Jūs galite gauti milijonus eurų per metus. Be mokesčių. Europoje... --- Nauja mokestinė lengvata bendrovėms ir mokslo tyrėjams: ką turi žinoti verslas

 

„Grant Thornton Baltic“ reklama

„Jei priemonė bus įgyvendinta skaidriai ir atsakingai, ji gali tapti vienu efektyviausių inovacijų skatinimo instrumentų Lietuvoje“, – teigia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris ir Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys. Bendrovės nuotr.

„Jei priemonė bus įgyvendinta skaidriai ir atsakingai, ji gali tapti vienu efektyviausių inovacijų skatinimo instrumentų Lietuvoje“, – teigia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris ir Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys. Bendrovės nuotr.

Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.

 

V. Valiulis pasakoja, kad nuo ateinančių metų mokslo tyrėjai, vykdantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus pagal trišalę sutartį su bendrove ir universitetu iš Europos ekonominės erdvės ar Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties šalies, galės gauti stipendijas, kurios nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat bus leidžiami atskaitymai skaičiuojant pelno mokestį.

 

„Įstatymų pakeitimo projekto aiškinamajame rašte akcentuotas tikslas – skatinti aukštųjų technologijų vystymą Lietuvoje“, – pokyčio priežastį įvardija pašnekovas.

Esminės sąlygos

 

Jis pasakoja, kad stipendijos turės būti mokamos tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ar užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo.

 

Pašnekovas paaiškina, kad tyrėjo sąvoka, pateikiama Mokslo ir studijų įstatyme, yra gana plati. Tai – „aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams“.

„Kaip žinia, aukštojo išsilavinimo apibrėžimą atitinka ir bakalauro, ir magistro, ir daktaro laipsniai, tad tyrėju laikytinas ir asmuo, įgijęs bet kokį bakalauro laipsnį. Nėra reikalaujama, kad tyrėjas atitiktų „mokslininko“ sąvoką, kuriai būtinas daktaro laipsnis“, – tikslina V. Valiulis.

 

Jis apžvelgia, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, pagal įstatymą yra apibūdinami kaip „sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas“. Vadinasi nėra reikalaujama, kad būtų vykdoma vien tik STEM (tiksliųjų mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos) veikla, galimas lengvatos taikymas ir socialiniams mokslams.

 

„Taip pat svarbu patikslinti, kas yra Trišalė sutartis tarp verslo vieneto (bendrovės ar kt.), tyrėjo ir aukštojo mokslo įstaigos. Aukštojo mokslo įstaigos galimos dviejų tipų – universitetai ir kolegijos, taip pat jos gali būti įsteigtos ne tik Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, bet ir bet kurioje valstybėje, su kuria Lietuva turi sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis – t. y., iš viso apie 60 valstybių, įskaitant JAV, Kanadą, Japoniją, Kiniją, Jungtinius Arabų Emyratus ir kt.“, – skaičiuoja V. Valiulis.

 

Jis patikslina, kad tikėtina, jog Taivanas formaliai neatitiktų šio reikalavimo, tad tikslinga inicijuoti pataisas arba Taivano universitetams tokiam bendradarbiavimui pasitelkti Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas.

 

Pasak pašnekovo, įdomu tai, kad ribų tokioms stipendijoms nėra numatoma nei pinigine išraiška, nei santykyje su kitomis gyventojo pajamomis – teoriškai jos gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų vienam asmeniui.

 

„Galbūt šios lengvatos iniciatoriai taip norėjo pritraukti į Lietuvą mokslo tyrėjų, gebančių vystyti aukštąsias technologijas? Savo potencialu ši lengvata primena Vilniaus miesto įkūrėjo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laišką, kuriuo jis į Vilnių kvietė „geros valios“ žmones, žadėdamas atleisti nuo mokesčių ir muitų, – istorinę paralelę brėžia V. Valiulis. – Vis dėlto, kyla klausimas, ar šia dosnia lengvata nesusigundys pasinaudoti ir „blogos valios“ tyrėjai ar „ritmologai“, ypač turint omenyje, kad net verslu ir gyventojais tradiciškai labiau pasitikinčiose Šiaurės regiono šalyse tokios lengvatos veikia daug griežtesniuose rėmuose“.

 

Šiaurės šalių praktika – gerokai griežtesnė

 

Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris pasakoja, kad Lietuva nėra pirmoji, sugalvojusi tokį skatinimo modelį, tačiau Šiaurės Europos šalyse, kur taikomos panašios lengvatos mokslo tyrėjams, dažnai galioja aiškūs apribojimai: stipendijos negali būti susijusios su darbo santykiais, jomis negalima kompensuoti už paslaugas, taip pat yra taikomi griežti finansiniai limitai.

 

„Pvz., Suomijoje neapmokestinimas galimas tik tais atvejais, kai tyrėjas yra visiškai nepriklausomas nuo stipendijos mokėtojo. Lengvata tampa apmokestinamomis pajamomis, jeigu nustatomas ryšys su darbo santykiais ar paslaugų teikimu. Be to, galioja maždaug 27.000 Eur metinis limitas“, – palygina jis.

 

Švedijoje reikalaujama, kad tokios stipendijos nebūtų „kompensuojamojo“ ar „atlyginamojo“ pobūdžio ir nebūtų susijusios nei su ankstesniais, nei su vėlesniais darbo santykiais. Pvz., jei stipendiją išmokėtų buvęs darbdavys, ji taptų apmokestinama. Norvegijoje visai nėra tokio pobūdžio lengvatos verslo mokamoms stipendijoms ir taikomos bendros apmokestinimo taisyklės. O Danijoje taikomos specialios mokslininkų darbo užmokesčio apmokestinimo schemos, ir apie 10.000 Eur/mėn. neapmokestinimo limitas, maksimaliai iki 7 metų trukmė.

 

„Danijos pavyzdys, ko gero, labiausiai „įkvepiantis“ dėl „Novo Nordisk“ sėkmės, kai šios farmacijos bendrovės pajamos 2024 m. pasiekė net 9,4 proc. metinio visos šalies bendrojo vidaus produkto, – primena V. Valiulis“.

 

Nepaisant užsienio šalių patirties, Lietuvoje kol kas jokių apribojimų nėra.

 

„Tai reiškia, kad Lietuvos verslas turi neįtikėtiną galimybę nuo 2026 m. pritraukti pasaulinio lygio mokslininkų ir juos motyvuoti stipendijomis pagal trišales sutartis su universitetais, kurios teoriškai galėtų siekti ir viršyti šimtus tūkstančių eurų per metus vienam asmeniui. Visgi taip pat tikėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ateityje sieks įdiegti kontrolės mechanizmus, kad išvengtų galimo piktnaudžiavimo“, – mano V. Valiulis.

Ką rekomenduoja verslui

 

V. Valiulis sako, kad įvertinus Šiaurės Europos šalių taikomas apmokestinimo taisykles bei ankstesnes Lietuvos mokesčių administratoriaus iniciatyvas retrospektyviais komentarais ir išaiškinimais taisyti tikras ir menamas spragas, bendrovės, kurios svarsto teikti stipendijas esamiems ar naujai pritraukiamiems mokslo darbuotojams, turėtų atsižvelgti į keletą svarbių aspektų.

 

„Pirmiausia stipendiją būtina aiškiai atskirti nuo darbo užmokesčio ar kompensacijos už paslaugas. Taip pat stipendiją reikia laikyti papildoma motyvacine priemone, o ne atlyginimo pakaitalu – t. y., racionalaus dydžio atlyginimas vis tiek turėtų būti mokamas“, – pataria pašnekovas.

 

Anot jo, tai padėtų išvengti rizikos, kad vėliau, taikant „turinio viršenybės prieš formą“ principą, mokesčių administratorius stipendijas traktuotų kaip dirbtinai paslėptą darbo užmokestį, kas galėtų sukelti nepageidaujamų mokestinių ginčų, baudų ir delspinigių.

 

V. Valiulis sako, kad praktika parodys, kaip rinkoje veiks ši mokestinė lengvata, tačiau dabartiniame kontekste tai – netikėtai pažangus žingsnis, skatinantis verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir aukštųjų technologijų vystymą Lietuvoje.

 

„Jei priemonė bus įgyvendinta skaidriai ir atsakingai, ji gali tapti vienu efektyviausių inovacijų skatinimo instrumentų Lietuvoje“, – mano jis.

 

Kodėl tai svarbu Lietuvai?

Ši nauja mokestinė lengvata tyrėjams gali tapti proveržiu:

 

    Verslui– galimybė pritraukti pasaulinio lygio mokslo talentus ir kurti inovatyvius sprendimus.

    Studentams ir tyrėjams – reikšminga finansinė parama, leidžianti koncentruotis į mokslą ir      tyrimus.

    Valstybei – investicija į žinių ekonomiką, didinanti konkurencingumą tarptautinėje      rinkoje. Galimai tai taip pat prisidėtų ir prie Lietuvai gresiančių „vidutinių pajamų“ spąstų rizikos mažinimo.

 

Galimi iššūkiai

 

    Aiškus išankstinis jokių ribų  nebuvimas įstatyme gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.

    Neaiškios ribos tarp stipendijos ir  darbo užmokesčio gali paskatinti ir atsakomuosius griežtesnius VMI interpretavimus, taikant „turinio viršenybės prieš formą“ principą.”