Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. liepos 8 d., pirmadienis

Europos raketų paleidimas, konkuruojantis su Musko „SpaceX“

„Paryžius – nauja Europos raketa ruošiasi išsisprogdinti į kosmosą, o misijos pareigūnai teigia, kad tai gyvybiškai svarbu: sumažinti regiono priklausomybę nuo Elono Musko ir „SpaceX“.

 

 Europos palydovai ir karinė žvalgyba tapo priklausomi nuo JAV bendrovės po to, kai dėl vėlavimų ir gedimų žemynas negalėjo patekti į orbitą savo raketomis. Pareigūnai baiminasi, kad priklausomybė gali išsiplėsti ir mūšio lauke: „SpaceX“ interneto paslauga „Starlink“ buvo itin svarbi, Ukrainai kovojant su Rusija, o tai sukėlė nerimą Europoje, kad jos kariuomenei gali prireikti Musko palydoviniam ryšiui kovoje.

 

 Vyriausybės teigė, kad raketa Ariane 6, valdoma Europos konsorciumo Arianespace, pradės keisti šią lygtį. Antradienį ji turėtų pakilti iš Prancūzijos Gvianos – pirmoji Europoje per daug metų paleista raketa.

 

 „Akivaizdu, kad turime pasiekti rezultatų. Turime atkurti autonominę prieigą prie kosmoso“, – sakė „Arianespace“ generalinis direktorius Stephane'as Israelis.

 

 Europos raketoms įstrigus ant žemės, „SpaceX“ įsitraukė užpildyti tuštumą. Jos raketa „Falcon 9“ per pastaruosius metus paleido visus svarbiausius Europos palydovus, įskaitant du, kuriuos turėjo valdyti „Arianespace“.

 

 Naujausias smūgis įvyko praėjusį mėnesį, kai Europos palydovų orų agentūra atšaukė sutartį su Ariane 6 paleisti kitais metais ir pasamdė SpaceX. Dėl tokio sprendimo Europos kosmoso pareigūnai buvo sugniuždyti, o Prancūzijos kosmoso agentūros vadovas pasakė: „Kiek toli mes, europiečiai, eisime su mūsų naivumu?

 

 „SpaceX“ yra pirmaujanti JAV kosmoso įmonė, vykdanti svarbias Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos bei kariuomenės misijas. JAV pareigūnai giria jos meistriškumą, tačiau daugelis sakė, kad nenori per daug pasikliauti vienu rangovu.

 

 Pavyzdžiui, NASA pasamdė „Boeing“ reguliariai astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį ir iš jos, be „SpaceX“. Pirmoji tokia „Boeing“ misija buvo paleista praėjusį mėnesį po vėlavimo ir susidūrė su techniniais iššūkiais.

 

 „SpaceX“ atsiradimas apvertė Europos raketų pramonę ir jos čempionę „Arianespace“, kuri anksčiau pirmavo pasaulyje komercinių paleidimo paslaugų srityje. Dėl „SpaceX“ daugkartinio naudojimo raketų technologijos meistriškumo „Arianespace“ sunkiai konkuruoja dėl kainos ir daugiau, nei dešimtmetį atsilieka su savo daugkartinio naudojimo raketomis.

 

 „Arianespace“ Izraelis teigė, kad „Ariane 6“ pasiūlys kainas, kurios bus konkurencingos dabartinėms „SpaceX“ raketoms ir kad jos naujas, pigiai pakeičiamas, aparatas suteiks pranašumų klientams.

 

 Gegužės mėnesį vykusioje Europos technologijų konferencijoje Muskas atmetė argumentus dėl vienkartinių raketų. „Bet kokia raketa, kuri nėra bent iš dalies pakartotinai naudojama, neturi konkurencinių galimybių“, – sakė jis.

 

 Europos tautos nesutaria, kaip reaguoti į „SpaceX“ atsiradimą.

 

 Prancūzijos vyriausybė yra didžiausia „Arianespace“ rėmėja ir siekia išlaikyti konsorciumo veiklą, Vokietijoje abejojant, ar vis dar verta jį subsidijuoti. Prancūzijos pareigūnai teigė, kad baiminasi, kad žemynas mielai leis „SpaceX“ ir toliau paleisti Europos palydovus. „ArianeGroup“, pagrindinė „Arianespace“ įmonė, yra gyvybiškai svarbi tam, ką Prancūzija vadina jos strategine autonomija, nes ji turi karinės ginkluotės dalį, kuri tiekia raketų technologiją Prancūzijos branduoliniam arsenalui.

 

 Siekdama savo įsipareigojimo Arianespace, Prancūzija atsisakė naudoti SpaceX karinio stebėjimo palydovui, kuris turėjo pakilti 2021 m., paleisti. Kariuomenė laukia, kol palydovas bus paleistas pirmuoju veikiančiu Ariane 6 skrydžiu. “, – sakė Prancūzijos pareigūnai.

 

 Priešingai, Vokietija naudojo „SpaceX“ net jautriausiems karinės žvalgybos palydovams. Gruodį bendrovė išleido du iš jų. „SpaceX“ su daugkartinėmis „Falcon“ raketomis ir pigiomis kainomis apeliuoja į Berlyno impulsą kontroliuoti vyriausybės išlaidas.

 

 Vokietija taip pat pastūmėjo Europos vyriausybes surengti konkursą Europos įmonėms, kurios sukurtų naujus paleidimo įrenginius ir galimus Arianespace konkurentus. Prancūzija ir kitos šalys pritarė praėjusių metų spalį mainais į Berlyno įsipareigojimą ir toliau finansuoti „Arianespace“ kelerius ateinančius metus.

 

 Vokietijos pareigūnai teigė, kad mieliau naudoja europietiškus paleidimo įrenginius, tačiau atsižvelgia ir į kainą bei aptarnavimą.

 

 „Vokiečiai nėra įsipareigoję Ariane, jie tiesiog nori patekti į kosmosą“, – sakė Marco Fuchsas, Vokietijos palydovų gamintojo OHB, kuris taip pat įkūrė savo raketų kompaniją, generalinis direktorius.

 

 Europos susirūpinimas dėl pasitikėjimo „SpaceX“ apima ne tik raketas. Ukrainoje „Starlink“ tapo Ukrainos mūšio lauko ryšių stuburu. Tai paskatino Europos vyriausybes planuoti savo žemos Žemės orbitos palydovų žvaigždyną, kad būtų galima beveik realiu laiku teikti mūšio lauko ryšius. Europos įmonių konsorciumas, įskaitant „Airbus“, „Thales“ ir „OHB“, siekia laimėti kelių milijardų eurų vertės sutartį su Europos Sąjunga sukurti ir eksploatuoti šį žvaigždyną.

 

 Anksčiau šiais metais „SpaceX“ vadovai susitiko su Europos įstatymų leidėjais ir pasiūlė bendrovei paleisti tuos palydovus, ieškant kitų verslo su Europa galimybių." [1]

 

Pasirodo, kad nauja Vokietijos funkcija geopolitikoje yra pažaboti prancūzų ambicijas, kuo vokiečiai padeda Amerikai, mainais gaunant iš Amerikos nuodėmių atleidimą už pernelyg mažas išlaidas NATO gynybai.


1. European Rocket Launch Takes Aim at Musk's SpaceX. Dalton, Matthew; Maidenberg, Micah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2024: B.1.

European Rocket Launch Takes Aim at Musk's SpaceX

 

"PARIS -- A new European rocket is poised to blast into space with a mission officials here said is vitally important: reducing the region's reliance on Elon Musk and SpaceX.

Europe's satellites and military intelligence have come to depend on the U.S. company after delays and malfunctions left the continent unable to get to orbit with its own rockets. Officials fear that dependence could extend to the battlefield: SpaceX's Starlink internet service has been crucial for Ukraine to fight with Russia, fanning worries in Europe that its armies might also need Musk for satellite communications in a fight.

Governments said the Ariane 6 rocket, operated by the European consortium Arianespace, will begin to change that equation. It is set to lift off from French Guiana on Tuesday, Europe's first rocket to launch in a year.

"Clearly, we must deliver. We must restore autonomous access to space" for Europe, Stephane Israel, chief executive of Arianespace, said.

With European rockets stuck on the ground, SpaceX stepped in to fill the void. Its Falcon 9 rocket has launched all of Europe's most important satellites over the past year, including two that were supposed to be handled by Arianespace.

The most recent blow came last month when Europe's weather-satellite agency canceled a contract to launch next year with Ariane 6 and hired SpaceX instead. The decision left European space officials crestfallen, with the head of the French space agency saying: "How far will we, Europeans, go in our naivete?"

SpaceX is the leading U.S. space company, handling important missions for the National Aeronautics and Space Administration and military. U.S. officials laud its prowess, but many have said they don't want to overly rely on any single contractor.

NASA, for example, has hired Boeing to conduct regular astronaut flights to and from the International Space Station, in addition to SpaceX. Boeing's first such mission was launched last month after delays and has faced technical challenges.

The rise of SpaceX has upended Europe's rocket industry and its champion, Arianespace, which used to lead the world in commercial launch services. SpaceX's mastery of reusable rocket technology has left Arianespace struggling to compete on price and more than a decade behind with its own reusable rocket.

Arianespace's Israel has said Ariane 6 will offer prices that are competitive with SpaceX's current rockets and that its new, expendable vehicle offers advantages for customers.

Musk brushed aside arguments for single-use rockets in remarks to a European tech conference in May. "Any rocket that is not at least partly reusable has no competitive chance," he said.

European nations are divided on how to respond to the rise of SpaceX.

The French government is the biggest backer of Arianespace and is aiming to keep the consortium in business amid doubts in Germany that it is still worth subsidizing. French officials said they fear the continent would be happy to let SpaceX keep launching for Europe. ArianeGroup, Arianespace's parent company, is vital to what France calls its strategic autonomy because it has a military arm that provides the rocket technology for France's nuclear arsenal.

In a sign of its commitment to Arianespace, France has refused to use SpaceX to launch a military surveillance satellite that was supposed to lift off on the new rocket in 2021. The military is waiting to launch the satellite on the first operating flight of Ariane 6, French officials said.

By contrast, Germany has used SpaceX, even for its most sensitive military-intelligence satellites. The company launched two of those in December. SpaceX, with its reusable Falcon rockets and cheap prices, appeals to Berlin's impulse to keep government spending in check.

Germany has also pushed European governments to hold a competition for European companies to design new launchers -- and possible competitors to Arianespace. France and other countries agreed in October last year, in exchange for Berlin pledging to continue funding Arianespace for the next few years.

German officials said they prefer to use European launchers, but they also take into account price and service.

"The Germans are not committed to Ariane, they just want access to space," said Marco Fuchs, chief executive of the German satellite manufacturer OHB, which has also started its own rocket company.

European concerns about relying on SpaceX extend beyond rockets. In Ukraine, Starlink has become the backbone of Ukrainian battlefield communications. That helped spur European governments to plan their own low-Earth orbit satellite constellation to provide battlefield communications in close to real time. A consortium of European companies including Airbus, Thales and OHB is aiming to win a multibillion-euro contract with the European Union to build and operate the constellation.

Earlier this year, SpaceX executives met European lawmakers and proposed the company launch those satellites while seeking other business with Europe." [1]

It turns out that Germany's new function in geopolitics is to curb the ambitions of the French, by which the Germans help America, in exchange for receiving forgiveness from America for underspending on NATO defense.

1. European Rocket Launch Takes Aim at Musk's SpaceX. Dalton, Matthew; Maidenberg, Micah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2024: B.1.

Bosai gaudo darbuotojus su pelių spąstais

„Darbo skaitmeninius prižiūrėtojus pergudrauti darosi vis sunkiau.

 

 Nuotolinio darbo ir, savo ruožtu, darbuotojų stebėjimo programinės įrangos paplitimas paskatino pelės ir klaviatūros drebėjimo ir kitų įsilaužimų bumą, padedant darbuotojams suklastoti kompiuterinę veiklą – dažnai tam, kad jie galėtų pasišalinti, kad skalbti ar pasiimti vaiką iš mokyklos.

 

 Dabar kai kurios įmonės imasi gudrybių ir diegia įrankius, kurie gali geriau pastebėti netikrą užimtumą.

 

 Naujausias rezultatas šiose produktyvumo stebėjimo ginklavimosi varžybose buvo pateiktas neseniai Wells Fargo pateiktoje norminėje byloje. Atskleidime, apie kuriuos pirmą kartą pranešė „Bloomberg News“, bankas nurodė, kad atleido daugiau, nei tuziną jo turto ir investicijų valdymo skyriaus darbuotojų už tariamą klaviatūros veiklos imitavimą, kad sukurtų „aktyvaus darbo įspūdį“.

 

 Wells Fargo atsisakė tiksliai pasakyti, kaip jis aptiko įtartiną veiklą ir ar darbuotojai buvo nutolę, tik kad „netoleruoja neetiško elgesio“. „Reddit“ ir kituose socialinės žiniasklaidos forumuose ataskaita sukėlė nerimą ir klausimus.

 

 – Ar dar kas nors susirūpinęs? rašė vienas Reddit vartotojas. Kitas, tiksliau, paklausė: „Ar IT gali aptikti mano pelės drebėjimą?

 

 Atsakymas vis dažniau yra taip. Remiantis tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Gartner“ atlikta beveik 300 vidutinių ir didelių darbdavių apklausa, pandemijos metu išaugo įmonių, naudojančių tam tikras elektronines darbuotojų stebėjimo sistemas, dalis ir 2023 m. pasiekė beveik 50 proc. Šios sistemos, kurios seka darbuotojų aktyvumą prie kompiuterių, jau seniai galėjo aptikti įdiegtą programinę įrangą ar papildomą techninę įrangą.

 

 Daugiau tokių programinės įrangos sistemų, pvz., „Teramind“ ir „Hubstaff“, dabar taip pat naudoja mašininio mokymosi įrankius, kurie gali nustatyti pasikartojančius žymeklio judesius arba netaisyklingus kieno nors kompiuterio veiklos modelius. Be to, kai kuri darbuotojo stebėjimo programinė įranga gali atsitiktinai nufotografuoti ekrano vaizdus, ​​​​kad patikrintų, ar ekrano veikla nesikeičia, judant kompiuterio pelei.

 

 Daugumą rinkoje esančių pelių žigliukų galima aptikti, sako Ilja Kleymanas, „Teramind“ augimo vadovas.

 

 Įprastas žigliukas veikia kaip tas, kuris „Amazon“ parduodamas su „Tech8 USA“ prekės ženklu už 19,99 dolerių – iš esmės yra mini patefonas, pasukantis pelę įvairiomis kryptimis. „Tech8 USA“ svetainėje teigiama, kad jis neaptinkamas, nes nereikia diegti programinės įrangos darbo kompiuteryje, o pelė perkeliama iš pažiūros atsitiktiniais intervalais ir greičiu.

 

 Mažmenininkai taip pat parduoda įrenginius, kurie gali atsitiktinai rankiniu būdu bakstelėti klavišą arba pelę.

 

 Nė viena technika, greičiausiai, neapgaus Teramindo algoritmų, sako Kleymanas. „Tai neatrodys, kaip įprasta žmogaus pelės žymeklio veikla, kuri reguliariai spustelėja, vilki ir pan.“, – sako jis. Be to, programinė įranga gali pažymėti dirbtinę veiklą apskritai, pvz., kai žymeklis yra aktyvus virš to paties statinio Vikipedijos puslapio valandų valandas.

 

 Diana Rodriguez, „Tech8 USA“ rinkodaros direktorė, teigia, kad tokių stebėjimo įrankių aptikimo galimybės gali labai skirtis ir kartais neteisingai pažymi asmens darbo modelius, kaip įtartinus arba neproduktyvius. Klientų apklausose dauguma žmonių teigia, kad mikrovaldymas yra pagrindinė priežastis, kodėl jie perka įmonės įrenginius.

 

 „Mūsų tikslas su tokiais produktais, kaip pelės žiglis yra pateikti įrankius, kurie padėtų darbuotojams įveikti šį spaudimą“, - sako ji.

 

 Kai praėjusių metų pabaigoje „Teramind“ ištyrė anoniminę 1 000 000 darbuotojų atranką iš 5 000 verslo klientų, ji teigia, kad 7% darbuotojų, atrodo, apsimeta, atliekantys darbą jų mašinose. Nuo tada jis tiksliai sureguliavo algoritmus ir pakartojo testą, šį kartą aptikęs daugiau, nei 8%.

 

 "Tikrasis skaičius beveik neabejotinai yra didesnis", - sako Kleymanas, nes bendrovė, tyrusi išvadas, nerado klaidingų teigiamų rezultatų. Tai nereiškia, kad darbdaviai visada veikia pagal informaciją. Daugelis atkreipia dėmesį į pačius žiauriausius fiktyvaus darbo atvejų atvejus ir dažnai naudoja gautus duomenis, kad ištirtų darbo krūvį ir žmonių valdymą, prieš imdamiesi drausminių priemonių.

 

 „Niekas nenori atleisti darbuotojų“, - sako Kleymanas. "Tai pats blogiausias rezultatas."

 

 Taip pat galima aptikti kitus darbo įsilaužimus, pvz., „PowerPoint“ pristatymo ar kitos skaidrių demonstracijos paleidimą, kad kompiuterio ekranas neužmigtų, sako „Hubstaff“ generalinis direktorius Jaredas Brownas. „Hubstaff“ platforma daro darbuotojų ekranų ekrano kopijas, todėl to paties „PowerPoint“ pristatymo ekrano kopijų kartojimas darbdaviams iškeltų raudoną vėliavėlę.

 

 Jis prisimena vieną atvejį, kurį pažymėjo „Hubstaff“ programinė įranga: darbuotojas sukonstravo pelės žigliuką, kad jis darbo kompiuteryje veiktų nuo keturių iki šešių valandų per dieną. Darbdavys toliau tyrė ir atleido darbuotoją, kai nustatė, kad darbuotojas tam tikrą laiką praleido, žaisdamas vaizdo žaidimus kitame įrenginyje, sako Brownas.

 

 „Net jei tai daro keli žmonės, išlaidos didėja“, - sako jis. „Pakanka, kad darbdaviai nori tai sustabdyti“.

 

 Teisiškai darbdaviai turi plačią veiksmų laisvę naudoti stebėjimo įrankius, nors jie sukėlė susirūpinimą darbuotojų gynėjams dėl privatumo.

 

 Yra taip pat yra įrodymų, kad per didelis stebėjimas gali duoti priešingų rezultatų. Praėjusią vasarą darbų apžvalgų svetainės Glassdoor apklausoje, kurioje dalyvavo 2 300 specialistų, 41 % teigė, kad darbdavys stebėjo jų darbo įrenginius, todėl jie jaučiasi mažiau produktyvūs.

 

 Gabrielle Judge, karjeros influencerė, socialinėje žiniasklaidoje dirbanti „Antiwork Girl Boss“, pateikia nuorodas į keletą „Amazon“ parduotuvės vitrinų. Ji mano, kad tokie įrankiai naudingi, kai nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai anksti baigia darbą arba jiems reikia pasirūpinti kokia nors užduotimi, tačiau sako, kad jas reikėtų naudoti išmintingai.

 

 Galiausiai, ji pataria darbuotojams paklausti savęs, kodėl jiems pirmiausia reikia naudoti pelės žigliuką. Dažnai tai yra ženklas, kad jie dirba darbo vietoje, kuri vertina užimtumą, o ne tikrąją produkciją.

 

 „Norėčiau iš pat pradžių paklausti, ar tai gera darbo aplinka“, – sako ji." [1]


1. Bosses Bust Workers With Mouse Traps. Bangalore, Sanvi.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2024: A.12.