“Rinkimai JAV sudrebino akcijų rinką, o neramumai
Prancūzijoje galimai paveiks Europos centrinio banko sprendimus. Lietuvoje
susirūpinimą kelia artėjantis šildymo sezonas bei rizikingas biudžeto planas.
Apie šalies ir užsienio ekonomikos pulsą su „Žinių radijo“
žurnalistu diskutavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas
Mauricas.
– Kokias ekonomines JAV rinkimų pasekmes galite prognozuoti?
– Gali būti, kad lūkesčiai yra geresni nei realybė. Iš
reakcijų susidaro įspūdis, kad tai buvo prezidento rinkimai. Donaldas Trumpas
parašė, kad jis vis dar yra prezidentas ir ta trumpalaikė euforija perėjo į
paniką. Kai prezidentas yra vienos partijos atstovas, o Atstovų rūmai ir
Senatas atstovauja kitą partiją, valstybė dažnai yra paralyžuota. Trumpas
pažadėjo vetuoti ir trukdyti įstatymų priėmėjams. Tokia situacija vidaus rinkai
gali būti nepalanki, o išorei Trumpas vis tiek turės daugiau įtakos, nei Atstovų
rūmai ir Senatas. Jis gali dar daug ko pridirbti užsienio politikoje. Jis yra
labai entuziastingai nusiteikęs dėl Ukrainos klausimo, žada kažką taikyti.
Vieną dieną jis žada stiprinti Irano bombardavimą, o kitą dieną atsitraukia.
Didelis neapibrėžtumas ir rizika kol kas išlieka.
Pirmoji euforija aprimo net finansų rinkoje. Akcijos iš
pradžių labai stipriai pakilo, vėliau nusileido. Taip pat ženkliai krito
duomenų centrų akcijos. Baiminamasi, kad JAV pradės labiau reguliuoti šią
sritį. Gyventojai yra labai nusiteikę prieš duomenų centrus, nes tai didina
elektros sąnaudas. Baiminamasi, kad nebus statoma pakankamai centrų, todėl
įmonių, teikiančių centrams reikalingas medžiagas, akcijos pasikoregavo.
Europa šioje kovoje pralaimi, nes mes turime labai brangią
energiją. Europa labai daug investavo į energijos taupymą, bet ne į generavimą.
Dirbtinis intelektas ir robotai reikalauja labai daug energijos. Jiems reikia
penkis kartus daugiau energijos nei žmogui, darančiam tą patį darbą. O
laimėtoja čia gali būti Kinija ar kokia nors kita šalis.
– Artėjant žiemai pagrindinė tema yra energijos kainos.
Matome, kas darosi su elektros ir dujų kainomis. Dujos yra tris kartus
brangesnės nei pernai. Europa meldžiasi, kad tik žiema nebūtų šalta.
– Taip, šiai žiemai yra pasiruošta pakankamai prastai.
Vienintelė viltis yra šilta žiema, nes kitaip bus tikrai didelių reikalų.
Artėjame prie 2021-2022 metų žiemos lygio. JAV rinkimai nedarys tam jokios
įtakos, nes realūs pokyčiai atsiras tik nuo kitų metų. Vienintelis lūkestis yra
šilta, vėjuota žiema, bet praėjusį savaitgalį Lietuvoje buvo apsiniaukę, nebuvo
vėjo ir elektros kaina iškart šoko į viršų. Panašiai yra visoje Europoje.
Tuomet reikia deginti dujas elektros generacijai, o dujos yra brangios. Atsinaujinantys
ištekliai žiemą nesugeneruoja tiek energijos, kad lemtų reikšmingus kainos
pokyčius.
– Tyrimai rodo, kad pagrindinė tema JAV rinkimuose buvo
ekonomika. Antra tema – demokratija, korupcija. O toliau eina migracija,
sveikatos apsauga, švietimas ir kiti dalykai. Atrodo, kad ir Lietuvoje
ekonomika tampa pagrindine tema. Ar mes ekonomine prasme važiuosime nuo kalno?
– Trečiojo ketvirčio BVP įvertis buvo netikėtas, nes
mažmeninės prekybos ir pramonės rezultatai rodė inertiškai teigiamas
tendencijas. Tai yra statistinis nukrypimas, kurį nulėmė dvi priežastys.
Pirmoji yra formalus statybos sektoriaus sumažėjimas. Buvo labai šalta žiema,
tuomet buvo skubama padaryti nepadarytus darbus per antrąjį ketvirtį, o
trečiąjį ketvirtį tempas sulėtėjo.
– Ar biudžeto deficitas taip pat yra problema?
– Taip. Valstybės kontrolės duomenimis, jau kitais metais
jis gali siekti iki 5 proc. ir išaugti iki 6 proc. Tai išaugintų mūsų skolą
virš 60 proc. Mastrichto kriterijaus ir mums galėtų būti pradėta taikyti
perviršinio biudžeto procedūra. Mes gautume dėmesio ir iš Europos Komisijos
institucijų, kas nebūtų labai malonu. Dabar matome tebesitęsiančią dramą, ką gi
daryti su tuo biudžetu. Į trasą eina cukraus ir azartinių lošimų mokesčiai,
tačiau to neužtenka ir ieškoma kitų būdų sumažinti išlaidas arba padidinti
pajamas. Manau, kad tai tęsis iki gruodžio vidurio, kai bus galutinai priimtas
kitų metų biudžetas. Tokio biudžeto, koks yra suplanuotas dabar, Lietuva
tikriausiai tvirtinti nesiryš, nes tai būtų labai didelė rizika.
– Yra argumentas, kad 12 Europos Sąjungos šalių gyvena su
tokiu pačiu deficitu. Kaip jums toks argumentas?
– Tos šalys yra didesnės ir gali leisti sau daugiau
fiskalinės laisvės. Mažytės šalys yra labiau pažeidžiamos. Jei esi mažas, būk
mielas ir neišsišok.
– Kodėl Trumpas juda į rytus? Svarstymai, kodėl jis taip
elgiasi, kartais susiveda į verslo kontraktus ir sandorių diplomatiją. Ar šuo
pakastas čia, ar giliau?
– Atsakymų gali būti daug, žmonės rašo apie tai knygas ir
kuria vaizdo įrašus. Vidaus politika labai stipriai varžys Trumpą, nes
demokratai laimėjo abiejų rūmų rinkimus. Iki šiol jis rinkdavosi konfrontacijos
kelią. Kuo labiau tokio tipo vadovai yra įspausti į kampą, tuo labiau jie yra
linkę rizikuoti bei įsivelti į avantiūras.
– Tai galime iš Trumpo tikėtis visko?
– Taip, todėl ta euforija ir nuvilnijo į konservatyvesnį
vertinimą. Europoje po pirminio šuolio sekė nuosaikus akcijų sumažėjimas. Taip
yra būtent dėl pamąstymų, kad gali būti visaip.
– Kas bus su palūkanomis?
– Aš galvojau, kad Europos centrinis bankas jų taip nekels.
Bet aš manau, kad po to šuolio ir labai sunkios žiemos galime sulaukti
ganėtinai spartaus palūkanų normų sumažėjimo.
– Ar nereikės gesinti infliacijos?
– Infliacija nėra esminis iššūkis. Prancūzijoje gali
prasidėti rimti dalykai ir gali reikėti ją gelbėti. Deficitai ir skolos ten
nėra tvarūs.
– Ar manote, kad priežastis yra ekonominė?
– Kai duodi žmogui kažką, jis pripranta ir nebevertina to.
Tuomet jis reikalauja daugiau ir prasideda tokie dalykai, kokius matome dabar.
Prancūzija yra daugiausiai išlaidų nuo BVP turinti šalis ES. Jos BVP vienam
gyventojui viršija ES vidurkį. Tai yra pakankamai pasiturinti, daug
išleidžianti ir didelę nelygybę turinti šalis. Tačiau žmonės yra bene
labiausiai nepatenkinti iš visų.
Beveik visi jų kandidatai į prezidentus kalba apie dar
didesnį išlaidavimą, skolos ir verslų nacionalizavimą. Tai yra tiesiog
užsisukęs ratas. Yra nemaža tikimybė, kad ten kažkas įvyks. Revoliucijos ir
suirutės yra įprasti dalykai. Vėliau jie kažkaip išsisuka, nes turi gerą
geografinę poziciją, tačiau gali būti visko. Jei bus koks nors momentas,
nemanau, kad Europos centrinis bankas didins palūkanas.
– Ar galime įvažiuoti į stagfliaciją, kai ekonomika krenta,
o kainos kyla?
– Galime, mes ir esame panašioje situacijoje. Pastarąjį
penkmetį mes vejamės ES kainų lygiu sparčiau nei realiu BVP vienam gyventojui.
Tai yra pakankamai neįprasta, nes seniau vydavomės ES perkamąja galia.
Nuvažiavę į Graikiją ar Portugaliją galvojame, kad ten yra pigu, o Lietuvoje
nesijaučiame praturtėję, nes kainos sparčiai pašoko į viršų. Iš kitų šalių
atvykę žmonės sako, kad pas mus yra pakankamai brangu. Jie paklausia, kokie yra
oficialūs mūsų atlyginimai ir nustemba, kaip mes išgyvename su tokiomis kainomis.
Šis penkmetis nėra labai malonus Lietuvos ekonomikai.”
Nieko, politika palaipsniui keičiasi, greitai mums bus
lengviau. Dabar Lietuvos partijų palyginimas rodo, kad jos visos vienodos.
Giedame tą patį, pinigus švaistome taip pat, vagiame tiek pat lygiai. O
pasaulis keičiasi labai smarkiai. Trumpas ruošiasi su jo nauju užsienio
politikos kursu įeiti į istoriją. Vokietijoje "Alternatyva
Vokietijai", Prancūzijoje - Le Pen artėja palaipsniui prie valdžios, irgi
ruošiasi užsiimti patriotizmo ir prekybos su Rusija atstatymu. Negi mes,
žvirbliukai Lietuvoje, straksėsime po krūmus, bandydami sukelti branduolinį
karą ir nieko daugiau nedarydami? Bus ir pas mus kažkas kitaip.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą