Pope Scolds Couples Who Choose Pets Over Kids

"ROME — Pope Francis has not been reluctant to offer his views on polarizing subjects, but on Wednesday, he waded into an issue involving two subjects on which consensus is almost impossible to find.

Pets and kids.

Speaking on parenthood during a general audience at the Vatican on Wednesday, Francis bemoaned the global decline in birthrates — what he described as a “demographic winter” — and was bluntly critical of couples who prefer to have pets rather than children.

People who have pets instead of children, the pope said, were being selfish, exhibiting a “denial of fatherhood or motherhood” that “diminishes us, it takes away our humanity.”

“Yes, dogs and cats take the place of children,” Francis said, laying out the harsh consequences of a childless future, including the inevitable drying up of pension plans. “Yes, it’s funny, I understand, but it is the reality.”

The pope had already signaled his kids-over-kibbles stance in a 2014 interview with the Rome daily Il Messaggero. When asked whether some in society valued pets more than children, he said that it was a reality that reflected a “sign of cultural degeneration.”

“That’s because an emotional relationship with animals is easier, more programmable,” he said at the time. He added, “Having a child is something complex.”

 

Francis, too, has demonstrated that he respects and cares for animals.

In his 2015 encyclical on the environment, “Laudato Si’,” or “Praise Be to You. On Care for Our Common Home,” for example, he repeatedly pointed to interconnectedness of humans and all creatures.

“Because all creatures are connected, each must be cherished with love and respect, for all of us as living creatures are dependent on one another,” Francis wrote.

And during his papacy, he’s petted a number of animals, mostly dogs.

On Wednesday, Francis said the world was experiencing “an age of notorious orphanhood” that could be countered, in part, by caring for children, either through adoption or naturally. “It is riskier not to have them,” Francis said. “Think about this, please.”"

 

 

 

Propagandistų patarimai Landsbergiams Kinijos klausimu

 Tikrai reikia pasiknaisioti. Gal pavyks propaganda išsukti jokių sugebėjimų neturintį anūką, giminystės dėka užėmusį ministro postą, ir paskandinti Nausėdą, suvertus jam visą bėdą. Kaip sako amerikonai - du paukščius kliudyti vienu akmeniu.

Kiek gyvybių Kinija išgelbėjo nuo Covid, naudodama griežtas epidemiologines priemones?

  „Kinijoje mirė 4636 žmonės nuo koronaviruso infekcijos

 

     Indijoje mirė 482 876 žmonės nuo koronaviruso infekcijos

 

     Vokietijoje mirė 114 207 žmonės nuo koronaviruso infekcijos

 

     Lietuvoje  7 493 žmonės nuo koronaviruso infekcijos“

 

Kinijos ir Indijos gyventojų skaičiai yra artimi:

     „2019 m. Indijoje gyveno 1,37 mlrd., o Kinijoje – 1,43 mlrd. žmonių.

 

Kiek gyvybių Kinija išgelbėjo nuo Covid?

 

Iš viso mirčių nuo Covid Indijoje atėmus bendrą mirčių nuo Covid Kinijoje, gaunam: 0,478 milijono žmonių.

 

Išvada:  apie pusę milijono žmonių Kinija išgelbėjo nuo Covid, naudodama griežtas epidemiologines priemones.

 

 Jei kitos šalys visam laikui pereis prie gyvenimo su Covid, ką darys Kinija? Mes gauname pastoviai naujų vakcinų ir vaistų, užkertančių kelią mirčiai nuo Covid. Tai apsaugos nuo COVID mirties ateityje žmones, kurie iki šiol buvo išgelbėti nuo COVID mirties Kinijoje.

How many lives did China save from Covid using strict epidemiological measures?

China is the only one country in the world still using zero Covid policy.

"4636 Covid deaths in China

482,876 Covid deaths in India

114,207 Covid deaths in Germany

7,493 in Covid deaths Lithuania"

The number of people in China is similar to the number of people in India:

"In 2019, India had an estimated population of 1.37 billion and China 1.43 billion."

How many lives did China save from Covid?

Total deaths from Covid in India minus total deaths from Covid in China: 0.478 million people.

 

 Conclusion: About half a million people in China have been saved from Covid death using strict epidemiological measures.

 

If other countries will switch to living with Covid forever what will China do? We are getting constant 

stream of new vaccines and medicines preventing the death from Covid. This will protect from Covid death in the future the people who have been saved from Covid death in China so far. 

Mažo žmogaus tragedija – vėl teks dirbti už dyką

"Lietuvoje bėda – spaudžiama spėriai gerėjančio gyvenimo braška nuo sovietmečio užsilikusi baudžiavinė pusiau feodalinė sistema, kai darbdavys įsivaizduoja, kad už kelis šimtus eurų per mėnesį – maždaug gero vakaro su savo šeima kainą – nusiperka visą kito žmogaus gyvenimą.

Tačiau per didelė infliacija atnešė ir bėdą – ji neleidžia atsitiesti sunkiau gyvenantiems žmonėms, kurių gerbūvis vėl pradėjo menkti kaip pavasarį tirpstantis sniegas.

Blogai tai, kad šios sistemos eižėjimą (gaila, kad tai nutiko ne prieš dvidešimt metų, nes būtume nuėję kur kas toliau) ta pati infliacija vėl pristabdė. Šį kartą tai lemia dalykas, kuris nepriklauso nuo mūsų, – spartus pinigų nuvertėjimas, kai žmogui tenka galvoti, ne kaip gyventi, bet kaip išgyventi.

Pradėję kilti atlyginimai biudžetinėse įstaigose, didesnė minimali alga džiugesį atnešė trumpam. Dabar liko tik susierzinimas, kad gyvenimo kokybė, nepaisant didesnio eurų kiekio sąskaitoje, blogėja.

Blogiausia, kad vieno sprendimo, kaip greitai ir efektyviai tai pakeisti, čia nėra, nes keistis turi ne tik eiliniai piliečiai, bet ir darbdaviai, įpratę, jog verslo sėkmės formulė – kuo mažesnė alga ir kuo didesnė kaina viešuosiuose pirkimuose.

Blogiausia, kad vieno sprendimo, kaip greitai ir efektyviai tai pakeisti, čia nėra, nes keistis turi ne tik eiliniai piliečiai, bet ir darbdaviai, įpratę, jog verslo sėkmės formulė – kuo mažesnė alga ir kuo didesnė kaina vykdant viešuosius pirkimus. Technologijos, procesų valdymas ir kiti įdomūs terminai jų bendrovėms netaikomi.

„Minimalios algos didinimas yra būtinas. Kitais metais jis didės turbūt sparčiausiai, bet to didėjimo spartumas nepakankamas, nes infliacija irgi sparčiai didėja. Turbūt net baisiausiame košmare nesitikėjome, kad kainos taip kils ir minimalios algos padidėjimas staiga jau nieko nebereikš“, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.

Ką reiškia galvą nuleidę žmonės, kurių sąskaita uždirbami milijardai, rodo istorija „Delfi plius“.

„Delfi“ parašiusi moteris teigė, kad šiuo metu kaip tik ieško darbo, todėl beveik kasdien peržiūri naujai įkeltus darbo pasiūlymus ir jai darosi kraupu.

„Ir čia, žinokit, biuletenių niekas neima ir gerai būtų, kad jei vaikas serga, būtų, kas juo pasirūpina.. Darbas po 12 val. per dieną, dvi dirbi, dvi laisvos, įeina ir savaitgaliai. Darbo tiek, kad pavalgyti beveik neturim kada. Atlyginimas – 600 eurų į rankas."

„Ir čia, žinokit, biuletenių niekas neima; gerai būtų, kad jei vaikas serga, atsirastų, kas juo pasirūpina. Darbas po 12 val. per dieną, dvi dienas dirbi, dvi – laisvos, įeina ir savaitgaliai. Darbo tiek, kad pavalgyti beveik neturim kada. Atlyginimas – 600 eurų į rankas.

Nei juoktis, nei verkti. Mane būtų priėmę iš karto, nes turiu puikią patirtį ir rekomendacijų. Bet iš karto atsisakiau. Tai žmogaus teisių suvaržymas: nei pavalgyti, nei sirgti, nei slaugyti vaiko negali, varai non stop, reikalavimų sąrašas ilgiausias. Kaip gali save taip pažeminti ir dirbti už grašius? Dėl to ir trūksta darbuotojų“, – tikino moteris.

Ir kalbama čia ne apie smulkią šeimos įmonėlę, o apie didžiulį prekybos tinklą.

Ne ką geriau ir kitose srityse.

„Virš 600 eurų, 630, 650. Jeigu slaugytoja gauna 880 eurų, tai jau geras atlyginimas. O Norvegijoje slaugytoja, kuri turi normalų krūvį, dirba vienu etatu, į rankas gauna 4 tūkst. eurų“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. Pasak Medikų sąjūdžio, Lietuvoje itin trūksta pagarbos šios specialybės darbuotojams – ir iš pačios visuomenės, ir iš darbdavio.

Norvegijoje jau 10 metų dirbanti slaugytoja tikina, kad čia jaučiasi kur kas geriau ne tik dėl finansinių priežasčių. „Lietuvoje nesididžiavau, kaip sakant, kad esu slaugytoja. Bet Norvegijoje, kai pasakai, jog dirbi slaugytoja, esi labai gerbiama, norvegams tiesiog tai yra vau: tu – slaugytoja“, – sako Andra Stumbrienė, slaugytoja Norvegijoje.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad nuo kitų metų daugiau nei dešimtadaliu, iki 730 eurų, didinama minimali alga (MMA) lems, jog verslininkai išaugusius įmonių kaštus bandys atsverti didindami produktų kainas. Jis pažymi, kad įmonių produktyvumas pastaraisiais metais šalyje neaugo taip sparčiai kaip darbuotojų algos.

D. Arlauskas teikia, kad augančius atlyginimus bandant atsverti didesnėmis kainomis, dalis verslų tiesiog „užsilenks“.

Tai, kad atlyginimų augimas šalyje pastaraisiais metais buvo grindžiamas ne išaugusiu produktyvumu, o kitais finansiniais šaltiniais, pažymi ir D. Arlauskas. Jis yra įsitikinęs, kad padidėjusi MMA pakelti kainas vers būtent tuos sektorius, kurie generuoja mažesnes pajamas, bei įmones, kurios veiklą vykdo regionuose.

„Atlyginimai stipriai viršija produktyvumą. Mes kol kas gyvename padedant išoriniams finansavimo šaltiniams, kurie didina valstybės įsipareigojimus. Kaip šeima – gyvena gerai, bet iš lizinguojamų prekių, iš paskolų. Lyg ir viskas puiku, tik situacijai pablogėjus šeima netenka automobilio, televizorių ir butų, kurie nupirkti už svetimus pinigus. Maždaug tokia dabar situacija“, – aiškino Darbdavių konfederacijos vadovas ir pridūrė, kad augančius kaštus įmonės pirmiausia bandys padengti didindamos savo produktų kainas.

Tačiau ne visas verslas mano taip pat. Pavyzdžiui, „Norfos“ vadovas ir savininkas Dainius Dundulis teigia:

„100 proc. sutinku. Komentuoja, kad trūksta darbuotojų... Tai pakelkit atlyginimą ir jų netrūks. Pasakysiu žmogiškųjų išteklių specialistams: ne šieno ir pagalvių reikia, o tiesiog atlyginimo.“

D. Dundulis

Tai vienas iš nedaugelio verslininkų, kuris vis dar tiki, kad žmogui tiesiog geriau gauti sutartą eurų kiekį bei kurti gyvenimą pačiam, kaip nori, ir nemėgina jo užliūliuoti įvairiais keistais priedais, kurie „įmonei beveik nieko nekainuoja“.

Čia ir atsakymas, ką daryti, – jei norime judėti į priekį, algos turi bent jau kilti tokiu pačiu tempu kaip ir infliacija. Kitaip mūsų geriausių žmonių vėl lauks Skandinavija. Atgal jie, paragavę ne tik didelių atlyginimų, bet ir įvertinimo, kad yra ne vergai, bet lygiaverčiai žmonės, nebegrįš. Valdžiai lieka du keliai – didinti MMA ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algas, tai verčia pasitempti ir verslą. Tačiau tiesiog padidinti, bet nekeisti ir negerinti pačių įstaigų darbo kokybės, – beprasmis dalykas. Trumpai kalbant, reikalinga reforma.

Kalbant apie darbdavius, algų didinimas – tai darbdavių sprendimas, nes nuo jų priklauso darbuotojų efektyvumas. Reikia keisti procesus ir investuoti į technologijas. Darbuotojas, kuris pluša su kastuvu, neims paskolos, kad pirktų ekskavatorių ir su juo galėtų savo darbdaviui, mokančiam minimumą, suteikti dar didesnį pelną. Pirkti ekskavatorių – darbdavio, ne darbuotojo, reikalas.

Tą patį sako ir ekonomistas Romas Lazutka, komentuodamas didžiųjų prekybos tinklų skundus dėl darbuotojų trūkumo, tikino, kad jam nesuprantama, kaip rinkos ekonomikos sistemoje gali trūkti tam tikrų prekių.

„Šiuo atveju darbo jėga irgi yra prekė. Nebent tos prekės nori už kainą, kuri mažesnė, negu rinkoje susiklosčiusi. Paprastai sakau taip: jeigu noriu naujo automobilio už 7000 eurų, tai galiu manyti, kad nėra automobilių. Negaliu nusipirkti, vadinasi, nėra.

Bet jeigu aš mokėsiu daugiau, tai, matyt, nusipirksiu. Tai ir šiuo atveju yra elementari pasiūlos ir paklausos logika arba dėsniai. Jeigu man reikia darbuotojo, aš pateikiu skelbimą, darbo sąlygos irgi labai svarbios, bet darbuotojas gali neiti dirbti už vienokią algą, o už didesnę jam gali tikti ir sunkesnės sąlygos“, – teigė ekonomistas."

Gyvybę gelbstintis Covid gydymas ribotas normavimu net JAV, kai virusas vėl plinta

 „Prasidėjus koronaviruso pandemijai 2020 m., riboti ventiliatoriai ir apsauginės priemonės buvo griežtai reguliuojami. Šiandien, pandemijai siaučiant jau trečius metus, griežtai kontroliuojama kita brangi produktų kategorija: gydymas, padedantis išvengti sunkaus Covid-19.

 

    Dabar yra didesnis Covid tablečių ir infuzijų meniu nei bet kuriuo metu pandemijos metu. Problema ta, kad tų, kurie veikia prieš Omicron variantą, tiekimas yra labai ribotas.

 

    Tai privertė valstybės sveikatos pareigūnus ir gydytojus visoje šalyje atlikti sunkų darbą, nusprendžiant, kuriems pacientams gali būti suteiktas gyvybę gelbstintis gydymas, o kuriems - ne. Kai kurie žmonės, kuriems yra didelė rizika susirgti sunkiu COVID, yra atmetami, nes yra paskiepyti.

 

    Kai kuriose ligoninėse pritrūko tam tikrų vaistų; kiti teigia turį vos keliasdešimt gydymo kursų. Vietoj leistinų vaistų darbuotojai išduoda vitaminus. Kiti stengiasi kurti algoritmus, kad nuspręstų, ką gydyti.

 

    Federalinė vyriausybė tiekia tabletes, žinomas kaip Paxlovid, valstijoms, kurių sveikatos apsaugos pareigūnai nusprendžia, kur siųsti tabletes ir kaip patarti gydytojams jas vartoti.

 

    Atsargos jau senka. Pavyzdžiui, Niujorkas gruodžio pabaigoje gavo apie 1300 gydymo Paxlovid kursų, kuriuos jis sunaudojo per savaitę, sakė miesto atsargas platinančios Alto vaistinės atstovas. Niujorkas šiuo metu neturi „Paxlovid“ sandėlyje.

 

    Antradienį JAV vyriausybė padvigubino „Paxlovid“ užsakymą, nors tiekimo nebus gausus iki balandžio mėn.

 

    Valstybės ir vietos pareigūnai teigia, kad tikslas yra, kad Paxlovid pasiektų kuo daugiau pažeidžiamiausių žmonių, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi arba jie yra neskiepyti.

 

    Nevakcinuotiems žmonėms gresia daug didesnė rizika patekti į ligoninę arba mirti nuo Covid. Tačiau suteikus jiems pirmenybę gydymui, žmonės jaučiasi „tarsi apdovanojate nelankstumą“, – sakė Kolorado universiteto Bioetikos ir humanitarinių mokslų centro direktorius daktaras Matthew K. Wynia, pataręs valstijai, kaip atliekamas Covid gydymas.

 

    Tik kai kurios valstijos, pavyzdžiui, Ohajas ir Nevada, išsiuntė Paxlovid į vaistines, aptarnaujančias slaugos namus, kurių gyventojai yra ypač pažeidžiami Covid. Daugelis valstijų, įskaitant Virdžiniją, Pensilvaniją ir Arizoną, išsiuntė didžiąją dalį arba visas pradines Paxlovid atsargas vaistinių tinklams, tokiems, kaip Walgreens ir Rite Aid.

 

    Taip buvo siekiama, kad tabletės būtų kuo plačiau prieinamos. Tačiau sistema apdovanoja pacientus, kurie turi laiko, jėgų ir išprusę gydytis.

 

    48 metų Patrickas Creightonas, sporto radijo laidų vedėjas Katy mieste, Teksase, Naujųjų metų išvakarėse pabudo, degant gerklei. Jis buvo paskiepytas, tačiau vėliau tą dieną testas buvo teigiamas. Susirūpinęs, kad jo diabetas padidino riziką susirgti rimtai, jis nusprendė ieškoti Paxlovid, apie kurį skaitė.

 

    Telemedicinos gydytojas kitą dieną jam išrašė receptą. Dabar jam reikėjo susirasti vaistinę su „Paxlovid“ sandėlyje. Jis sakė paskambinęs į 18 vaistinių, esančių netoli automobiliui: vienai „Brookshire Brothers“, keturioms „Krogers“, keturioms „H-E-B“, trims „Walgreens“, trims CVS parduotuvėms ir trims „Walmarts“. Nė viena neturėjo tablečių.

 

    19-asis jo skambutis buvo laimingas: netoliese esantis „Walmart“ turėjo „Paxlovid“ sandėlyje. Išbandymas vis dar nesibaigė. Jam buvo neteisingai pasakyta, kad už nemokamą gydymą gali tekti sumokėti 500 dolerių. Tada jis turėjo kreiptis į antrą nuotolinės medicinos gydytoją dėl recepto išsiuntimo problemos. Tada jo žmona turėjo antrą kartą keliauti į Walmart pasiimti tablečių. Tačiau sausio 2-osios vakare jis pagaliau išgėrė pirmąsias tris 30 tablečių režimo tabletes.

 

    J. Creightonas sakė nerimaujantis dėl pacientų, kurie negali įveikti kliūčių taip, kaip jis galėtų. „Gydymas turėtų būti lengvai prieinamas kiekvienam“.

 

    „GlaxoSmithKline“ gydymas antikūnais taip pat sunkiai pasiekiamas.

 

    Pitsburgo universiteto medicinos centro darbuotojai dabar kiekvieną savaitę atlieka nuo 400 iki 800 antikūnų gydymo būdų, nuo 2 000 iki 3 000, kol Omicron padarė du produktus nenaudingais. Paklausa smarkiai išaugo, bet ligoninei nebeužtenka pasiūlos.

 

    „Blogai pasakyti šiems pacientams: „Atsiprašome, mes nieko negalime padaryti už jus, turime išsaugoti šį vaistą tik tiems, kurių imunitetas yra silpniausias“, – sakė Erin McCreary, ligoninės infekcinių ligų vaistininkė.

 

    Louis Shantzek, Majamio pensininkas, praėjusią savaitę nesėkmingai bandė gauti antikūnų infuziją, kai jam buvo nustatytas teigiamas viruso testas. Jam 72 metai, jis serga cukriniu diabetu ir širdies liga – visi veiksniai, dėl kurių jis paprastai būtų tinkamas gydyti antikūnais.

 

    P. Shantzeko simptomai buvo skausmai, nuovargis ir stiprus kosulys. Kai jo suaugusi dukra paskambino į dvi netoliese esančias ligonines, jai buvo pasakyta, kad jis negali gauti antikūnų infuzijos nes jis gavo tris vakcinos dozes ir todėl buvo laikomas santykinai maža rizika.

 

    „Tai panašu į tai, kad jums būtų pasakyta: „Jūs darote viską, ką turite daryti, bet mes jums nepadėsime“, – sakė P. Shantzekas, kurio simptomai nuo to laiko palengvėjo.

 

    Tai ne pirmas kartas per pandemiją, kai dėl ribotų atsargų ligoninės ir gydytojai buvo priversti priimti skausmingus gydymo sprendimus. Anksti intraveninis gydymas remdesiviras tapo toks populiarus, kad ligoninės turėjo apriboti jo naudojimą. Nuo to laiko remdesiviro atsargos tapo gausesnės, tačiau gydymas pirmiausia taikomas pacientams, kurie jau yra hospitalizuoti dėl sunkios Covid ligos.

 

    Vaistų gamintojai teigia, kad jie dirba kuo greičiau, kad sukurtų daugiau gydymo būdų.

 

    Federalinė vyriausybė iš karto neužsakė tiekti GlaxoSmithKline antikūnų, kai F.D.A. gegužę leido naudoti gydymą. Tuo metu šalyje buvo daug kitų antikūnų gydymo priemonių.

 

    Rudenį Bideno administracija užsakė apie 450 000 dozių – tai didžiausia suma, kurią „Glaxo“ galėjo pateikti, nes britų įmonė jau buvo įsipareigojusi vykdyti kitų pirkėjų užsakymus. (JAV vyriausybė pranešė, kad planuoja įsigyti dar 600 000 gydymo kursų.)

 

    Tuo tarpu Pfizer sukūrė Paxlovid per mažiau, nei dvejus metus. Tačiau tablečių gamyba užtrunka iki aštuonių mėnesių. Nors Pfizer pradėjo jas gaminti, prieš pradėdamas didelį klinikinį vaisto tyrimą praėjusią vasarą, dideli kiekiai pradedami gauti tik dabar.

 

    Vis daugiau ligoninių taiko gydymo apribojimus.

 

    Vakarų Indianos valstijoje Sulivano apygardos bendruomenės ligoninės pareigūnai praėjusį mėnesį nusprendė, kad jie turi apriboti teisę į antikūnų infuzijas, kai savaites buvo gauta daug mažiau dozių, nei buvo užsisakę. Jie nusprendė beveik visiškai neįtraukti skiepytų žmonių.

 

    „Tai apsunkina kai kurių apribojimų taikymą, kai galbūt jūsų šeimos narys neatitinka reikalavimų, kaimynas ar jūsų vaiko mokytojas mokykloje“, – sakė ligoninės vyriausioji slaugytoja Lori Resler, pareigūnas.

 

    Teksaso gydytojai ir jų darbuotojai skambina į ilgą vaistinių sąrašą, kad sužinotų, kas turi Paxlovid sandėlyje, prieš skirdami gydymą, sakė Teksaso universiteto sveikatos sistemos infekcinių ligų vadovas dr. Luisas Ostrosky. Idėja yra vengti pacientų siuntimo į laukinių žąsų gaudynes, nes daugelis vaistinių gavo tik 20 Paxlovid gydymo kursų.

 

    Pirmadienį Brooks Rizzo, šeimos slaugytoja ir Sunflower Rural Health klinikos direktorius Ruleville mieste (Miss.), atvyko rasti eilę pacientų, laukiančių lediniame šaltyje, kai jie ieškojo Covid testų ir gydymo.

 

    Ponia Rizzo sakė, kad jos klinika nebuvo gydoma antikūnais nuo gruodžio 24 d. ir nėra tarp ligoninių, kurios iš pradžių buvo pasirinktos gauti Paxlovid atsargų. Ji sakė, kad klinikos darbuotojai ėmėsi aprūpinti vitaminais ir nereceptiniais vaistais.

 

    Gydytoja Shireesha Dhanireddy, Vašingtono universiteto infekcinių ligų specialistė, sakė, kad praėjusį savaitgalį praleido, nagrinėdama Covid sergančių pacientų diagramas, kad išsiaiškintų, kam turėtų būti taikomas deficitinis gydymas. Trijų ligoninių sistemoje yra dešimtys tūkstančių pacientų, bet tik 60 Paxlovid kursų. Tabletes vartoja pacientai, kuriems taikoma tam tikros rūšies chemoterapija, ir tie, kuriems neseniai buvo persodinti organai.

 

    Johnso Hopkinso universiteto darbuotojai skuba kurti algoritmus, padedančius paskirstyti retus gydymo būdus, sakė infekcinių ligų ir epidemiologijos specialistė daktarė Kelly Gebo. Dar labiau apsunkina trūkumo problemą, darbuotojai suserga, todėl tampa sunkiau teikti daug išteklių reikalaujančius gydymo būdus, pvz., monokloninius antikūnus.

 

    „Tai demoralizuoja sveikatos priežiūros darbuotojus, kai negalime suteikti optimalios priežiūros, kai turime ribotus išteklius“, - sakė ji."