„Prieš Vokietijos balsą
ES dabar nusprendė dėl baudžiamųjų muitų Kinijai. Už to slypi įvairios
priežastys ir ateities perspektyvos.
Kada ateis tarifai?
Tarifai turi būti
taikomi penkerius metus nuo spalio 31 d. Jais bus apmokestinta papildomai prie
standartinio 10 proc. Jais siekiama kompensuoti ES įmonių sunkumus, nes Kinija
savo šalies gamintojams skiria dideles subsidijas. Tarifų normos skiriasi
priklausomai nuo gamintojo ir gautos pagalbos. JAV gamintojas „Tesla“ už
Kinijoje gaminamus elektromobilius turi mokėti 7,8 proc., BYD – 17,0 proc.,
„Geely“ – 18,8 proc. Maksimalus tarifas, kuris bus taikomas SAIC ir visoms
kitoms, su ES nebendradarbiaujančioms, įmonėms, bus 35,3 proc. Bendros įmonės,
kuriose dalyvauja europiečiai, turi mokėti 20,7 proc. Tai taikoma VW „Cupra
Tavascan“ ir BMW elektriniam „Mini Cooper“.
Ar vis dar galima
išvengti tarifų?
Formaliai taip.
Griežtai kalbant, dėl jų dar net neapsispręsta. Kad tai įvyktų, dauguma valstybių
narių būtų turėjusios balsuoti prieš tarifus. Taip nėra. Be Vokietijos, prieš
balsavo keturios valstybės: Vengrija, Slovakija, Slovėnija ir Malta (bet ne
kvaili Lietuvos konservatoriai (K.)). Dvylika kitų susilaikė. Tik dešimt,
įskaitant Prancūziją, Italiją ir Nyderlandus, balsavo už. Tačiau tarifų kelias jau aiškus. ES Komisija dabar gali laisvai nuspręsti ir vargu ar priešinsis jos pačios pasiūlymui. Norint jį sustabdyti, turėjo būti aiški dauguma (15 valstybių,
atstovaujančių daugiau nei 65 proc. ES gyventojų) prieš tarifus.
Ar derybos tęsiasi?
Komisija ir Pekinas
penktadienį pabrėžė, kad derybos tęsiasi. ES požiūriu, bet koks susitarimas
turi užtikrinti, kad Europos gamintojams dėl Kinijos subsidijų padaryta žala
būtų visiškai kompensuota. Iki šiol Kinijos gamintojai siūlė minimalias kainas
ir taip pat apriboti į ES importuojamų automobilių skaičių. Tačiau Komisijai to
nepakako.
Ar dabar prasideda
prekybos karas?
Nepaisant derybų,
neaišku, kaip Kinija reaguos. Tačiau Pekino vyriausybė jau pradėjo keletą
prekybos procedūrų prieš ES gaminius, kurios aiškiai suprantamos, kaip reakcija
į automobilių tarifus. Jos skirtos konjakui, pieno produktams, kiaulienai ir –
ypač svarbu Vokietijai – automobiliams su dideliais vidaus degimo varikliais.
Kokios pasekmės
gresia automobilių pirkėjams?
Viltys sparčiai
plėsti pigių elektromobilių asortimentą žlugo. Kinijos tiekėjai, kurie dabar
nori pradėti prekiauti Europos rinkoje, turi perskaičiuoti savo kainas. Pigių
pasiūlymų kol kas buvo nedaug, nes Kinijos automobilių kompanijos bando
startuoti viršutiniame segmente. Pigesnių elektromobilių iš Kinijos pateikimas
į rinką gali būti atidėtas. Tuo pat metu Europos bendrovės Kinijoje gamina
elektromobilius Europos rinkai, pavyzdžiui, BMW elektrinį Mini ir BMW iX3 arba
VW vidutinės klasės visureigį Cupra Tavascan. Šie automobiliai gali pabrangti
arba būti išbraukti iš asortimento.
Ką tai reiškia
Vokietijos pramonei?
Vokietijos
automobilių kompanijos baiminasi tapti Kinijos atsakomųjų priemonių aukomis.
Jos yra vienintelės ES, turinčios reikšmingą poziciją Kinijos automobilių
rinkoje, kuri yra didžiausia automobilių rinka pasaulyje, turinti 40 procentų
visų tarptautinių automobilių registracijų.
Viena vertus,
Vokietijos įmonės gamina Kinijai Kinijoje, tačiau taip pat orientuojasi į
gamybą visai pasaulinei rinkai. BMW ir Mercedes gamina brangius visureigius
JAV, brangius prabangius sedanus ir sportinius automobilius Vokietijoje. Abiem
vietoms svarbu, kad gaminius būtų galima eksportuoti ir į Kiniją, nes nėra
prasmės kiekviename žemyne kurti savo šių automobilių gamybą. Tuo pačiu metu
tokios kompanijos, kaip BMW ir Volkswagen naudojasi didele Kinijos
elektromobilių rinka, kad Kinijoje gamintų nišinius modelius didesniais
kiekiais ir tuo pačiu praturtintų asortimentą Europoje. Šių modelių pristatymas
į Europą dabar gali tapti nuostolingas.
ES Komisija į šiuos rūpesčius reaguoja
ramiai. Komisija teigia, kad tarifais siekiama apsaugoti ne atskirus
gamintojus, o gamybą ES.
Kaip reagavo vokiečių
gamintojai?
Automobilių pramonės
asociacija (VDA) giria Vokietijos „ne“. „Tai teisingas signalas iš Federalinės
vyriausybės, kuri stovėjo už Europos ir Vokietijos automobilių pramonės ir jos
darbuotojų interesų – ekonomikos, klestėjimo ir augimo interesų“, – pabrėžė
VDA prezidentė Hildegard Müller. Galima žala, kurią gali sukelti kompensaciniai
tarifai, yra didesnė už galimą priemonės naudą.
Didėjanti rinkos
izoliacija Europos automobilių pramonei nėra išeitis. BMW vadovas Oliveris
Zipse'as kalbėjo apie „mirtiną signalą“.
Kodėl automobilių
tauta Prancūzija skiriasi nuo Vokietijos tarifų naudai?
Prancūzų automobilių
kompanijos „Stellantis“ ir „Renault“ nepasiteisino savo strategijomis Kinijos
rinkai ir ilgą laiką buvo tarp baudžiamųjų muitų stūmėjų, nes joms nebuvo
daug ko baimintis dėl Kinijos atsakomųjų priemonių prieš Europos automobilių gamintojus.
Ir atvirkščiai,
Kinijos baudžiamieji tarifai Europos automobilių bendrovėms susilpnintų
Vokietijos konkurentus.
Šios pozicijos,
palankios baudžiamiesiems tarifams, dabar laikosi vyriausybė Paryžiuje.
„Stellantis Group“ ką tik susijungė su Kinijos „Leapmotor“ ir dabar užima
labiau diferencijuotą poziciją. Prancūzijos vyriausybė ir toliau baiminasi
Kinijos pigių tiekėjų, nes vietiniai gamintojai paprastai veikia žemesnių ir
vidutinių kainų segmentuose. Italija apgailestauja, kad jos pačios automobilių
gamyba sumažėjo ir kad, Fiat-Chrysler susijungus su Peugeot-Citroen ir
suformavus Stellantis, šalyje nebėra automobilių įmonės būstinės. Todėl
tikimasi, kad kinai dabar statys automobilių gamyklas tarp Europos muitinės sienų
Europoje ir taip pat galės pasirinkti vietas Italijoje.
Ar ES klimato kaitos
tikslams gresia pavojus?
ES jau dabar
susiduria su sunkumais padidindama elektromobilių skaičių, kaip numatyta. Nuo
2035 metų nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais bus uždrausti. Jei elektromobiliai
brangs arba pasiūla sumažės, tai pristabdys elektromobilumo plėtrą.
Kokia yra Kinijos
rinkos dalis šioje teritorijoje?
ES registracijos
statistikoje pagal pavadinimus įrašyta tik Kinijos valstybinė įmonė SAIC,
kurios rinkos dalis 2024 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 1,4 proc. Visi
kiti prekių ženklai, kurių rinkos dalis yra mažesnė, nei 0,4 proc., nėra minimi.
Kinai yra šiek tiek stipresni akumuliatorinių elektrinių automobilių rinkoje.
Vokietijoje grynai elektra varomų automobilių dalis bendroje rinkoje nuo sausio
iki rugpjūčio siekė 12,6 proc. Šiame rinkos segmente Kinijos tiekėjų dalis
sudarė 6,6 proc., Kinijos „Geely Group“ (Volvo, Polestar, Smart) – 6,5 proc. Europos prekės
ženklų Kinijoje pagamintų elektroninių automobilių - 4 proc.
Ką tai turi bendro su
JAV?
JAV elektriniams
automobiliams iš Kinijos įvedė 100 procentų tarifus. Kinijos gamintojų dalis
Amerikos rinkoje yra net mažesnė nei ES. Tačiau ES Komisija baiminasi, kad dėl
Amerikos sprendimo Kinija dar labiau susikoncentruos į Europos rinką.
Ką sako ekonomistai?
Kinijos atveju
vaizdas, kad ekonomistai iš esmės pasisako už laisvą prekybą, svyruoja. Ekonomistų apklusoje F.A.Z. ir Ifo institutas rado, kad, pusė iš 162 dalyvaujančių ekonomistų
prieš kelias savaites pritarė kompensuojamiesiems tarifams. Tik trečdalis juos
atmetė. Kaip tarifų priežastį ekonomistai nurodė faktą, kad Kinija iškraipo
konkurenciją savo didelėmis subsidijomis. Tačiau daugiau nei pusė šios
apklausos ekonomistų atmetė idėją, kad ES reaguotų į Kinijos subsidijavimą savo
subsidijomis."
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuva tapo nedideliu Vokietijos apendiksu. Prancūzų ir italų
gauja bando nužudyti Vokietiją. Mažasis apendiksas taip pat gali greitai numirti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą