„Staigiai sumažėjęs, rizikos kapitalo finansavimas Kinijos startuoliams verčia Pekiną labiau įsitraukti į šalies technologijų pramonės puoselėjimą – strategiją, kuri ilgainiui gali trukdyti Kinijos pastangoms pasivyti Vakarų technologijas.
Privačios rizikos kapitalo investicijos, įskaitant JAV pinigus, kurios padėjo padidinti Kinijos technologijų bumą prieš pandemiją, išseko, nes investuotojai prarado tikėjimą Kinijos ekonomika ir pradėjo vengti geopolitinės įtampos. Ankstyvosios stadijos finansavimo lygis yra žemiausias per beveik dešimtmetį, o ypač smarkus nuosmukis tarp užsienio fondų.
Remiantis „Dealogic“ duomenimis, užsienio ir vietiniai rizikos kapitalo fondai iki šių metų spalio Kinijoje investavo apie 6,4 mlrd. dolerių, 40 proc. kritimas, lyginant su praėjusiais metais. Užsienio investuotojai, 2018–2022 m. investavę vidutiniškai apie 14 mlrd. dolerių, 2023 ir 2024 metais nedavė beveik nieko.
Reaguodama į tai, Pekinas aktyviau įsitraukia per įvairias finansavimo priemones, kurios dar labiau įtvirtina valstybę Kinijos technologijų srityje. Investuotojai sako, kad vyriausybės lėšos dabar suteikia didžiąją dalį investicijų į technologijų startuolius, o valstybės remiamų inkubatorių skaičius daugėja, nes Kinija bando klestėti be amerikiečių pinigų ir technologijų.
Kinijos bankai, kurių daugelis priklauso valstybei, valstybės raginimu taip pat didina paskolų teikimą startuoliams. Istoriškai Kinijos bankai vengė remti startuolius, kuriems dažnai trūksta tradicinių užstatų, reikalingų didelėms paskoloms. Dabar vis daugiau Kinijos bankų priima patentus ir prekių ženklus, kaip užstatą – neįprastą finansavimo būdą, leidžiantį jiems toliau teikti paskolas.
Pasak Kinijos nacionalinės intelektinės nuosavybės administracijos, tokios intelektinės nuosavybės paskolos Kinijoje per pastaruosius trejus metus kasmet išaugo daugiau, nei 40% iki 117 mlrd. dolerių 2023 m. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jos išaugo dar 57%.
„Vyriausybės finansavimas yra stabilus kapitalas ir dažnai pasiekiamas didesnėmis sumomis, nei gali pasiūlyti privatus sektorius“, – sakė strateginių konsultacijų įmonės „The Asia Group“ Kinijos šalies direktorius Han Shen Lin. "Iššūkis yra tas, kad vyriausybės subjektai retai turi įgūdžių, kad nustatytų technologijų nugalėtojus."
Investuotojai teigia, kad vyriausybės fondai paprastai mažai toleruoja nuostolius ir dažnai nelinkę remti tokio tipo įmones, kurių pagalba Kinija turi stumti savo inovacijų barjerus, o pirmenybę teikia saugesniems statymams.
Ankstesnės Kinijos pastangos skirti valstybės finansavimą palankioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, puslaidininkių ar lėktuvų variklių gamybai, davė įvairių rezultatų. Kinijos pareigūnai teigia, kad kai kuriais atvejais milijardai dolerių buvo iššvaistyti arba išmesti sukčiaujant. Sunki valstybės ranka jau pagrasino sulėtinti dirbtinio intelekto (AI) pažangą, nes AI startuoliai turi laikytis Kinijos laisvo žodžio apribojimų. „Kinijos inovacijų pranašumui gresia rimta erozija“, nes užsienio pinigai jos technologijų įmonėms išsenka, neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigia tyrimų įmonė „Gavekal Dragonomics“.
Kinijos valstybės taryba, šalies kabinetas, neatsakė į klausimus. Rugsėjo 18 d. vykusiame aukšto lygio posėdyje taryba pabrėžė rizikos kapitalo svarbą inovacijoms, žadėdama išspręsti kliūtis, susijusias su lėšų rinkimu ir startuolių pasitraukimu iš įmonių.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažadėjo puoselėti perspektyvias įmones imliuose kapitalui sektoriuose, pavyzdžiui, puslaidininkių, dirbtinio intelekto ir biotechnologijų srityse, kurios, jo nuomone, yra labai svarbios šalies augimui.
Tokiems sektoriams reikia didžiulio kapitalo.
Dar prieš kelerius metus privatūs pinigai užplūdo Kiniją, nes tokie dideli vardai, kaip „Sequoia Capital“ Kinijos padalinys ir „SoftBank Group“ domėjosi naujovėmis nuo elektroninės prekybos iki pavėžėjimo, o tai lėmė didelė Kinijos vartotojų rinka ir milijardo dolerių pelnų perspektyva.
„Dealogic“ duomenys rodo, kad 2021 m. rizikos kapitalo fondai investavo 42 mlrd. dolerių ir sudarė daugiau nei 2 400 sandorių Kinijoje. Daugybė Kinijos startuolių tapo vienaragiais – privačiomis įmonėmis, kurių vertė viršija 1 mlrd. dolerių.
Tačiau geopolitinė įtampa dalį susidomėjimo užgesino.
Kinijos reguliavimo apribojimas privataus sektoriaus įmonėms, tokioms, kaip „Ant Financial“, ir sustingusi ekonomika dar labiau slopino nuotaikas.
„Daug pinigų grįžo į JAV“, – sakė Davidas Yinas, „GSR Ventures“ partneris. Yin sakė, kad investuoti į Kiniją tapo sunkiau, palyginti su prieš dešimtmetį, kai tokios įmonės kaip „Alibaba“, „Tencent“ ir „Pinduoduo“ pakeitė vartotojų apsipirkimo ir bendravimo būdus.
Kinijos valdžios institucijos taip pat įšaldė vietinius pirminius viešuosius siūlymus, kad palaikytų drungną akcijų rinką, uždarydamos tradicinę galimybę lėšoms pasitraukti iš investicijų. Nors praėjusią savaitę rinka atsigavo po naujų ekonominių paskatų pūgos, strategai nėra tikri, ar šventė gali tęstis.
Finansinių duomenų teikėjo „Wind“ duomenimis, bendrovės iš vidaus akcijų rinkos per pirminį viešą akcijų platinimą iki rugsėjo mėnesio surinko tik 6,8 mlrd. dolerių, o tai 85% sumažėjo per metus ir maždaug penktadalis lėšų, kurias surinko JAV listinguojamos bendrovės.
Kinijos valstybė dabar palaipsniui perima technologijų startuolių finansavimą ir netgi pasitraukimą.
Balandžio mėn. Kinijos liaudies bankas įsteigė maždaug 70 mlrd. dolerių
Kinijos bankai savo pastangas laiko visuomenine pareiga. Didžiausias šalies bankas „Bank of China“ savo metinėje ataskaitoje nurodė, kad praėjusiais metais sukūrė daugiau ,nei 200 mlrd. antrinio skolinimo priemonę, kad skatinti bankus skolinti mokslo ir technologijų bendrovėms, su penktadaliu sumos atidėtu startuoliams ir augančioms technologijų bendrovėms.
Vienas pietvakarių Kinijos bankas teigė nuėjęs taip toli, kad padėjo mažai technologijų įmonei užregistruoti patentus, kad gautų intelektinės nuosavybės paskolą.
Valstybinės įmonės, turinčios minimalius technologijų ryšius, prisijungia prie postūmio. Kweichow Moutai, didžiausia Kinijos baijiu, alkoholinių gėrimų, patiekiamų valstybiniuose banketuose, gamintoja ir jos mažesnė konkurentė Luzhou Laojiao neseniai investavo į su lustais susijusias įmones.
Siekdamos įveikti pradinio akcijų siūlymo kliūtis, Kinijos vietos valdžios institucijos, įskaitant Šanchajų, įsteigė antrinius fondus, kad išpirktų ankstyvuosius investuotojus.
Kinijos vyriausybei sekėsi puoselėti kai kurias technologijų įmones. Jos „Didysis fondas“ investicijoms į puslaidininkius, kuris buvo pradėtas naudoti prieš dešimtmetį ir neseniai trečiąja dalimi surinko apie 48 mlrd. dolerių. Valstybės finansavimas taip pat buvo labai svarbus, auginant „Contemporary Amperex Technology“, didžiausią pasaulyje elektromobilių akumuliatorių gamintoją, ir padėjo „Huawei Technologies“ išgyventi po to, kai ji buvo įtraukta į JAV prekybos juodąjį sąrašą ir jos pajamos sumažėjo.
Tačiau Kinijos valstybės investicijos taip pat sukėlė keblumų ir kitų galvos skausmų. 2022 m. keli puslaidininkių įmonių vadovai buvo sulaikyti dėl kaltinimų korupcija, susijusia su didelių fondų išlaidomis.
Rugpjūčio mėn. Kinijos šiaurinėje Šansi provincijoje buvo atliktas auditas, kuriame nustatyta, kad vyriausybės investiciniai fondai buvo įsteigti, nesilaikant tinkamų protokolų arba buvo netinkamai valdomi ir apgaulingi. Auditas atskleidė, kad dėl blogų investicijų lėšoms gresia nuostoliai apie 1,34 mlrd. dolerių.
Kinijos valstybiniai fondai dažnai turi kitokius prioritetus, pvz., užimtumo didinimą arba suderinimą su kitais vyriausybės tikslais, nei privatūs investuotojai ir startuoliai. Be to, Kinijos valstybiniai fondai paprastai turi trumpesnį investavimo laikotarpį ir daug mažiau toleruoja nuostolius.
Valstybei priklausančio turto praradimas Kinijoje gali būti laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti baudžiama iki septynerių metų kalėjimo. Valstybinių fondų pareigūnai taip pat gali netekti darbo dėl investicijų nuostolių. Kai kurie valstybiniai investuotojai, norėdami apsaugoti savo investicijas, pririša daugiau stulpelių, pavyzdžiui, reikalauja, kad įmonių steigėjai asmeniškai garantuotų paskolas.“ [1]
Kinijos lyderis Xi yra inžinierius. Amerikietė Harriss yra prokurorė, turinti teisės išsilavinimą. Jei turite plaktuką, aplink matote tik vinis. Amerika taip pat naudoja daug vyriausybės pinigų pramonei plėtoti. Spėkite, ką prokurorė darytų su tais pinigais?
Visa šita geopolitika yra kenksminga. Bandymai uždaryti finansinį deguonį, geriausiai pasaulyje su Žemės kaitinimu kovojantiems, Kinijos inžinieriams kelia pavojų visiems pasaulio žmonėms.
O, ir amerikiečių investuotojai pasitraukė iš didžiausios ir, greičiausiai augančios, Kinijos rinkos. Kokie nuostoliai jiems...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą