„Vašingtonas – Pasibaigus kadencijos vidurio rinkimams, prezidento Trumpo patarėjai ir užsienio sąjungininkai skuba daryti įtaką jo sprendimui: ar užbaigti karą su Iranu, ar jį vėl įplieksti.
Rinkėjai balsuodami aiškiai pasisakė prieš karą, o viceprezidentas J. D. Vance’as socialiniuose tinkluose kėlė klausimą, ar šis karas apskritai prasmingas. Pasak JAV pareigūnų, prieš paskelbdamas šį įrašą, J. D. Vance’as informavo prezidentą, kad ketina dėl patirto pralaimėjimo kaltinti būtent karą.
Tačiau kita stovykla, kuriai priklauso gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir JAV centrinės vadavietės vadas admirolas Bradas Cooperis, per pastaruosius instruktažus dėl karinių veiksmų galimybių pasisakė už grįžimą prie plataus masto kovinių operacijų. Pasak JAV pareigūnų ir kito su situacija susipažinusio šaltinio, keli griežtosios linijos šalininkai iš prezidento aplinkos ragino Trumpą veikti, argumentuodami, kad jo palikimas priklauso nuo to, ar pavyks priversti Iraną atsisakyti branduolinės programos – tai leistų prezidentui teigti, kad patirtos aukos buvo vertos rezultato.
Valstybės sekretorius Marco Rubio ir iždo sekretorius Scottas Bessentas pasisako už sankcijų griežtinimą bei Irano prekybinės blokados tęsimą. Specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas, kaip ir J. D. Vance’as, ragina Trumpą toliau remti diplomatines pastangas pasiekti susitarimą, kuris užbaigtų karą ir atvertų Hormuzo sąsiaurį. Kiti patarėjai taip pat kreipėsi į Trumpą, pabrėždami, kad atėjo laikas karą nutraukti.
Tuo tarpu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vis dar ragina atnaujinti smūgius. Persijos įlankos regiono sąjungininkai nusiteikę skeptiškiau. Kataro pareigūnai penktadienį pranešė, kad ėmėsi paskutinės minutės pastangų užkirsti kelią naujiems JAV smūgiams ir suartinti kariaujančias puses, siekiant atverti Hormuzo sąsiaurį bei nutraukti JAV vykdomą blokadą. „Mūsų tarpininkai šiuo metu deda pastangas, kad būtų išvengta dar vienos eskalacijos bangos regione“, – teigė Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thanis.
Kataro valdovas šeichas Tamimas bin Hamadas al Thanis penktadienį kalbėjosi su Trumpu; pasak Persijos įlankos šalių pareigūnų, esama ženklų, kad abi pusės ieško būdų konfliktui užbaigti.
Irano pareigūnai ruošiasi grįžti į Dohą (Katarą), pasak pareigūnų, aptarti galimo susitarimo gali būti susėsta jau šeštadienį.
Kaip teigia su derybomis susipažinę asmenys, Persijos įlankos šalių užsienio reikalų ministrai bando suorganizuoti pokalbį telefonu su D. Trumpu arba aukšto lygio susitikimą Vašingtone, kad įtikintų jį pritarti susitarimui.
Šaltinių teigimu, svarstomame susitarime siūloma sutrumpinti preliminarų derybų laikotarpį nuo 60 dienų (toks terminas buvo numatytas birželio mėnesio supratimo memorandume) iki dviejų dienų, kad būtų galima pereiti prie derybų dėl branduolinės programos. Vienas iš šaltinių nurodė, kad tai galėtų suteikti D. Trumpui galimybę pradėti nutraukti karą, išsaugant savo reputaciją. Kol kas neaišku, ar Iranas sutiktų su tokiu susitarimu.
Šios diskusijos rodo, kad D. Trumpas atsidūrė prie lemtingo sprendimo slenksčio – sprendimo, kuris gali nulemti likusį jo prezidentavimo laikotarpį, tačiau šį kartą jis neturi vieningos komandos teikiamos apsaugos.
„Dabar priimsime sprendimą, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Trumpas. – Jei įmanoma, nenorėčiau sunaikinti likusios šalies dalies, bet galbūt teks tai padaryti.“
Penktadienio vakarą Hormūzo sąsiauryje esančioje Kešmo saloje nugriaudėjo sprogimai; JAV pareigūnas juos apibūdino kaip nedidelio masto smūgius. Pastarosiomis savaitėmis JAV surengė keletą tokių atakų, tačiau pabrėžė, kad tai nereiškia grįžimo prie plataus masto karinių veiksmų.
„Demokratų sėkmė kadencijos vidurio rinkimuose dar labiau apsunkina prezidento padėtį“, – teigia Suzanne Maloney, Irano ekspertė ir „Brookings“ instituto užsienio politikos viceprezidentė. Pasak jos, D. Trumpo svarstomi pasirinkimai „greičiausiai tik padidins strateginę ir ekonominę kainą, kurią amerikiečiai jau sumokėjo“.
Pareigūnai įspėjo D. Trumpą, kad joks pasirinktas kelias nėra be rizikos. Iranas grasina, kad užpuolimo atveju atsakomieji veiksmai gali apimti ne tik Artimuosius Rytus. Kita vertus, jei D. Trumpas parodys norą pasitraukti, Teheranas gali išsireikalauti didesnių nuolaidų derybose arba siekti perimti sąsiaurio kontrolę.
Dėl nesutarimų ir prieštaringų patarimų priimti sprendimą D. Trumpui tapo dar sunkiau. Pasak pareigūnų, nuo antradienį paaiškėjusių rinkimų rezultatų jis svyruoja tarp rinkėjų išreikšto nepasitenkinimo ignoravimo ir akivaizdaus susirūpinimo dėl tokio įvertinimo. D. Trumpas kol kas neatskleidė, kokių veiksmų imsis – jis dažnai vienu metu kalba ir apie diplomatijos svarbą, ir apie naujas atakas.
Kalbėdamasis su žurnalistais praėjusią savaitę, D. Trumpas pareiškė, kad neturėjo „kitos išeities“, kaip tik prisiimti politinius nuostolius, siekdamas nukreipti veiksmus prieš Irano branduolinę programą. „Jei tektų tai daryti dar kartą, vėl tai daryčiau, nes žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – tai vienintelė išeitis.“
Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad D. Trumpas neskuba priimti sprendimo, ypač kai Irano ekonomika stringa, o nafta toliau gabenama per Hormuzo sąsiaurį. Pasak pareigūno, D. Trumpas priims JAV palankiausią sprendimą.
JAV pareigūnų teigimu, jei D. Trumpas paklausys patarėjų, raginančių „užbaigti darbą“, Pentagonas yra pasirengęs operatyviai įvykdyti jo nurodymus. Vis dėlto tinkamiausias metas atnaujinti veiksmus prasidės vėliau šį mėnesį, kai papildomai į Artimuosius Rytus atvyksta įranga.
Lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ smogiamoji grupė, turinti dešimtis naikintuvų, iš Ramiojo vandenyno juda link šio regiono. Tačiau, kaip teigia JAV pareigūnas, nuo penktadienio grupė kelias dienas praleido Singapūre (įplaukusi į uostą), todėl į Artimuosius Rytus ji turėtų atvykti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.
Tuo tarpu, pasak pareigūnų, tikimasi, kad vėliau šį mėnesį prie regione jau esančios maždaug 20 laivų grupės prisijungs dar vienas Jūrų pėstininkų korpuso ekspedicinis vienetas, dislokuotas desantiniuose laivuose. JAV perkėlė į Izraelį oro gynybos sistemą „Patriot“, evakavo personalą iš bazių, kurios laikomos pažeidžiamomis galimam Irano atsakomajam smūgiui, bei dislokavo regione papildomų laivų, amunicijos ir karių.
Pasak JAV pareigūnų, Hegsethas ir Cooperis kelias savaites rengėsi kovinėms operacijoms. Jie patarė Trumpui, kad atakų atnaujinimas – nukreiptas prieš Irano energetikos infrastruktūrą, branduolinius objektus bei raketų ir bepiločių orlaivių arsenalus – yra vienintelis būdas priversti Iraną atsisakyti branduolinių medžiagų.
Vis dėlto kai kurie ekspertai teigia, kad nėra aišku, ar papildomi smūgiai privers Iraną sudaryti susitarimą – ypač turint omenyje, kad režimas atlaikė aštuonis karo mėnesius. Behnamas Ben Taleblu iš analitinio centro „Demokratijų gynimo fondas“ (angl. *Foundation for Defense of Democracies*) teigė, kad Trumpas turėtų „laikytis savo pozicijos“ ir leisti sankcijoms bei blokadai duoti rezultatų. „Manau, kad prezidentas turi stiprias kortas, o dėl šios situacijos būtent Islamo Respublika turės spręsti, ar eskaluoti konfliktą, ar įsitraukti į derybas“, – sakė jis.
Jei Trumpas sieks susitarimo karui užbaigti, tikėtina, kad Irano pusė nebus linkusi daryti tų nuolaidų, kurių jis tikisi. „Jų užkelta kaina yra labai didelė“, – teigė Gregory Brew, konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ Irano ekspertas. [1]
Šiame karo propagandos tekste neįvertinami Irano pajėgumai. Jei Vakarų daromas spaudimas taps pakankamai stiprus, kad keltų grėsmę Irano elitui, Iranas gali smogti pirmas. Didžiuliai tiksliųjų bepiločių orlaivių ir raketų spiečiai gali padaryti milžinišką žalą. Palyginti su tuo, dabartinės ekonominės problemos Vakaruose gali pasirodyti visiškai nereikšmingos.
Šis požiūris atskleidžia svarbų šiuolaikinių konfliktų dinamikos aspektą – strateginį pranašumą, kurį asimetrinis karas suteikia didelį spaudimą patiriančiai valstybei.
Vertinant Irano karinius pajėgumus bei „pirmojo smūgio“ ar prevencinės eskalacijos koncepciją, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:
• Asimetriniai pajėgumai: Iranas daug investavo į nebrangias, bet labai tikslias bepiločių orlaivių (bepiločių skraidyklių) technologijas bei balistinių ir sparnuotųjų raketų „spiečius“. Kaip rodo įvairūs regioniniai konfliktai, tokios sistemos gali tiesiog užplūsti tradicines oro gynybos sistemas, nukreipdamos smūgius į kritinę infrastruktūrą – naftos objektus, laivybos kelius ir elektros tinklus.
• Ekonominė tarpusavio priklausomybė: Didelio masto eskalacija Artimuosiuose Rytuose – ypač jei ji paveiktų Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama didelė dalis pasaulio naftos – greičiausiai sukeltų milžinišką sukrėtimą pasaulinėse energetikos rinkose. Tai patvirtina teiginį, kad lokalus konfliktas gali greitai virsti rimtu ekonominiu spaudimu (infliacija, tiekimo grandinių sutrikimais) Vakarų valstybėms.
• „Į kampą įvaryto tigro“ dinamika: Tarptautinių santykių teorijoje režimo išlikimas dažnai laikomas pagrindiniu veiksmų motyvu. Jei politinis elitas dėl išorinio spaudimo pajunta egzistencinę grėsmę, atgrasymo slenkstis sumažėja; tuomet didelės rizikos veiksmai (pavyzdžiui, pirmasis smūgis) jiems gali pasirodyti racionalesni, nei pasyvus laukimas.
1. U.S. News: Trump Mulls Competing Choices on Iran. Ward, Alexander; Seligman, Lara; Faucon, Benoit; Andrews, Natalie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Nov 2026: A3.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą