Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

JAV profesorius – mokslininkų grįžimo į Kiniją pradininkas


„PEKINAS – Prieš metus Liu Junas buvo Harvardo universiteto profesorius (turintis nuolatinę pareigybę) ir ką tik išrinktas Nacionalinės mokslų akademijos – prestižiškiausios JAV mokslo draugijos – narys.

 

Šiandien jis gyvena Pekine ir vadovauja naujai įkurtam Statistikos departamentui Cinghua universitete – Kinijos lyderio Si Dzinpingo (Xi Jinping) alma mater. Jo darbas plečia ribas srityje, kuri yra gyvybiškai svarbi dirbtiniam intelektui ir vėžio tyrimams. Be to, jis siekia pritraukti daugiau tokių žmonių kaip jis pats: gimusių Kinijoje, įgijusių išsilavinimą geriausiose JAV mokslo įstaigose ir norinčių grįžti namo.

 

„Ieškodami darbuotojų, žinoma, visų pirma galvojame apie kinus“, – interviu savo kabinete Cinghua universitete, esančiame visai netoli vietos, kur jis gimė, sakė 61-erių metų JAV pilietis Liu Junas.

 

Tarp jo taikinių – matematikos ir gamtos mokslų talentai, išgarsėję JAV, tačiau norintys būti arčiau senstančių tėvų arba prisijungti prie sparčiai stiprėjančio Kinijos technologijų sektoriaus, kuriame vyksta pažangiausi tyrimai.

 

Dešimtmečius patys gabiausi Kinijos žmonės traukė į JAV, kur turėjo daugiau laisvės siekti savo svajonių. Jų atlikti tyrimai reikšmingai prisidėjo prie to, kad JAV užimtų lyderės pozicijas mokslo ir technologijų srityse.

 

Tačiau dabar vis daugiau jų nusprendžia, kad Kinija gali pasiūlyti gerą – ar net geresnę – ateitį. Grįždami jie parsiveža žinias, įgytas JAV universitetuose bei startuoliuose, ir taip padeda įgyvendinti pagrindinės Amerikos geopolitinės varžovės siekius.

 

Pastaraisiais metais iš JAV išvyko dešimtys žinomų kinų mokslininkų, tarp jų – ne vienas Harvardo universiteto profesorius bei kiti asmenys, užėmę svarbias pareigas Jeilio, Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA) ir Čikagos universitete.

 

Jie seka pavyzdžiu tų mažiau žinomų Kinijos piliečių, kurie, pasimokę ir padirbėję JAV, grįžo namo ir ėmėsi projektų, itin svarbių Kinijos technologinėms ambicijoms.

 

Remiantis duomenimis, 2022–2026 m. laikotarpiu 668 kinų kilmės mokslininkai, turėję nuolatines pareigybes arba siekę jų JAV mokslo įstaigose, nutraukė ryšius su šiomis institucijomis ir išvyko į kitas šalis, įskaitant Kiniją, remiantis preliminariais Prinstono ir Harvardo universitetų tyrėjų duomenimis.

 

Daugelis grįžtančiųjų teigia, kad vyksta namo dėl asmeninių, o ne politinių priežasčių.

 

Pekinas siūlo finansines paskatas, prestižinius titulus bei išteklius, leidžiančius mokslininkams atlikti bet kokius tyrimus, kuriuos jie tik pageidauja vykdyti.

 

Tuo tarpu JAV daugelis kinų mokslininkų ir inžinierių teigia jaučiantys, kad čia tampa vis mažiau laukiami.

 

D. Trumpo administracijos Teisingumo departamentas pradėjo tirti mokslininkų akademinius ryšius su Kinija, o imigracijos tarnybos sugriežtino taisykles, apsunkindamos Kinijos piliečių galimybes likti JAV. Be to, pastaruoju metu buvo sumažintas federalinis finansavimas kai kurioms akademinėms programoms.

 

JAV vis dar išlaiko daugybę pranašumų: čia veikia gausybė aukščiausio lygio universitetų, dirba didžiausias skaičius Nobelio premijos laureatų, o norintiesiems paversti savo idėjas verslu prieinamos geriau išvystytos kapitalo rinkos.

 

Nacionalinis mokslo fondas (angl. *National Science Foundation*) nustatė, kad praėjus penkeriems metams po studijų baigimo, 83 proc. Kinijos piliečių, JAV įgijusių mokslo ir inžinerijos daktaro laipsnius, vis dar liko šioje šalyje. Pasak Prinstono universiteto mokslininko Junmingo Huango (Junming Huang) preliminarių skaičiavimų, JAV mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse dirba maždaug 22 000 kinų kilmės profesorių, turinčių nuolatines pareigas.

 

Tačiau dešimtmečius trukęs Kinijos ekonominis pakilimas leido Pekinui geriau finansuoti universitetus ir remti inovatyvesnius tyrimus, todėl mokslininkams grįžti namo tapo lengviau. Leidinio „U.S. News & World Report“ reitinge penki Kinijos universitetai patenka į geriausiųjų pasaulio universitetų penkiasdešimtuką; tarp jų – Činghua (Tsinghua) universitetas, užimantis 6-ąją vietą ir lenkiantis Jeilio, Kolumbijos bei Prinstono universitetus.

 

„Daugelis jau išvyko, dar daugiau svarsto apie išvykimą, o dar didesnė dalis apskritai nusprendžia čia neatvykti, – teigia Seton Hall universiteto teisės profesorė Margaret Lewis, tyrinėjanti JAV ir Kinijos santykius. – Jei prie šių tendencijų pridėsime D. Trumpo administracijos sukeltus trikdžius mokslo tyrimų srityje, pamatysime, kad tai yra skaudus smūgis Jungtinių Valstijų konkurencingumui.“

 

Pasak Liu, dėl JAV vyraujančių antikinietiškų nuotaikų dirbti su studentais, esančiais kitoje JAV ir Kinijos santykių pusėje, tapo praktiškai neįmanoma. Persikėlęs į Činghua universitetą, jis buvo priverstas nutraukti bendrus mokslinių tyrimų projektus su kolegomis iš Harvardo.

 

„Jei mano kolegos iš Harvardo nurodo mane kaip bendraautorių, tai gali tapti problema. Tai tiesiog kvaila, – sakė Liu. – Anksčiau tokio pobūdžio tyrimai buvo labai atviri. Netgi Kinijoje, jos tamsiausiu laikotarpiu, taip nebuvo.“

 

Pasak Liu, būdamas JAV pilietis, jis Kinijoje neprivalo dalyvauti Komunistų partijos susirinkimuose, kuriuose privalo dalyvauti kiti dėstytojai; be to, jis nepatiria jokio politinio spaudimo.

 

Tarp Liu vadovaujamų projektų yra ir toks, kuriame naudojama genų redagavimo technologija „Crispr“, siekiant geriau suprasti vėžinius audinius. Jis teigė esąs sužavėtas Pekino ryžtu skatinti dirbtinio intelekto plėtrą ir tuo, kokį vaidmenį šiame procese gali atlikti statistikos specialistai.

 

Jo ryšiai su JAV išlieka tvirti: vyriausiasis sūnus studijuoja doktorantūroje Stanfordo universitete, o šeimai vis dar priklauso namas Masačusetse; be to, jis tebėra Harvardo universiteto profesorius emeritas. Vis dėlto jis siekia pritraukti į Kiniją daugiau aukščiausio lygio talentų. Tūkstančiai JAV dirbančių kinų kilmės profesorių, užimančių nuolatines pareigas STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srityse, sudaro puikų potencialių kandidatų ratą.

 

Liu taip pat daug dėmesio skiria naujosios kartos ugdymui Kinijoje. Pasak jo, stereotipas, kad kinų studentams sunkiau mąstyti nestandartiškai, turi tam tikrą pagrindą. Tačiau jis teigia, kad jo studentai yra tokie pat gabūs, kaip ir tie, kuriuos jis mokė Harvarde, o tam tikrą jų nenorą kvestionuoti autoritetus su kaupu atperka jų darbštumas.

 

„Jei pažvelgsime į bendrąjį išsilavinimo lygį JAV – jos buvo priekyje beveik 100 metų, o dabar šis atotrūkis siekia apie 20 metų, – sako Liu. – Kinija vejasi.“ [1]

 

1. World News: U.S. Professor Pioneers Academics' Return to China. Cheng, Jonathan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Nov 2026: A11

U.S. Professor Pioneers Academics' Return to China


“BEIJING -- A year ago, Liu Jun was a tenured professor at Harvard University and a newly elected member of the National Academy of Sciences, the U.S.'s most distinguished scholarly society.

 

Today, he lives in Beijing, where he chairs a newly formed statistics department at Tsinghua University, the alma mater of Chinese leader Xi Jinping. His work is pushing frontiers in a discipline vital to artificial intelligence and cancer research. And he is looking to bring back more people just like him: born in China, educated in the U.S.'s finest institutions and eager to return home.

 

"For recruiting, naturally we think about Chinese first," said Liu, a 61-year-old American citizen, in an interview in his Tsinghua office, just a short stroll from where he was born.

 

Among his targets: math and science whizzes who rose to prominence in the U.S. but want to be closer to their aging parents -- or the cutting edge of China's increasingly formidable tech sector.

 

For decades, China's best and brightest beat a path to the U.S., where they had more freedom to pursue their dreams. Their research contributed significantly to the U.S.'s lead in science and technology.

 

But now, more are deciding China offers a good, or better, future. Going back, they are taking what they learned in U.S. schools and startups with them, helping advance the aspirations of America's main geopolitical rival.

 

Dozens of high-profile Chinese scholars have left the U.S. in recent years, including multiple Harvard professors and others who held major posts at Yale, UCLA and the University of Chicago.

 

They follow on the heels of lesser-known Chinese nationals who studied and worked in the U.S. before returning home to launch projects crucial to China's tech ambitions.

 

Between 2022 and 2026, 668 tenured or tenure-track scientists of Chinese descent relinquished their affiliations with U.S. institutions for other countries including China, according to preliminary data from researchers at Princeton and Harvard.

 

Many returnees say they are going home for personal, not political, reasons.

 

Beijing has offered financial incentives, prestigious titles and resources to do whatever research some scholars want to do.

 

In the U.S., by contrast, many Chinese scholars and engineers report feeling increasingly unwelcome.

 

The first Trump administration's Justice Department began investigating scholars' academic links to China, while immigration officials tightened up rules making it harder for Chinese nationals to remain in the U.S. More recently, federal funding for some academic programs has been curtailed.

 

The U.S. still retains many advantages, including a constellation of top universities, the most Nobel laureates by a large margin and deeper capital markets for those who want to turn their ideas into companies.

 

The National Science Foundation last year found 83% of Chinese science and engineering Ph.D. alumni in the U.S. were still in the country five years after graduation. Roughly 22,000 tenured professors of Chinese descent are working in science, technology, engineering or mathematics in the U.S., according to preliminary estimates by Junming Huang, a Princeton research scientist.

 

But China's decadeslong boom has enabled Beijing to better fund its universities and bankroll more innovative research, making it less of a leap for scholars to return home. U.S. News & World Report now ranks five Chinese universities among the world's top 50, including Tsinghua, which at No. 6 is listed ahead of Yale, Columbia and Princeton.

 

"Many have left, but many more are considering leaving and even more are deciding not to come in the first place," says Margaret Lewis, a law professor at Seton Hall University who studies U.S.-China ties. "Adding these dynamics to the Trump administration's disruptions to scientific research is a fierce blow to the United States' competitiveness."

 

Anti-Chinese sentiment in the U.S. has made working with students across the U.S.-China divide virtually impossible, Liu said. Since his move to Tsinghua, he has had to call off joint research projects with Harvard colleagues.

 

"If my colleagues at Harvard have me as their co-author, it could be a problem. It's kind of stupid," Liu said. "This kind of research, it used to be very open. Even China in its darkest time wasn't like that."

 

Now in China, Liu said his U.S. citizenship makes him exempt from Communist Party meetings that his fellow faculty members must attend, and that he is free of any political pressure.

 

Projects Liu is overseeing include one that uses Crispr gene-editing technology to better understand cancer tissues. He said he is impressed with Beijing's commitment to promoting AI, and the role statisticians can play in its development.

 

His ties to the U.S. remain strong: His eldest son is a doctoral candidate at Stanford, and his family still owns a home in Massachusetts, where he remains an emeritus professor at Harvard.

 

Yet he is eager to entice more top talent to China. The thousands of tenured professors of Chinese descent in STEM fields in the U.S. make it a rich field for recruitment.

 

Liu is also focused on training the next generation in China. There is some truth, he says, to the stereotype of Chinese students being less capable of thinking outside the box. But he says his students are as brilliant as ones he trained at Harvard, and any reluctance they have about questioning authority is more than made up for by their work ethic.

 

"If you understand how generally educated the U.S. is, they were 100 years ahead, almost, and now it's almost 20 years ahead," Liu says. "China is catching up."” [1]

 

1. World News: U.S. Professor Pioneers Academics' Return to China. Cheng, Jonathan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Nov 2026: A11. 

Kiemo kova dėl „Amazon“ pristatymo dronų – siuntų išmetimas iš oro traukia stebėtojus, tačiau kai kurie sako, kad jie gadina rajonus


„BATON ROUGE, Luiziana. – Jie čia anksti keliasi kaip bitės iš avilio – šiuo atveju tai didžiulis „Amazon“ užsakymų vykdymo centras.“

 

Gerbėjai stebi, kaip „Prime Air“ dronai skrenda virš medžių, kelių ir elektros linijų, prieš pasiekdami klientus, nusileidžia oro gūsyje ir meta dėžes ant jų vejų.

 

„Man patinka pristatyti siuntas dronais“, – sakė Lois Stuckey, renginių vadovė Luizianos valstijos universitete.

 

Tačiau Dronesvilyje ne viskas gerai.

 

Kai kurie vietiniai skundžiasi, kad 80 svarų sveriantys dronai, kurie pakilo liepą, skamba labiau kaip skraidantys lapų pūstuvai ir naikina jų ramybę bei tylą, kelia grėsmę žmonių privatumui ir atbaido paukščius.

 

„Jie vagia dangų“, – sakė Rickas LeCompte, pensininkas ir fotografas, kuris vaizdą iš savo kiemo vadina „debesų televizija“. Jo žmona Marcia LeCompte, vedžiodama savo šunį, suskaičiavo 18 dronų ir palygino juos su „Gyvenimu po viaduku.“

 

Kadaise futuristinė svajonė, dronai, galintys atgabenti vaistus ar kojinių porą, tampa vis realybe. Komerciniai operatoriai šiais metais planuoja pristatyti milijonus siuntų miestuose nuo Ostino iki Orlando.

 

„Manome, kad klientai priemiesčiuose ir pusiau kaimo vietovėse turėtų turėti galimybę greitai pristatyti prekes“, – sakė „Amazon“ atstovė spaudai Lindsay Hamilton. „Bendruomenėse, kuriose veikiame, pristatymo vietos užsipildo beveik iškart po jų atidarymo.“

 

„Prime Air“ pakyla 18 vietų 10 valstijų, kiekviena jų apima apie 175 kvadratines mylias. Bendrovė paskelbė planus šiais metais išplėsti aprėptį iki 500 miestų ir miestelių.

 

Konkurentai, tokie kaip „Walmart“, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, taip pat pristato daugiau dronų. Priešininkai juos laiko naujausiu didžiųjų technologijų bendrovių peržengimu, panašiu į „Flock“ kameras ir duomenų centrus, o bendruomenės susirinkimuose didėja įtampa.

 

Ričardsono, Teksaso, ir jo apylinkių gyventojai protestavo prieš „Amazon“ „Prime Air“ įrenginį ir įkūrė opozicinę grupę „Quiet Skies Texas“. Susidūrusi su vietos opozicija Vestbore, Masačusetso valstijoje, „Amazon“ atšaukė savo dronų programą dar jai neprasidėjus. „Amazon“ teigė, kad po tolesnių derybų su vietos grupėmis pateiks pataisytą projektą.

 

„Didžiausias neišspręstas klausimas – ar amerikiečiai to nori?“ – sakė Jay Stanley, vyresnysis politikos analitikas Amerikos pilietinių laisvių sąjungoje. Grupė nori aiškių privatumo taisyklių dėl dronų naudojimo prieš remdama jų naudojimą pristatymams.

 

„Prime Air“ veikia pagal Federalinės aviacijos administracijos išimtį, leidžiančią autonomiškai skraidinti dronus už vizualinio matymo lauko ribų. Daugiau nei pusė iš 900 000 šiandien JAV registruotų dronų yra komerciniai.

 

FAA atstovas spaudai teigė, kad dronų operatoriai ir vietos lyderiai yra pagrindinė atsakomybė spręsti bendruomenių problemas.

 

Baton Ruže gyventojai spalio mėnesį leido „Amazon“ atstovams tai išgirsti sausakimšame susirinkime Broadmoor metodistų bažnyčioje. Jie klausė, kodėl dronai vos skraido virš medžių viršūnių, ką „Amazon“ daro su kamerų vaizdais ir ar jos dronai veja paukščius.

 

Michaelas Cole'as, kuris projektuoja garso įrangą, sakė, kad išmatavo dronų, sklindančių virš savo kiemo, garsą – net 87 decibelus, garsesnį nei dulkių siurblys. Sekmadienio rytą Bobas Storeris per 21 minutę suskaičiavo 18 praskridimų. Kitas susitikimo dalyvis teigė, kad „Amazon“ dronai sutrikdė laidojimo pamaldas kapinėse.

 

Išgirdusi išgirdusi susirūpinimą, „Amazon“ pakoregavo skrydžio aukštį ir išsklaidė eismą. Ji teigė, kad jos veikla atliekama aplinkosaugos požiūriu, siekiant išvengti žalos paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams. Be kelių eismo mažinimo, jos dronai skleidžia „minimalų trumpalaikį garsą, panašų į pravažiuojančio automobilio garsą“.

 

Daugelis vietos gyventojų dabar praneša apie tylesnį dangų, nors kai kurie teigia, kad oro eismas kituose rajonuose padidėjo. „Amazon“ teigimu, kiekvieną dieną iš centro skrenda apie 30 dronų per valandą, pristatydami iki 5 svarų sveriančius siuntinius į namus 7,5 mylių spinduliu.

 

Bendrovė stengiasi sumažinti triukšmo lygį ir akustinėse kamerose testuoja sraigtus. Ji teigė, kad darbuotojai nežiūri tiesioginių pristatymų transliacijų ir kad dronai neidentifikuoja žmonių, nenaudoja veido atpažinimo ir nefiksuoja garso.

 

Susitikimą organizavęs Baton Ružo tarybos narys Cleve'as Dunnas jaunesnysis teigė, kad „Amazon“ investavo 200 mln. dolerių, kai buvusio prekybos centro vietoje pastatė savo užsakymų vykdymo centrą. sukurdami 2000 darbo vietų ir atgaivindami apleistą rajoną.

 

„Neleiskite garsiai mažumai uždaryti šios vietos“, – sakė jis, kad dronų šalininkai jo biurui sakė.

 

Monica Anderson, dirbanti klientų aptarnavimo srityje iš namų, sakė, kad jos vaikai nusivilia, jei dronas atvyksta jiems būnant mokykloje. Kaimynai išeina pasigrožėti pristatymais. „Tai gana šaunu“, – sakė ji.

 

Tačiau kitoje miesto pusėje Kay Radlauer ir Dennis Demcheck įtariai žvilgtelėjo į kiemą, kuriame jie ilgai augino vietines rūšis, tokias kaip plikasis kiparisas ir pelkinė saulėgrąža, kad pritrauktų kolibrius ir genius. Metų metus jie sodininkavo ir stebėjo paukščius. Dabar jie registruoja dronus.

 

Per 30 minučių virš galvos praskrido trys. Jie tylesni nei buvo prieš tai, kai „Amazon“ pakoregavo savo maršrutus.  Pora vis dar jaučiasi nusivylusi. „Mes nesame kokie nors revoliucionieriai, – sakė Radlaueris. – Mes tiesiog žmonės, kurie naudojasi „Amazon Prime“ paslauga.“

 

Brodmure (Broadmoor), kur daugelis gyventojų pateikė skundų, Raven Cole vedžiojo savo amerikiečių stafordšyro terjerą, vardu Burger Boy, ir šnekučiavosi su LeComptų šeima. Mokytoja dirbanti moteris nerimauja dėl privatumo. „Manau, kad dėl patogumo paaukojome didelę dalį savo privatumo“, – teigė ji.

 

Rankoje laikydama knygą apie paukščius, ji kaltino bepiločius orlaivius dėl to, kad paukščių pastebima vis rečiau. Tačiau praskridus dronui, ji pamatė virš jo ratus sukantį sakalą. „Sakalas sugrįžo!“ – sušuko ji.“ [1]

 

1. The Backyard Battle Over Amazon Delivery Drones --- Aerial package drops draw gawkers, but some say they're ruining neighborhoods. Maher, Kris.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Nov 2026: A1. 

The Backyard Battle Over Amazon Delivery Drones --- Aerial package drops draw gawkers, but some say they're ruining neighborhoods

 

“BATON ROUGE, La. -- They rise early here like bees from a hive -- in this case, an enormous Amazon fulfillment center.

 

Fans watch as the Prime Air drones dart over trees, roads and power lines before they make a beeline to customers, descend in a rush of air and drop boxes onto their lawns.

 

"I love my drone delivery," said Lois Stuckey, an events manager at Louisiana State University.

 

But all is not well in Dronesville.

 

Some locals complain that the 80-pound drones, which took flight in July, sound more like flying leaf blowers and are destroying their peace and quiet, threatening people's privacy and driving away birds.

 

"They're stealing the sky," said Rick LeCompte, a retiree and photographer who calls the view from his backyard "cloud TV." Marcia LeCompte, his wife, counted 18 drones while walking their dog and compared it to "living under an overpass."

 

Once a futuristic dream, drones that can bring medication or a pair of socks are a growing reality. Commercial operators are on track to make millions of deliveries this year in cities from Austin to Orlando.

 

"We believe customers in suburban and semirural areas should have access to fast delivery," said Lindsay Hamilton, an Amazon spokeswoman. "In the communities where we operate, delivery slots fill almost as soon as they open."

 

Prime Air lifts off at 18 sites in 10 states, each covering about 175 square miles. The company announced plans to expand coverage to 500 cities and towns this year.

 

Competitors like Walmart and police and fire departments are launching more drones too. Opponents view them as the latest overreach by Big Tech, similar to Flock cameras and data centers, and tensions are rising at community meetings.

 

Residents in and around Richardson, Texas, protested at Amazon's Prime Air facility and formed an opposition group, Quiet Skies Texas. Facing local opposition in Westborough, Mass., Amazon withdrew its drone program before it got off the ground. Amazon said it will submit a revised project after further talks with local groups.

 

"The big outstanding question is do Americans want this?" said Jay Stanley, a senior policy analyst at the American Civil Liberties Union. The group wants clear privacy regulations for drone use before supporting their deployment for deliveries.

 

Prime Air operates under a Federal Aviation Administration exemption to fly drones autonomously beyond the visual line of sight. More than half of the 900,000 registered drones in the U.S. today are commercial.

 

An FAA spokesman said drone operators and local leaders have primary responsibility for addressing communities' concerns.

 

In Baton Rouge, residents let Amazon representatives hear it in a packed meeting at the Broadmoor Methodist Church in October. They asked why drones were barely flying above treetops, what Amazon does with images from cameras and whether its drones are chasing away birds

 

Michael Cole, who designs sound equipment, said he measured drones over his backyard as high as 87 decibels, louder than a vacuum cleaner. Bob Storer counted 18 flyovers in 21 minutes on a Sunday morning. Another meeting attendee said Amazon's drones were disrupting burial services at a cemetery.

 

Amazon adjusted flying heights and dispersed traffic after hearing the concerns. It said its operations undergo environmental review to prevent harm to birds and other wildlife. In addition to cutting road traffic, its drones produce "minimal short-lived sound, comparable to a passing car," it said.

 

Many locals now report quieter skies, though some say air traffic increased in other areas. Every day, about 30 drones per hour fly from the hub, Amazon said, delivering packages up to 5 pounds to homes within 7.5 miles.

 

The company is working to reduce sound levels and tests propellers in acoustic chambers. It said employees don't watch live feeds of deliveries and that drones don't identify people, use facial recognition or capture audio.

 

Cleve Dunn, Jr., a Baton Rouge councilman who organized the meeting, said Amazon invested $200 million when it built its fulfillment center on the site of a former mall, creating 2,000 jobs and reviving a blighted area.

 

"Don't let the vocal minority shut this place down," he said drone proponents have told his office.

 

Monica Anderson, who works in customer service from home, said her children are disappointed if the drone arrives when they're at school. Neighbors come out to gawk at deliveries "It's pretty cool," she said.

 

But across town, Kay Radlauer and Dennis Demcheck cast a wary eye above a backyard where they long cultivated native species like bald cypress and swamp sunflower to attract hummingbirds and woodpeckers. For years, they gardened and bird-watched. Now they log drones.

 

Within 30 minutes, three passed overhead. They're quieter than they were before Amazon adjusted its routes, but the couple is still frustrated. "We're not a bunch of revolutionaries," said Radlauer. "We're people that use Amazon Prime."

 

In Broadmoor, where many residents lodged complaints, Raven Cole walked her American Staffordshire terrier, Burger Boy, and chatted with the LeComptes. A teacher, she worries about privacy issues. "I think we have given up a lot of our privacy for convenience," she said.

 

Carrying a birding book, she blamed drones for scarcer sightings. But after a drone passed, she spotted a hawk circling above it. "The hawk is back!" she said.” [1]

 

1. The Backyard Battle Over Amazon Delivery Drones --- Aerial package drops draw gawkers, but some say they're ruining neighborhoods. Maher, Kris.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Nov 2026: A1. 

2026 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Žuvis, troškinta aštriame česnakiniame sultinyje


"Autorė: Melissa Clark

Melissa Clark šį patiekalą bandė keletą kartų, naudodama skirtingą kiekį ančiuvių; jai patinka naudoti visą nurodytą kiekį, bet jūs galite daryti taip, kaip jums labiau patinka.

Paskelbta 2026 m. lapkričio 12 d.

•

Mark Weinberg, „The New York Times“. Maisto stilistė: Monica Pierini.

1 iš 1 medijos failų

Paruošimo laikas

45 min.

Įvertinimas

5 (44)

Komentarai

Skaityti 80 komentarų

Žuvies troškinimas skystyje (angl. *poaching*) – nepakankamai dažnai naudojamas būdas, kaskart užtikrinantis, kad žuvis bus minkšta ir kupina skonio. Šis metodas, aprašytas mano kulinarijos knygoje „The Big Book of Dinner“ („Clarkson Potter“, 2026 m.), tinka beveik bet kokiai jūros gėrybei. Be to, jis nereikalauja daug pastangų, nors galutinis rezultatas atrodo pakankamai prabangiai – lyg būtų skirtas ypatingai šeštadienio vakarienei. Šiuo atveju skystis, kuriame troškinama žuvis, virsta sultiniu, kurį norisi tiesiog gerti – taip yra dėl skrudintų česnakų, kmynų, žolelių ir vyno derinio. Taip pat pateikiu įvairių variacijų (žr. „Patarimai“), kad galėtumėte keisti ingredientus ir skonio profilį pagal savo skonį.

Ingredientai

Kiekis: 4 porcijos

•           ⅓ puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus (plius dar šiek tiek apšlakstymui)

•           1 česnako galvutė (skilteles sutraiškyti ir nulupti)

•           1 arbatinis šaukštelis smulkintų raudonųjų pipirų arba 1 valgomasis šaukštas kalabriškų čili pipirų pastos

•           1 arbatinis šaukštelis kmynų arba kalendros sėklų

•           Smulkios druskos

•           3 puodeliai per pusę perpjautų vyšninių pomidorų arba kubeliais pjaustytų slyvinių pomidorų

•           2–6 ančiuvių filė (nebūtina), susmulkintos

•           ½ puodelio sauso baltojo vyno

•           1 nedidelė ryšulėlis čiobrelių

•           apie 680 g (1½ svaro) standžios baltos žuvies filė (pvz., menkės ar otų) arba mėsingų žuvies kepsnių (pvz., tuno ar kardžuvės), supjaustytų maždaug 5 cm (2 colių) dydžio gabalėliais

•           Jūros druskos dribsnių

•           ½ puodelio smulkintų šviežių petražolių, mėtų arba bazilikų

•           Citrinos skiltelės (patiekimui)

Gaminimo eiga

1.         1 žingsnis

Didelėje keptuvėje (su dangčiu) ant vidutinės-mažos ugnies įkaitinkite aliejų. Sudėkite česnaką ir kepkite, retkarčiais pamaišydami, kol gražiai apskrus ir suminkštės, maždaug 5 minutes (įsitikinkite, kad nesudegs). Suberkite grūstus raudonuosius pipirus ir kmynus ir pakepinkite kelias sekundes. Pagardinkite 1 arbatiniu šaukšteliu smulkios druskos. Į dubenį įpilkite 1 valgomąjį šaukštą aštraus aliejaus (česnaką palikite keptuvėje).

 

2. 2 veiksmas

Grąžinkite keptuvę ant vidutinės-stiprios ugnies ir sudėkite pomidorus bei ančiuvius (jei naudojate). Kepkite, kol pomidorai pradės sprogti, 5–7 minutes, jei reikia, sumažinkite ugnį, kad nesudegtų. Įmaišykite vyną ir čiobrelius. Užvirinkite. Sumažinkite ugnį ir virkite, kol skysčio sumažės trečdaliu, maždaug 5 minutes. Paragaukite ir, jei reikia, įberkite smulkios druskos.

 

3. 3 veiksmas

Pagardinkite žuvį smulkia druska. Švelniai, vienu sluoksniu, sudėkite į pomidorų skystį. Uždenkite keptuvę sandariu dangčiu ir troškinkite ant silpnos ugnies, kol žuvis taps nepermatoma ir vos iškeps, 4–12 minučių, priklausomai nuo žuvies storio.

 

4. 4 veiksmas

Perkelkite žuvį į negilų dubenį. Apibarstykite pomidorais ir sultiniu. Apšlakstykite atidėtu aštriu aliejumi ir alyvuogių aliejumi. Papuoškite dribsnių druska ir žolelėmis. Patiekite su citrinos skiltelėmis, kurias galima išspausti.

 

Patarimai

• 1 variantas. Jei norite sotesnio varianto, 2 veiksme į keptuvę su pomidorais įdėkite skardinę pupelių arba avinžirnių. Taip patiekalas taps tirštesnis, aksominis padažas, ypač jei troškindamos sutraiškysite dalį pupelių prie puodo sienelių.

• 2 variantas. Žuvis, troškinta kokosų ir čili sultinyje: 1 veiksme nedėkite smulkintų raudonųjų pipirų. Į aliejų su česnaku įdėkite 1 plonai supjaustytą čili pipirą be sėklų ir susmulkintus kalendros stiebus (lapelius pasilikite papuošimui). 2 veiksme nedėkite ančiuvių, vyno ir čiobrelių ir įpilkite 1 arbatinį šaukštelį žuvies padažo ir ½ puodelio kokosų pieno (nereikia sumažinti). Įdėkite žuvį ir tęskite pagal instrukcijas. Vietoj petražolių patiekalą pabarstykite smulkintais kalendros lapeliais ir gausiai apibarstykite tarkuota laimo žievele. Patiekite su laimo skiltelėmis (vietoj citrinos).

•           3 variantas – krevetės arba kalmarai, troškinti aštriame česnakiniame sultinyje: žuvį pakeiskite 1 svaru (apie 450 g) išvalytų krevečių arba kalmarų ir virkite 2–5 minutes. Šis būdas tinka ir gaminant versiją su kokosais bei čili pipirais.”


 

 

 

 

Fish Simmered in Spicy Garlic Broth


By Melissa Clark

Melissa Clark tested this dish several times with varying amounts of anchovies; she likes using the whole amount—but you do you.

Published November 12, 2026

•          

Mark Weinberg for The New York Times. Food Stylist: Monica Pierini.

Media 1 of 1

Ready In

45 min

Rating

5(44)

Comments

Read 80 comments

Poaching fish is an underused way to ensure tender, well-flavored results every time. The method, featured in my cookbook “The Big Book of Dinner” (Clarkson Potter, 2026), works with almost any kind of seafood — and it’s not labor-intensive, even if the dish does come out looking Saturday-night-fancy. Here, the poaching liquid becomes a broth that’s good enough to sip on, thanks to the combination of toasted garlic, cumin, herbs and wine, but I’ve also included variations (see Tips) so that you can change up the ingredients and flavor profile to your liking.

Ingredients

Yield:4 servings

•           ⅓ cup extra-virgin olive oil, plus more for drizzling

•           1 head garlic, smashed and peeled

•           1 teaspoon crushed red pepper or 1 tablespoon Calabrian chile paste

•           1 teaspoon cumin or coriander seeds

•           Fine salt

•           3 cups halved cherry tomatoes or diced plum tomatoes

•           2 to 6 anchovy fillets (optional), chopped

•           ½ cup dry white wine

•           1 small bunch of thyme

•           1½ pounds firm white fish fillets (such as cod or halibut) or meaty fish steaks (such as tuna or swordfish), cut into 2-inch chunks

•           Flaky sea salt

•           ½ cup chopped fresh parsley, mint or basil

•           Lemon wedges, for serving

Preparation

1.         Step 1

In a large skillet (with a lid), heat oil over medium-low. Add garlic and cook, stirring occasionally, until golden and soft, about 5 minutes (make sure it doesn’t burn). Add crushed red pepper and cumin and toast for a few seconds. Season with 1 teaspoon fine salt. Transfer 1 tablespoon of the spicy oil to a bowl (leave the garlic in the skillet).

2.         Step 2

Return skillet to medium-high heat and add tomatoes and anchovies (if using). Cook until tomatoes begin to burst, 5 to 7 minutes, reducing heat if necessary to prevent burning. Stir in wine and thyme. Bring to a boil. Reduce to a simmer and cook until liquid is reduced by one third, about 5 minutes. Taste and add fine salt, if needed.

3.         Step 3

Season the fish with fine salt. Lower gently, in one layer, into the tomato liquid. Cover the pan with a tight lid and simmer over low heat until the fish is opaque and just cooked through, 4 to 12 minutes, depending on the thickness of the fish.

4.         Step 4

Transfer fish to a shallow bowl. Top with tomatoes and broth. Drizzle with the reserved spicy oil and olive oil. Garnish with flaky salt and herbs. Serve with lemon wedges for squeezing.

Tips

•           Variation 1 — For a heartier option, in Step 2, add a can of cannellini beans or chickpeas to the pan with the tomatoes. This gives the dish a thicker, more velvety sauce, especially if you crush some of the beans against the side of the pot as they simmer.

•           Variation 2 — Fish Simmered in Coconut and Chile Broth: In Step 1, omit crushed red pepper. Add 1 seeded thinly sliced bird’s-eye chile and the chopped stems from a bunch of cilantro (reserve the leaves for garnish) to the oil with the garlic. In Step 2, omit the anchovies, wine and thyme and add 1 teaspoon fish sauce and ½ cup coconut milk (no need to reduce it). Add the fish and continue as directed. Garnish with chopped cilantro leaves in place of the parsley and plenty of grated lime zest. Serve with lime wedges instead of lemon.

•           Variation 3 — Shrimp or Squid Simmered in Spicy Garlic Broth: Substitute 1 pound cleaned shrimp or squid for the fish and cook for 2 to 5 minutes. This works in the coconut chile variation, too."


 

 

 

 

Husiai kėsinasi į jūsų apatinius – jei tik dar tokių turite: Saudo Arabijos remiamos pajėgos Jemene traukiasi nuo Raudonosios jūros, husiams veržiantis pirmyn


•           Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolė: Dėl šio atsitraukimo husiai įgyja dar tvirtesnę Bab el Mandebo sąsiaurio – gyvybiškai svarbaus pasaulinės laivybos mazgo, jungiančio Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Sueco kanalu – kontrolę.

 

•           Platesnio masto spaudimas: Kartu su trikdžiais prie Hormuzo sąsiaurio, kylančiais dėl platesnio regioninio konflikto, į kurį įsitraukęs Iranas, išsiplėtusi husių veiklos zona dar labiau apsunkina tarptautinę laivybą, energijos išteklių rinkas ir tiekimo grandines. Tai skatina infliaciją – štai kur sąsaja su jūsų apatiniais.

 

•           Saudo Arabijos saugumas: Ši nesėkmė – smūgis Rijado koalicijos strategijai. Ji vyksta tuo pat metu, kai husiai tęsia bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš taikinius Saudo Arabijos teritorijoje, įskaitant tarptautinį Rijado oro uostą bei valstybinę naftos infrastruktūrą. Šis žingsnis yra nesėkmė Jemeno vyriausybei ir jos sąjungininkei Saudo Arabijai; pasak analitikų, jėgų pusiausvyra šalies pilietiniame kare krypsta Irano remiamų husių kovotojų naudai.

 

"Saudo Arabijos remiamos pajėgos Jemene sekmadienį pranešė, kad traukiasi iš šalies pakrantės prie Raudonosios jūros – teritorijos, dėl kurios jos kelias savaites kovojo siekdamos susigrąžinti strategines pozicijas iš Irano palaikomų husių.

 

Kovotojų grupė, vadinama „Pietų ginkluotosiomis pajėgomis“ ir palaikanti Jemeno vyriausybę, savo pranešime nurodė, kad persidislokuoja, siekdama apsaugoti laikinąją sostinę Adeną. Kaip tokio sprendimo priežastis grupė įvardijo pastaruosius įvykius mūšio lauke bei miestui kylančias grėsmes.

 

Adenas jau daugiau nei dešimtmetį yra tarptautinės bendruomenės pripažįstamos vyriausybės būstinė – nuo ​​tada, kai husiai perėmė sostinės Sanos kontrolę.

 

Pasak analitikų, šis atsitraukimas yra smūgis Jemeno vyriausybei ir Saudo Arabijai, nes jėgų pusiausvyra Jemene ir toliau krypsta husių naudai.

 

„Husiai yra tvirtai pasiryžę žygiuoti į Adeną, – teigia Ahmedas Nagi, vyresnysis Jemeno klausimų analitikas organizacijoje „International Crisis Group“. – Jie nenori, kad kokia nors teritorija liktų vyriausybės ar Saudo Arabijos pusės kontrolėje, todėl šiuo metu siekia perimti viską į savo rankas.“ Šis žingsnis buvo viešas pripažinimas, kad po daugiau nei mėnesį trukusių kovų Jemeno vyriausybei ir jos sąjungininkams saudams nepavyko susigrąžinti kontrolės Bab el Mandebo sąsiauryje – itin svarbiame pasaulinės laivybos kelyje, esančiame pietiniame Raudonosios jūros pakraštyje.

 

Rugsėjį, žaibiškai pasistūmėję į priekį, husiai užėmė teritoriją šalia sąsiaurio. Tai suteikė Iranui ir jo sąjungininkams galimybę kelti grėsmę laivams, plaukiantiems per svarbius jūrų kelius abipus Arabijos pusiasalio.

 

Pietų ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad persidislokavimas taip pat leis joms susitelkti į husių vykdomos Taizo – didelio Jemeno miesto – apsiausties nutraukimą. Šį miestą sukilėliai laiko apsupę jau daugiau nei mėnesį, taip apribodami būtiniausių prekių – maisto, kuro ir vandens – tiekimą.

 

Jemeno pilietinis karas prasidėjo 2014 m., kai husiai įsiveržė į Saną ir sutriuškino vyriausybę. Kitais metais Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai pradėjo pražūtingą karinę intervenciją, siekdami sugrąžinti vyriausybę į valdžią. Dėl jų vykdomų bombardavimų Jemenas įsitraukė į žiaurų konfliktą, nusinešusį šimtų tūkstančių žmonių gyvybes – jie žuvo nuo smurto, bado ir ligų.

 

2022 m. sudarytos paliaubos sustabdė kovas, tačiau šalims nepavyko pasiekti tvaraus taikos susitarimo. Husiai išlaikė didelės šiaurinio Jemeno dalies kontrolę ir ten įkūrė faktinę administraciją.

 

Tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno vyriausybė turi tik nominalią valdžią pietinėse ir rytinėse šalies provincijose; iš tikrųjų šias teritorijas kontroliuoja įvairios ginkluotos grupuotės.

 

Konfliktas vėl įsiplieskė liepą, regione augant įtampai, susijusiai su JAV ir Izraelio konfrontacija prieš Iraną – pagrindinį husių rėmėją.

 

Rugsėjį husiai surengė staigų puolimą Jemeno pakrantėje prie Raudonosios jūros, perimdami strategiškai svarbaus Mochos uostamiesčio bei teritorijos prie Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę. Spalį jie pasistūmėjo Taizo link.

 

Netrukus po to Jemeno vyriausybė pranešė, kad jos pajėgos, remiamos Saudo Arabijos karo lėktuvų, pradeda naują kampaniją, kurios tikslas – susigrąžinti iš husių visą Jemeną. Tai prasidėjo kontrpuolimu Raudonosios jūros link, tačiau pasiekti laimėjimai buvo menki, ir trumpalaikiai.

 

Tuo pat metu husiai surengė keletą mirtinų ir žalingų išpuolių Saudo Arabijoje – smogė tarptautiniam oro uostui sostinėje Rijade bei valstybinei naftos bendrovei priklausančiam bokštui.

 

Sekmadienį paskelbtame pareiškime Jemeno vyriausybinės kariuomenės atstovas pulkininkas Majedas Abdullah Al-Nuzaili teigė, kad vyriausybės operacija, kuria siekiama susigrąžinti šalies kontrolę iš husių, bus tęsiama. Jis taip pat paragino pasaulio galingąsias valstybes padėti Jemeno vyriausybei.

 

„Tarptautinė bendruomenė privalo prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie išlaisvinimo operacijos, atsižvelgiant į tai, kokią gyvybiškai svarbią reikšmę sąsiauris turi jūrų saugumui bei tarptautinei prekybai“, – pridūrė jis." [1]

 

1. Saudi-Backed Forces in Yemen Retreat From Red Sea as Houthis Advance. Nereim, Vivian.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 15, 2026.