Tačiau neskubėkite džiaugtis. Ukrainos ir Irano konfliktuose vietoje kulkų naudojami, bepiločiai orlaiviai (dronai) ir tiksliosios raketos yra tiek pigu, gausu ir taip greitai sensta, kad kaupti jų atsargas tiesiog nėra prasmės. Vienintelis būdas Xi toliau reikšmingai tobulinti šią techniką be milžiniškų investicijų – parduoti ją tam, kad ji būtų sunaikinta Ukrainoje ir Irane. Xi nėra suinteresuotas užbaigti konfliktus Ukrainoje ir Irane, nes būtent dėl jų Kinija tampa dronų, raketų ir robotikos supergalia – JAV nenaudai.
Kinijos vaidmuo dronų ekonomikoje
Ši įžvalga atskleidžia gerai žinomą šiuolaikinio karo dinamiką: spartų technologinį atsinaujinimą ir komercinių dronų tiekimo grandines.
• Spartus senėjimas ir bandymai. Gynybos analitikai pastebi, kad dronų karas Ukrainoje kinta kas savaitę – dėl elektroninės kovos priemonių senesni modeliai tampa neveiksmingi vos per kelis mėnesius. Komponentų ir dvejopos paskirties technologijų pardavimas į aktyvią konflikto zoną suteikia gamintojams galimybę gauti grįžtamąjį ryšį iš realių kovos sąlygų bei užtikrina nuolatines pajamas, nereikalaujant valstybinių atsargų kaupimo.
• Dvejopos paskirties tiekimo grandinės. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ ir kitų tiriamąją žurnalistiką vykdančių leidinių duomenimis, Kinijos įmonės tiekia svarbius dronų komponentus – pavyzdžiui, variklius, ličio baterijas ir anglies pluošto medžiagas, – kurie skatina gamybą abiejose konflikto pusėse.
• Strateginiai interesai. Be komercinių tyrimų, plėtros ir prekybos, geopolitikos analitikai dažnai pabrėžia, kad užsitęsęs konfliktas Europoje sukausto Vakarų karinius išteklius, diplomatinį dėmesį bei ekonominius pajėgumus – o tai atitinka platesnius Pekino strateginius interesus.
Xi taip pat nėra suinteresuotas riboti branduolinių ginklų plėtrą, kol JAV ir Rusija nesumažins savo branduolinių arsenalų. Tai reiškia, kad ir šioje srityje Trumpas neturi jokių šansų. „VAŠINGTONAS – Prezidentas D. Trumpas Kinijoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Tai bus precedento neturintis trišalis viršūnių susitikimas, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad, be kitų temų, jis vistiek aptars branduolinių ginklų mažinimą pasaulyje“, – apie susitikimą, kuris vyks prezidento kelionės į Filipinus ir Kiniją metu, kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė spaudai Olivia Wales. Susitikimas numatytas ketvirtadienį, prezidento vizito paraštėse.
Pirmadienį D. Trumpas išvyksta į Aziją. Antradienį jis planuoja sustoti Maniloje, kur susitiks su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) lyderiais, o vėliau vyks į Kinijos technologijų centrą Šendženą susitikti su Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) organizacijos lyderiais.
Ketvirtadienį įvyksiantis trišalis susitikimas suburs trijų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių lyderius – praėjus vos devyniems mėnesiams po to, kai baigė galioti Naujoji strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (angl. *New START*) – paskutinis susitarimas, ribojantis JAV ir Rusijos strateginius branduolinius arsenalus. D. Trumpas siūlė pakeisti šią sutartį platesniu susitarimu, įtraukiant ir Pekiną, kuris iki šiol priešinosi prisijungimui prie derybų dėl ginkluotės kontrolės.
Aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad D. Trumpo administracija nesitiki pasiekti konkretaus susitarimo, o šį lyderių susitikimą apibūdino kaip pirmąjį pokalbį apie tai, kaip sumažinti branduolinių ginklų skaičių. Pareigūnas pažymėjo, kad iš šių trijų valstybių Kinijos branduolinis arsenalas auga sparčiausiai, todėl atėjo laikas Kinijai aktyviau įsitraukti į šio klausimo sprendimą.
Pasak minėto pareigūno, D. Trumpas su Xi Jinpingu ir V. Putinu ketina aptarti ir tebesitęsiantį karą Irane, tačiau detalių apie tai, ką lyderiai tikisi pasiekti, nepateikė.
Anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad idėją surengti trišalį susitikimą praėjusį mėnesį pokalbio su D. Trumpu metu iškėlė V. Putinas. D. Trumpas viešai užsiminė, kad yra atviras tokiam susitikimui, tačiau pabrėžė norintis aptarti denuklearizacijos (branduolinio nusiginklavimo) klausimą. Po rugsėjį įvykusio D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpas ragino pradėti „trišales derybas dėl ginkluotės kontrolės“, tačiau Kinija apie tai neužsiminė jos oficialiame pranešime.
Pasak Waleso, Trumpas taip pat dalyvaus dvišaliame susitikime su Xi. Tai bus jau ketvirtas Trumpo susitikimas su Kinijos lyderiu per kiek daugiau nei metus; be to, Trumpas užsiminė, kad kitą mėnesį Majamyje, per Didžiojo dvidešimtuko (G20) – stambių išsivysčiusių ir kylančių ekonomikų grupės – susitikimą, jie vėl susitiks.
Kaip teigia JAV pareigūnas, per vizitą Kinijoje kartu su Trumpu tam tikru metu bus ir Elonas Muskas, „Tesla“ bei „SpaceX“ vadovas. Visgi, pasak pareigūno, tikėtina, kad trišaliame susitikime jis nedalyvaus. Anksčiau šiais metais, prezidentui lankantis Kinijoje, E. Muskas skrido kartu su juo prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“.
Aukšto rango JAV pareigūnas nemano, kad trišaliame susitikime Trumpas aptars Ukrainos klausimą – nepaisant to, kad Putinas iš pradžių siūlė pasinaudoti šiuo renginiu konfliktui užbaigti skirtiems planams aptarti. Tai, kad trys lyderiai galėtų susitikti ir derėtis dėl Ukrainos ateities, pačiai Ukrainos vadovybei nedalyvaujant derybose, sukėlė nerimą pareigūnams Kijeve.
Nėra suplanuotas dvišalis susitikimas tarp Trumpo ir Putino, – teigė JAV pareigūnas.“ [1]
1. World News: Trump, Putin, Xi Will Meet --- Unprecedented trilateral summit is set for China's tech hub of Shenzhen. LeVine, Marianne; Bergengruen, Vera. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Nov 2026: A9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą