„Grant Thornton Baltic“ reklama
„Jei priemonė bus įgyvendinta skaidriai ir atsakingai, ji
gali tapti vienu efektyviausių inovacijų skatinimo instrumentų Lietuvoje“, –
teigia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris ir
Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys. Bendrovės nuotr.
„Jei priemonė bus įgyvendinta skaidriai ir atsakingai, ji
gali tapti vienu efektyviausių inovacijų skatinimo instrumentų Lietuvoje“, –
teigia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris ir
Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys. Bendrovės nuotr.
Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir
aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato
mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo
tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai
praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant
Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.
V. Valiulis pasakoja, kad nuo ateinančių metų mokslo
tyrėjai, vykdantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus
pagal trišalę sutartį su bendrove ir universitetu iš Europos ekonominės erdvės
ar Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties šalies, galės gauti stipendijas,
kurios nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat bus leidžiami
atskaitymai skaičiuojant pelno mokestį.
„Įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte akcentuotas
tikslas – skatinti aukštųjų technologijų vystymą Lietuvoje“, – pokyčio priežastį
įvardija pašnekovas.
Esminės sąlygos
Jis pasakoja, kad stipendijos turės būti mokamos tyrėjams,
kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme,
vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra
pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių
ar užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo
apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų
instituto ir tyrėjo.
Pašnekovas paaiškina, kad tyrėjo sąvoka, pateikiama Mokslo
ir studijų įstatyme, yra gana plati. Tai – „aukštąjį išsilavinimą turintis
asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus
produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros projektams“.
„Kaip žinia, aukštojo išsilavinimo apibrėžimą atitinka ir
bakalauro, ir magistro, ir daktaro laipsniai, tad tyrėju laikytinas ir asmuo,
įgijęs bet kokį bakalauro laipsnį. Nėra reikalaujama, kad tyrėjas atitiktų
„mokslininko“ sąvoką, kuriai būtinas daktaro laipsnis“, – tikslina V. Valiulis.
Jis apžvelgia, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė
plėtra, pagal įstatymą yra apibūdinami kaip „sisteminga kūrybinė gamtos,
žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų
panaudojimas“. Vadinasi nėra reikalaujama, kad būtų vykdoma vien tik STEM
(tiksliųjų mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos) veikla, galimas
lengvatos taikymas ir socialiniams mokslams.
„Taip pat svarbu patikslinti, kas yra Trišalė sutartis tarp
verslo vieneto (bendrovės ar kt.), tyrėjo ir aukštojo mokslo įstaigos. Aukštojo
mokslo įstaigos galimos dviejų tipų – universitetai ir kolegijos, taip pat jos
gali būti įsteigtos ne tik Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, bet ir bet kurioje
valstybėje, su kuria Lietuva turi sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartis – t. y., iš viso apie 60 valstybių, įskaitant JAV, Kanadą, Japoniją,
Kiniją, Jungtinius Arabų Emyratus ir kt.“, – skaičiuoja V. Valiulis.
Jis patikslina, kad tikėtina, jog Taivanas formaliai
neatitiktų šio reikalavimo, tad tikslinga inicijuoti pataisas arba Taivano
universitetams tokiam bendradarbiavimui pasitelkti Lietuvos aukštojo mokslo
įstaigas.
Pasak pašnekovo, įdomu tai, kad ribų tokioms stipendijoms
nėra numatoma nei pinigine išraiška, nei santykyje su kitomis gyventojo
pajamomis – teoriškai jos gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų vienam
asmeniui.
„Galbūt šios lengvatos iniciatoriai taip norėjo pritraukti į
Lietuvą mokslo tyrėjų, gebančių vystyti aukštąsias technologijas? Savo
potencialu ši lengvata primena Vilniaus miesto įkūrėjo Lietuvos Didžiojo
Kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laišką, kuriuo jis į Vilnių kvietė
„geros valios“ žmones, žadėdamas atleisti nuo mokesčių ir muitų, – istorinę
paralelę brėžia V. Valiulis. – Vis dėlto, kyla klausimas, ar šia dosnia
lengvata nesusigundys pasinaudoti ir „blogos valios“ tyrėjai ar „ritmologai“,
ypač turint omenyje, kad net verslu ir gyventojais tradiciškai labiau
pasitikinčiose Šiaurės regiono šalyse tokios lengvatos veikia daug
griežtesniuose rėmuose“.
Šiaurės šalių praktika – gerokai griežtesnė
Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris pasakoja, kad
Lietuva nėra pirmoji, sugalvojusi tokį skatinimo modelį, tačiau Šiaurės Europos
šalyse, kur taikomos panašios lengvatos mokslo tyrėjams, dažnai galioja aiškūs
apribojimai: stipendijos negali būti susijusios su darbo santykiais, jomis
negalima kompensuoti už paslaugas, taip pat yra taikomi griežti finansiniai
limitai.
„Pvz., Suomijoje neapmokestinimas galimas tik tais atvejais,
kai tyrėjas yra visiškai nepriklausomas nuo stipendijos mokėtojo. Lengvata
tampa apmokestinamomis pajamomis, jeigu nustatomas ryšys su darbo santykiais ar
paslaugų teikimu. Be to, galioja maždaug 27.000 Eur metinis limitas“, –
palygina jis.
Švedijoje reikalaujama, kad tokios stipendijos nebūtų
„kompensuojamojo“ ar „atlyginamojo“ pobūdžio ir nebūtų susijusios nei su
ankstesniais, nei su vėlesniais darbo santykiais. Pvz., jei stipendiją išmokėtų
buvęs darbdavys, ji taptų apmokestinama. Norvegijoje visai nėra tokio pobūdžio
lengvatos verslo mokamoms stipendijoms ir taikomos bendros apmokestinimo
taisyklės. O Danijoje taikomos specialios mokslininkų darbo užmokesčio
apmokestinimo schemos, ir apie 10.000 Eur/mėn. neapmokestinimo limitas,
maksimaliai iki 7 metų trukmė.
„Danijos pavyzdys, ko gero, labiausiai „įkvepiantis“ dėl
„Novo Nordisk“ sėkmės, kai šios farmacijos bendrovės pajamos 2024 m. pasiekė
net 9,4 proc. metinio visos šalies bendrojo vidaus produkto, – primena V.
Valiulis“.
Nepaisant užsienio šalių patirties, Lietuvoje kol kas jokių
apribojimų nėra.
„Tai reiškia, kad Lietuvos verslas turi neįtikėtiną galimybę
nuo 2026 m. pritraukti pasaulinio lygio mokslininkų ir juos motyvuoti
stipendijomis pagal trišales sutartis su universitetais, kurios teoriškai
galėtų siekti ir viršyti šimtus tūkstančių eurų per metus vienam asmeniui.
Visgi taip pat tikėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ateityje sieks
įdiegti kontrolės mechanizmus, kad išvengtų galimo piktnaudžiavimo“, – mano V.
Valiulis.
Ką rekomenduoja verslui
V. Valiulis sako, kad įvertinus Šiaurės Europos šalių
taikomas apmokestinimo taisykles bei ankstesnes Lietuvos mokesčių
administratoriaus iniciatyvas retrospektyviais komentarais ir išaiškinimais
taisyti tikras ir menamas spragas, bendrovės, kurios svarsto teikti stipendijas
esamiems ar naujai pritraukiamiems mokslo darbuotojams, turėtų atsižvelgti į
keletą svarbių aspektų.
„Pirmiausia stipendiją būtina aiškiai atskirti nuo darbo
užmokesčio ar kompensacijos už paslaugas. Taip pat stipendiją reikia laikyti
papildoma motyvacine priemone, o ne atlyginimo pakaitalu – t. y., racionalaus
dydžio atlyginimas vis tiek turėtų būti mokamas“, – pataria pašnekovas.
Anot jo, tai padėtų išvengti rizikos, kad vėliau, taikant
„turinio viršenybės prieš formą“ principą, mokesčių administratorius
stipendijas traktuotų kaip dirbtinai paslėptą darbo užmokestį, kas galėtų
sukelti nepageidaujamų mokestinių ginčų, baudų ir delspinigių.
V. Valiulis sako, kad praktika parodys, kaip rinkoje veiks
ši mokestinė lengvata, tačiau dabartiniame kontekste tai – netikėtai pažangus
žingsnis, skatinantis verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir aukštųjų
technologijų vystymą Lietuvoje.
„Jei priemonė bus įgyvendinta skaidriai ir atsakingai, ji
gali tapti vienu efektyviausių inovacijų skatinimo instrumentų Lietuvoje“, –
mano jis.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Ši nauja mokestinė lengvata tyrėjams gali tapti proveržiu:
Verslui– galimybė
pritraukti pasaulinio lygio mokslo talentus ir kurti inovatyvius sprendimus.
Studentams ir
tyrėjams – reikšminga finansinė parama, leidžianti koncentruotis į mokslą
ir tyrimus.
Valstybei –
investicija į žinių ekonomiką, didinanti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Galimai tai taip pat prisidėtų
ir prie Lietuvai gresiančių „vidutinių pajamų“ spąstų rizikos mažinimo.
Galimi iššūkiai
Aiškus išankstinis
jokių ribų nebuvimas įstatyme gali
sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.
Neaiškios ribos
tarp stipendijos ir darbo užmokesčio
gali paskatinti ir atsakomuosius griežtesnius VMI interpretavimus, taikant
„turinio viršenybės prieš formą“ principą.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą