Nes mes dabar nebeturėsime daugiau pigios darbo jėgos, kuri leistų pridengti mūsų klaidas. Yra ir smulkesnių argumentų.
"Geopolitinis argumentas
Kai kurių prorusišikų sąrašų
nuostatos nekelia abejonių – jie savo valstybingumo sampratą ir orientaciją Rusijos kryptimi ne kartą parodė žodžiais ir veiksmais. Savo tikrąjį veidą
sąrašų lyderiai vėl parodė praėjusią savaitę LRT televizijos debatuose.
Lietuvos liaudies partijos (LLP) sąrašo vedlys E. Vaitkus sakė: „Aš kategoriškai
prieš, kad būtų didinami bet kokie mokesčiai <...> karo reikmėms.“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS)
pirmasis numeris W. Tomaševskis aiškino: „Mes turime daugiau naudoti diplomatiją, kad
šitą konfliktą stabdyt. <...> Mes patys neturime provokuot šito konflikto.“
Anot
Taikos koalicijos (TK) varovo В. У., su autoritarinėmis Rusija ir Baltarusija
Lietuva turėtų „bendrauti taip, kad neišprovokuoti karų“.
Partija „Nemuno
aušra“ (NA) debatuose nedalyvavo, tačiau užtenka ir programos – gynybos akcentą
ji nustūmusi į paskutinį sakinį ir su minuso ženklu: „užtikrinsime, kad krašto
gynyba nebūtų finansuojama pažeidžiamų, socialinę atskirtį patiriančių žmonių
sąskaita.“
Apibendrinkime 4 rinkiminių sąrašų nuostatas: remkime gynybą mažiau,
mažiau pykimės su rusija.
Ekonominis argumentas
Kiti sąrašai savo orientaciją
atskleidžia nebūtinai palankumu Maskvai, o komentuodami Lietuvos
užsienio politiką ir jos poveikį ekonomikai.
Nors Tautos ir teisingumo sąjunga
(TTS) savo programoje deklaravo kariuomenės, gynybos pajėgumų stiprinimo siekį,
sąrašo lyderis A. O. debatuose Lietuvos pastangas didinti atsparumą nuo Rusijos
netiesiogiai menkino ekonominiu argumentu: „Visa ta veikla mūsų – va, tokia
užsienio politikos – padarė milžinišką ekonominę žalą mums ir naudą kažkodėl
tai Rusijai.“
Lietuvos regionų partija (LRP) savo programoje gynybos politikai
skiria vieną pastraipą, kuri iš principo neprieštarauja 2022 m. parlamentinių
politinių partijų susitarimui dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. Vis dėlto,
sąrašo pirmasis numeris J. P. aktyviai smerkia Lietuvos sankcijų ir tranzito
politiką, nes „4,8 mlrd. mūsų ta politika uždirbo rusams“. Anot jo, „mes
atleidome 3000 žmonių iš geležinkelių, 15 mln. tonų krovinių negavo mūsų
uostas: nuostoliai mums, pelnas rusams ir jokio nuostolio baltarusiams.“
Šią
kadenciją plika akimi regima nesklandi sąveika tarp Prezidentūros ir Užsienio
reikalų ministerijos iš tikrųjų kritikuotina."
Tačiau abiejų įstaigų durnumą kritikuoti Lietuvoje nevalia. Baikime šias durnas išdaigas. Tapkime rimta valstybe. Balsuokime už E. Vaitkų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą