos specialistai.
Jo ryšiai su JAV išlieka tvirti: vyriausiasis sūnus studijuoja doktorantūroje Stanfordo universitete, o šeimai vis dar priklauso namas Masačusetse; be to, jis tebėra Harvardo universiteto profesorius emeritas. Vis dėlto jis siekia pritraukti į Kiniją daugiau aukščiausio lygio talentų. Tūkstančiai JAV dirbančių kinų kilmės profesorių, užimančių nuolatines pareigas STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srityse, sudaro puikų potencialių kandidatų ratą.
Liu taip pat daug dėmesio skiria naujosios kartos ugdymui Kinijoje. Pasak jo, stereotipas, kad kinų studentams sunkiau mąstyti nestandartiškai, turi tam tikrą pagrindą. Tačiau jis teigia, kad jo studentai yra tokie pat gabūs, kaip ir tie, kuriuos jis mokė Harvarde, o tam tikrą jų nenorą kvestionuoti autoritetus su kaupu atperka jų darbštumas.
„Jei pažvelgsime į bendrąjį išsilavinimo lygį JAV – jos buvo priekyje beveik 100 metų, o dabar šis atotrūkis siekia apie 20 metų, – sako Liu. – Kinija vejasi.“ [1]
1. World News: U.S. Professor Pioneers Academics' Return to China. Cheng, Jonathan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Nov 2026: A11
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą