Brexitas ir mes

Stebuklo nebus. Jungtinė Karalystė nenori žmonių judėjimo laisvės tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Todėl Europos Sąjunga neduoda ir prekių, investicijų bei paslaugų laisvės. Taigi, lieka Pasaulinės prekybos organizacijos taisyklės. Kas tose taisyklėse? Europos Sąjungos netarifiniai barjerai ekonominiam bendradarbiavimui, bei 15 procentų muitai maistui, išskyrus pieno produktus, 10 procentų muitai automobiliams, 36 procentų muitai pieno produktams. Praėjusiais metais Jungtinė Karalystė paskaičiavo, kad tai sumažintų jos BVP penkiolikos metų bėgyje 7,5 procento. Tai nėra keista. Juk Europos Sąjungos muitai ir nemuitiniai barjerai paliestų beveik pusę Jungtinės Karalystės eksporto.

Mums, lietuviams, didžiausias smūgis bus ne tas mistinis BVP, bet muitai pieno produktams. Kaip, apsieiti be varškės sūrio? Važiuojam į Berlyną, ten dauguma irgi kalba angliškai.

Škotijos parlamentas reikalauja naujo referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės nuo JK

Jei JK nori būti nepriklausoma nuo ES, tai kodėl škotai negali būti nepriklausomi nuo JK? Tuo labiau, kad visi argumentai už Brexitą tinka ir Škotijos išėjimui iš JK. Dabar viskas priklauso nuo laiko momento. Jei JK parlamentas užtruks su leidimu Škotijos nepriklausomybės referendumui, tai JK funtas sterlingų gali tiek prarasti vertės*, paaiškėjus, jog JK laukia žymus prieigų prie JK didžiausios eksporto rinkos (ES) apribojimas, jog škotai iššoktų iš JK, kaip nuplikyti. Tai būtų geriausia išeitis mums, lietuviams. Remkime mažesnių tautų laisvę, nes mūsų pačių laisvė priklauso nuo kitų mažesnių tautų laisvės.


*Vien tik laukiant Brexito, funto vertė nukrito 16 proc. 

Atsisveikinimas su branduoline svajone

Amerikos branduolinių jėgainių statytoja Westinghouse, priklausanti Japonijos Toshibai, bankrutuoja. Kas pasidarė? Fukushimos tragedija parodė, koks svarbus šiais laikais (ir koks pažeidžiamas) yra branduolinių jėgainių saugumas. Maksimalus galimas to saugumo pagerinimas brangiai kainuoja. Tuo tarpu elektros poreikis mažėja, dujų, saulės ir vėjo energija pinga. Todėl stipriai brangstanti branduolinė energija neišlaiko konkurencijos rinkoje.

Politiniais sumetimais Lietuvos valdantis elitas reikalavo žūt būt statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje. Mes, Lietuvos žmonės, pasirodėme protingesni už Lietuvos valdantį elitą ir referendume atsisakėme branduolinės jėgainės Lietuvoje. Tai yra vienas geriausių sprendimų Lietuvos istorijoje. O Baltarusijos Batka stato? Tegul stato. Jei kas, neduok Dieve, atsitiks, tai mokės Batka. Mums mokėti nereikės. Brangus Batkos projektas yra Batkos problema.

Nelogiška emigracija

Jei mes tikėtume tuo, ką sako mūsų valdžia (kad rusai tuoj tuoj puls Lietuvą), tai kiekvienas sėdėtume krūmuose, suspaudę pagalį, ir lauktume rusų ateinant. Tai yra logiška reakcija į Lietuvos valdžios propagandą.

Bet palaukite, Lietuvos Seimas svarsto priemones emigracijai sumažinti, nes ta mūsų emigracija, ypač jaunų darbingiausių žmonių emigracija, yra katastrofiškai didelė. Reiškia, kad tie emigruojantys jauni darbingiausieji netiki Lietuvos valdžios teiginiais, kad rusai tuoj tuoj puls Lietuvą.

Kas teisūs? Darbingiausių Lietuvos žmonių dauguma ar Lietuvos valdžia? Jei valdžia neteisi, tai kam tada šauktinių vargai, kam tos surūdijusios haubicos, kam tie stori, nusipenėję, brangiai tautai kainuojantys, generolai? Ar negalima visą šitą cirką stipriai sumažinti?

Maisto medžiaga padeda išsaugoti sveiką širdį

Ši medžiaga gausiai randama ankštiniuose, grūduose ir subrendusiuose sūriuose. Ji vadinama spermidinu. Spermidinas skatina autofaginius procesus ir taip sulėtina širdies ląstelių senėjimą [1].

.
1. Food chemical protects the heart. Nature 539, 333 (17 November 2016)

Robotų atėjimas į ekonomiką yra skausmingas dirbantiesiems ir mus valdantiems

Robotai sumažina žmonių darbo vietų skaičių ir atlyginimus. Kodėl mums tas svarbu? Nes robotai pradeda įgauti dirbtinio intelekto galimybes (kompiuterių mokymąsi, sugebėjimą vairuoti transporto priemones, įskaitant dronus), todėl gana greitai gali pakeisti daugelį iš mūsų darbo vietose.

Naujųjų robotų dar nedaug, ekonomistai dar nežino, kaip tie naujieji robotai veikia ekonomikoje. Bet senieji robotai, įvesti iki dirbtinio intelekto galimybių atsiradimo, jau išanalizuoti. Skaičiai nėra paguodžiantys. Nuo 1993 iki 2007 Amerika įsigijo vieną industrinį robotą kiekvienam darbuotojų tūkstančiui, o Vakarų Europa - 1,6 roboto. Kiekvieno tokio roboto dėka iki šešerių žmonių prarado darbus. Likusių darbuotojų atlyginimai sumažėjo vidutiniškai trimis ketvirtadaliais procento. Iš viso Amerikoje nuo 1990 iki 2007 dėl robotų buvo prarasta 670 000 darbo vietų. 

Dirbtinis intelektas daro šiuos skaičius perspektyvoje grėsmingai dideliais. Mažėjant darbo vietų žmonėms skaičiui, dirbantieji tampa vis politiškai aktyvesni ir piktesni dėl globalizacijos ir migrantų, atimančių iš mūsų likusias, tapusias  retomis, darbo vietas. Ateina blogi laikai neoliberaliam Lietuvos ir Europos Sąjungos valdančiam elitui. Politinė kova prieš mūsų valdantį neoliberalų elitą tik stiprėja. Paklauskite apie tai Eligijų Masiulį, Gabrielių Landsbergį ir Algirdą Butkevičių. Šie lūzeriai turi ką papasakoti.

Rusija tikrai yra Arabų pavasario priežastis

Nuvilsime Landsbergius, rusų kaltės čia visai nėra. Vidurio Rytai priklauso nuo importuojamų Rusijos kviečių. 2010 metais Rusijoje buvo karščio banga, ir kviečiai neužderėjo. Vidurio Rytuose pritrūko kviečių. Tų  kviečių kainos todėl pakilo. Arabai pasipiktino, ir taip prasidėjo Arabų pavasaris [1]. Dabar tie arabai gnaibo moteris Vokietijoje. Rusai ir jų geopolitika, kaip teisingai išsireiškė Prezidentė Grybauskaitė, čia yra ne prie ko. Geriau tegu Landsbergiai eina tų arabų gaudyti.



1. Biogeochemistry: A plan for efficient use of nitrogen fertilizers. Xin Zhang, Nature 543, 322–323 (16 March 2017).