Lietuvos žvalgybininkai: nuo taikos iki karo su Rusija mus skiria 24 valandos. Taip teigiama šiandien Delfyje. Kokie įrodymai? Rusijos diplomatai Lietuvoje užsiima žvalgyba. Nejaugi? Baisus tu daikte? Pasaulyje yra diplomatai, kurie neužsiima žvalgyba? Pavyzdžiui, Lietuvos diplomatai? Reikia skubiai atleisti iš pareigų visus Lietuvos diplomatus, nes jie nežino, kaip turi dirbti tikri diplomatai, kurie visur ir visada užsiima žvalgyba.
Kas liečia 24 valandas, tai ką mums, vargšams daryti? Juk tai pasaulinis branduolinis karas. Kas protingiau, susivynioti į baltas paklodes ir ramiai šliaužti į kapines, ar lėkti su brangiausiais daiktais ir vaikais mirties keliu via Baltica Vakarų link? Kodėl via Baltica yra mirties kelias? Nes via Baltica yra per siauras kelias tokiems greičiams. Kodėl via Baltica yra per siauras kelias, ir mes žūstame, kaip musės? Nes visi pinigai nueina Lietuvos žvalgybos ir šauktinių išlaikymui, sulaužytų šauktinių kaukolių gydymui bei auksinių šakučių pirkimui, ir keliui pinigų nėra. Kada keliui pinigų bus? Kai į valdžią išrinksime žmones, kuriems nereikia pardavinėti auksines šakutes, ir kurių smegenys dar neišdžiūvo.
2017 m. balandžio 3 d., pirmadienis
2017 m. balandžio 2 d., sekmadienis
Kodėl Amerikos užsienio prekybos deficitas toks didelis?
Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios Trumpas ir kiti respublikonai nori įvesti mokesčius importui. Kodėl susidaro toks prekybos deficitas?
Nes Amerika neturi pridėtinės vertės mokesčio. O jei skaičiuoti pardavimo mokesčius, tai Amerika apkrauna importą vos ne mažiausiais mokesčiais pasaulyje (geri žemėlapiai yra čia). Prisideda ir tai, kad daugelis žmonių Amerikoje yra gana turtingi, laisvai ir daug visko nuperka.
Tie Lietuvoje, kurie didino eksportą į Ameriką, žinojo, ką daro. Dabar viskas priklauso nuo to, ar Trumpo vedamiems respublikonams pasiseks įvesti didesnius mokesčius importui į Ameriką. Jei pasiseks, tai viso pasaulio prekyba keisis.
Nes Amerika neturi pridėtinės vertės mokesčio. O jei skaičiuoti pardavimo mokesčius, tai Amerika apkrauna importą vos ne mažiausiais mokesčiais pasaulyje (geri žemėlapiai yra čia). Prisideda ir tai, kad daugelis žmonių Amerikoje yra gana turtingi, laisvai ir daug visko nuperka.
Tie Lietuvoje, kurie didino eksportą į Ameriką, žinojo, ką daro. Dabar viskas priklauso nuo to, ar Trumpo vedamiems respublikonams pasiseks įvesti didesnius mokesčius importui į Ameriką. Jei pasiseks, tai viso pasaulio prekyba keisis.
2017 m. balandžio 1 d., šeštadienis
Trumpas, Vokietija ir mes
Ryškėja Amerikos prezidento Trumpo ekonominė politika. Amerika pradeda taisyti liberaliosios prekybos laikų klaidą, kai prekyba buvo nesubalansuota, pernelyg laisva, ir Kinijos komunistų vergai neįtikėtinai lengvai atimdavo mūsų visų darbo vietas. Su vergais darbo pigumu nepakonkuruosi, kaip įsitiko Lietuvos linų pramonė.
Kodėl tai dabar liečia mus? Pažiūrėkime, kur daugiausia nueina mūsų darbo vaisių. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuojama į Vokietiją (10,3 %), Jungtines Valstijas (8,9 %), Lenkiją (7,4 %), Latviją (7,4%), Švediją (6,8 %). Taigi, Lietuva vis greičiau virsta Vokietijos ekonominiu priedėliu, todėl mums svarbu, kaip Trumpo politika paveiks Vokietijos ekonomiką, nuo kurios mes vis labiau priklausome.
Aišku, pirmoje eilėje Trumpas dorosis su Kinija, kuri parduoda Amerikai rekordiškai daugiau prekių, negu perka iš Amerikos. Vokietija yra Kinijos kalvė, gaminanti Kinijai aukštos kokybės gamybos priemones. Sunkesnis Kinijos verslo klimatas žymiai atsilieps Vokietijai, o kartu ir mums.
Pati Vokietija tiesiogiai parduoda Amerikai už 65 mlrd dolerių prekių daugiau, negu iš Amerikos nuperka. Tai Vokietijai klius nuo Amerikos ir tiesiogiai. Amerika jau atkreipia Vokietijos dėmesį, kad Vokietijos plienas Amerikoje yra dempinguojamas. Bus įvesti muitai. Blogiau Vokietijai - blogiau mums, kurie tą Vokietiją aptarnaujame. O, ir Amerikos muitai mus taip pat liečia.
Kodėl tai dabar liečia mus? Pažiūrėkime, kur daugiausia nueina mūsų darbo vaisių. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuojama į Vokietiją (10,3 %), Jungtines Valstijas (8,9 %), Lenkiją (7,4 %), Latviją (7,4%), Švediją (6,8 %). Taigi, Lietuva vis greičiau virsta Vokietijos ekonominiu priedėliu, todėl mums svarbu, kaip Trumpo politika paveiks Vokietijos ekonomiką, nuo kurios mes vis labiau priklausome.
Aišku, pirmoje eilėje Trumpas dorosis su Kinija, kuri parduoda Amerikai rekordiškai daugiau prekių, negu perka iš Amerikos. Vokietija yra Kinijos kalvė, gaminanti Kinijai aukštos kokybės gamybos priemones. Sunkesnis Kinijos verslo klimatas žymiai atsilieps Vokietijai, o kartu ir mums.
Pati Vokietija tiesiogiai parduoda Amerikai už 65 mlrd dolerių prekių daugiau, negu iš Amerikos nuperka. Tai Vokietijai klius nuo Amerikos ir tiesiogiai. Amerika jau atkreipia Vokietijos dėmesį, kad Vokietijos plienas Amerikoje yra dempinguojamas. Bus įvesti muitai. Blogiau Vokietijai - blogiau mums, kurie tą Vokietiją aptarnaujame. O, ir Amerikos muitai mus taip pat liečia.
2017 m. kovo 31 d., penktadienis
Vieniši pacientai rizikuoja
Vieniši pacientai turi 1,37 kartų didesnę riziką numirti, negu pacientai, gyvenantys šeimose. Šis rizikos lygis yra pastovus laike[1].
Didelio mirtingumo Lietuvoje akivaizdoje konservatorių dedamos pastangos ardyti Lietuvos šeimas atrodo ypač įtartinai. Kieno užsakymu tai daroma?
1. ONCOTARGET, Volume: 8 Issue: 12 Pages: 20056-20066.
Didelio mirtingumo Lietuvoje akivaizdoje konservatorių dedamos pastangos ardyti Lietuvos šeimas atrodo ypač įtartinai. Kieno užsakymu tai daroma?
1. ONCOTARGET, Volume: 8 Issue: 12 Pages: 20056-20066.
Kodėl emigruoti iš Lietuvos yra logiška?
Nes pigios darbo jėgos laikai Lietuvoje baigiasi, kadangi paskutinių kelių metų laikotarpiu Lietuvos eksportas mažėja. Esame visiškai priklausomi nuo eksporto, nes vidaus rinka maža, silpna ir toliau silpnėja dėl nepalankios demografijos. Pereiti prie aukštesnių technologijų mums jau vėlu. Kol turėjome pajamas iš pigios darbo jėgos laikų eksporto, galėjome strategiškai vystyti aukštas technologijas Lietuvoje. To nedarėme, nes neužteko proto. Lietuvoje aukštųjų technologijų sektorius tesiekia 2,5 proc. BVP, pagal šį rodiklį lenkiame tik Graikiją, o nuo ES vidurkio atsiliekame beveik perpus. Taigi, mūsų šalyje vyrauja žemų ir vidutiniškai žemų technologijų pramonė.
Pasikeitimų laukti būtų naivu. Po garsiųjų krepšelinių reformų Lietuvos universitetuose aukštasis mokslas sugeba tik uždarbiauti iš apgaudinėjamų studentų, jokių naudingų mokslinių tyrimų mūsų universitetai jau seniai nebedaro. Todėl išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Lietuvoje tesiekia 1,04 proc. BVP – perpus mažiau nei vidutiniškai ES ir net apie tris kartus mažiau nei Šiaurės šalyse. Be to, jei šiose pažangiose valstybėse didžiąją moksliniams tyrimams skirtų lėšų dalį įsisavina privatus sektorius, tai Lietuvoje privataus sektoriaus iniciatyvos pritraukia tik mažiau nei trečdalį visų moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų. Santykinai daugiausiai šio „pyrago“ Lietuvoje suvalgo švietimo sektorius. Problema ta, kad švietimo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas Lietuvoje yra dar labai silpnas, tad didžioji dalis švietimo sektoriaus inicijuotų mokslinių tyrimų sunkiai taikomi praktikoje ir realios praktinės grąžos negeneruoja. Kitaip tariant, kaip universitetai apgaudinėja valstybę, užsiimdami diplomų pardavinėjimu, taip jie apgaudinėja valstybę bereikalingais moksliniais tyrimais. Daugiau apie tai galima rasti čia.
Lietuva, biurokratų, bei vagių ir alkoholikų kraštas, nebeišlaiko kapitalizmo egzamino. Jei norite dirbti ir užsidirbti, geriausia išeitis tai daryti kitose šalyse. Tuo tarpu mūsų politikai Vilniuje daro branduolinio karo pratybas, kainuojančias 97 tūkstančius eurų. Didesnių durnių nėra pasaulyje.
Pasikeitimų laukti būtų naivu. Po garsiųjų krepšelinių reformų Lietuvos universitetuose aukštasis mokslas sugeba tik uždarbiauti iš apgaudinėjamų studentų, jokių naudingų mokslinių tyrimų mūsų universitetai jau seniai nebedaro. Todėl išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai Lietuvoje tesiekia 1,04 proc. BVP – perpus mažiau nei vidutiniškai ES ir net apie tris kartus mažiau nei Šiaurės šalyse. Be to, jei šiose pažangiose valstybėse didžiąją moksliniams tyrimams skirtų lėšų dalį įsisavina privatus sektorius, tai Lietuvoje privataus sektoriaus iniciatyvos pritraukia tik mažiau nei trečdalį visų moksliniams tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų. Santykinai daugiausiai šio „pyrago“ Lietuvoje suvalgo švietimo sektorius. Problema ta, kad švietimo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas Lietuvoje yra dar labai silpnas, tad didžioji dalis švietimo sektoriaus inicijuotų mokslinių tyrimų sunkiai taikomi praktikoje ir realios praktinės grąžos negeneruoja. Kitaip tariant, kaip universitetai apgaudinėja valstybę, užsiimdami diplomų pardavinėjimu, taip jie apgaudinėja valstybę bereikalingais moksliniais tyrimais. Daugiau apie tai galima rasti čia.
Lietuva, biurokratų, bei vagių ir alkoholikų kraštas, nebeišlaiko kapitalizmo egzamino. Jei norite dirbti ir užsidirbti, geriausia išeitis tai daryti kitose šalyse. Tuo tarpu mūsų politikai Vilniuje daro branduolinio karo pratybas, kainuojančias 97 tūkstančius eurų. Didesnių durnių nėra pasaulyje.
Norime, kad lenkai pridengtų mus, kai mes tyčiojamės iš rusų?
Kodėl mes tyčiojamės iš rusų be perstojo? Nes tai padeda laimėti rinkimų metu Lietuvos pensininkių malonę. Ir žmonių, dirbančių Gabrielio Landsbergio žmonos kontoroje verslams padeda pardavinėti Lietuvos kariuomenei dešimt kartų brangesnes, negu rinkoje, taip vadinamas, auksines šakutes Bet už lenkų paramą reikia sumokėti. Kokia kaina? Štai lenkų reikalavimai mums:
"Pirma, liautis riboti lenkišką švietimą ir neuždarinėti lenkiškų mokyklų. Taip pat leisti lenkiškai rašyti pasuose bei vietovių pavadinimus. Kompensuoti skriaudas, padarytas per privatizaciją, kai žemė Vilniaus regione buvo atiduotata ne jos ankstesniems šeimininkams, bet kitiems asmenims, neturintiems jokių teisių į tą žemę. Be to, Vilnius privalo tautinių mažumų partijoms sumažinti rinkimų barjerą patekti į Seimą, nes tada lenkai nebeprivalės jungtis su rusais. Dar Lietuva privalo Vilniaus rajone remti ne lietuvišką, bet lenkišką spaudą ir televiziją, nes Maskvos žiniasklaidos įtaką ten gali įveikti tik Varšuvos žodis. Galiausiai Lietuva privalo nebedaryti kliūčių naftos koncerno „Orlen“ veiklai."
Reikalavimas kompensuoti už atimtą žemę yra pats svarbiausias. Landsberginių daromas karšto oro varinėjimas Lenkijoje atrodo pasigailėtinas šiame fone. Nuo jūros iki jūros? Nejuokinkit svieto. Grąžinkit užgrobts turtus Vilniuje pirmiausia.
"Pirma, liautis riboti lenkišką švietimą ir neuždarinėti lenkiškų mokyklų. Taip pat leisti lenkiškai rašyti pasuose bei vietovių pavadinimus. Kompensuoti skriaudas, padarytas per privatizaciją, kai žemė Vilniaus regione buvo atiduotata ne jos ankstesniems šeimininkams, bet kitiems asmenims, neturintiems jokių teisių į tą žemę. Be to, Vilnius privalo tautinių mažumų partijoms sumažinti rinkimų barjerą patekti į Seimą, nes tada lenkai nebeprivalės jungtis su rusais. Dar Lietuva privalo Vilniaus rajone remti ne lietuvišką, bet lenkišką spaudą ir televiziją, nes Maskvos žiniasklaidos įtaką ten gali įveikti tik Varšuvos žodis. Galiausiai Lietuva privalo nebedaryti kliūčių naftos koncerno „Orlen“ veiklai."
Reikalavimas kompensuoti už atimtą žemę yra pats svarbiausias. Landsberginių daromas karšto oro varinėjimas Lenkijoje atrodo pasigailėtinas šiame fone. Nuo jūros iki jūros? Nejuokinkit svieto. Grąžinkit užgrobts turtus Vilniuje pirmiausia.
Tikrasis Lietuvos kaimo naikintojas yrs lietuviškas biurokratas
Jei turi bent truputėlį žemės, jei pasisodini sau daržovių, tai Lietuvoje jau negauni pašalpų. O tos pašalpos tokios skurdžios, kad žmonės, gaudami jas, badauja. Skatinkime net pašalpas gaunančius žmones mokytis dirbti, gal jiems seksis, gal pasieks savarankiškumo. Normaliose šalyse su žmonėmis, paleistais iš kalėjimo, elgiamasi normaliau, negu Lietuvoje su varguoliais. Nejaugi Lietuvos biurokratai visai praranda žmoniškumą? Kur žiūri tuos biurokratus valdantys politikai? Tuos politikus renkantys rinkėjai? Reikia skubiai mažinti biurokratų ir jų vystomų taisyklių skaičių Lietuvoje. Gėda mums, net Afrikoje žmonės normaliau susitvarko.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)