Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. lapkričio 17 d., antradienis

Kas yra tikra išvystyta gerovės valstybė?


“Kuo skiriasi „tikra“ gerovės valstybė nuo butaforinės, „netikros“ gerovės valstybės? Ar turinčią didelį bendrąjį vidaus produktą (BVP), aukštą ekonominį konkurencingumą, kitų aukštų ekonominių rodiklių valstybę jau galima skelbti „gerovės valstybe“?

 

Čia reikalingos aiškinimo schemos. Be aiškinimo schemų, tik pešiodamas vieną ar kitą visuomenės bruožą arba atskirus rodiklius, nieko nepasieksi, nesuprasi, pasiklysi.

 

Valstybės saugumas prasideda ne tik nuo stiprios kariuomenės, bet ir nuo finansiškai saugių gyventojų.

 

Tradiciškai gerovės valstybės metodologija pasižymi valstybės ir privataus santykio problematika ir socialinėmis teisėmis, vadinamuoju išprekinimo rodikliu, kuris rodo žmogaus socialinės rizikos situacijos nepriklausomumą nuo rinkos jėgų.

 

Taip, gerovės valstybė neįsivaizduojama be demokratijos, rinkos ekonomikos ir darbo rinkos sistemų. Tačiau socialinės teisės yra labiausiai susijusios su socialiniu dialogu tarp darbdavių, valstybės ir dirbančiųjų organizacijų, orientuotu į darbo rinką, bei socialinės rizikos amortizavimu efektyviomis socialinės apsaugos priemonėmis.

 

Tikrai „socialinė“ gerovės valstybė, o ne „savitikslė ekonominė“ valstybė turėtų būti apibrėžiama per „socialinės kokybės“ kvadrantą.

 

Jo kairiajame viršutiniame kampe yra tokia socialinė-ekonominė dimensija, kaip socialinis-ekonominis saugumas (pajamos), kairiajame apatiniame kampe – socialinė įterptis. Dešiniajame viršutiniame kampe – socialinė sanglauda, o dešiniajame apatiniame kampe – socialinis įgalinimas.

 

Socialinė įterptis – tai yra atvirkščias reiškinys socialinei atskirčiai, o socialinė sanglauda geriausiai paaiškinama per visuomenės solidarumo reiškinius, pavyzdžiui, daug kur egzistuojančią valstybinio socialinio draudimo sistemą, kuri pasižymi kartų solidarumo principu – jaunesnioji ir įgalioji karta moka įmokas, kurias gauna vyresnioji ar neįgalioji visuomenės dalis.

 

Socialinis įgalinimas rodo tokius reiškinius, kai neįgalieji, galintys dirbti, dirba ar gaunantieji nedarbo pašalpas dirba viešuosius darbus. Arba socialinės paslaugos senyviems ar neįgaliems žmonėms, suteikiamos namuose, o ne stacionariuose globos namuose.

 

Manau, kad, tik turint išvystytus visus šio socialinės kokybės kvadranto kampus, galima kalbėti apie išvystytą gerovės valstybę, nes jos metodologinis pagrindas yra dosni socialinė apsauga ir pasyvioji (išmokos) bei aktyvioji (įgalinimo būdai) socialinė politika. Todėl daugiausia Europos valstybės, ir tai – ne visos, yra priartėjusios prie tikrų gerovės valstybių lygio.

 

Mūsų Lietuvą gi galima laikyti tik minimalia gerovės valstybe. Nes, jeigu įvertintumėme, kaip kokioje apklausoje, Lietuvos socialinės kokybės kvadranto dalis, tai nė viena jų, mano nuomone, negautų 9–10 balų.

 

Siūlyčiau tokius įvertinimus.

 

Socialiniam ekonominiam saugumui (pajamoms) rašyčiau 6–7 balus, socialinei įterpčiai – 6–7 balus, socialinei sanglaudai – 8 balus, o socialiniam įgalinimui – irgi 6–7 balus. Kodėl, pavyzdžiui, socialinei sanglaudai – tik 8 balai? Todėl, kad privačių pensijų fondų reforma tiesiogiai kėsinasi į kartų solidarumo principą ir vadovaujasi tik asmeninio suinteresuotumo principu. Taip – ir su kitomis socialinės kokybės kvadranto dalimis. Niekur negalima parašyti aukščiausių balų, o vidurkis būtų septynetas.

 

O Lietuvos ekonomiką, sutikite, tikrai būtų galima įvertinti ne mažiau kaip aštuonetui. Todėl manau, kad būtent socialinėje kokybėje ir slypi atsakymas, kodėl per visus daugiau kaip 30 metų Lietuvoje ekonomikos rodikliai lenkė socialinius rodiklius. Tokie reiškiniai, kaip skurdas, kaip buvo, taip ir pasiliko ties 20 proc. riba, o senatvės pensijoms dar reikia įveikti didelį atstumą iki europinio vidurkio.

 

Gaila, kad Lietuvoje tik Prezidentas ir atskiri politikai mato šitą neatitikimą tarp ekonomikos ir socialinės sferos, o jo įveikimui dabartiniu metu trukdo nepalanki geopolitinė padėtis ir neišvengiamos išlaidos krašto gynybai.

 

Grįždamas prie socialinės kokybės, kviečiu diskusijai – kiek balų, vertinant socialinės kokybės kvadranto kampus Lietuvoje, duotumėte Jūs?”

 


 

 

Komentarų nėra: