Perėjimas prie dirbtinio intelekto – toks pat reikšmingas, kaip akmens amžiaus pabaiga [1]. Kada ateis laikas, kai mes, Vakarai, galutinai sugriausime mūsų ekonomiką? Ar tai jau dabar? Kaip Kinija atmetė JAV planą sunaikinti jos technologijas – nepaisant visų mūsų pastangų, Kinijos saulės baterijos mūsiškes įveikė. Taip pat ir jos elektrinės transporto priemonės. Ir jos dronai. Ar dirbtinis intelektas bus dar vienas toks atvejis?

 

"JAV išbandė beveik viską, kad laimėtų technologijų lenktynes ​​su Kinija – įvairiose srityse, tokiose, kaip dirbtinis intelektas, energetika, autonominės transporto priemonės, dronai ir elektromobiliai. Iki šiol niekas nepasiteisino.

 

Kinijos elektromobiliai yra pigesni ir daugeliu atžvilgių geresni, nei Amerikos. Šalis dominuoja vartotojams skirtų dronų rinkoje. Autonominės transporto priemonės Uhano ir Pekino gatvėse išriedėjo tokiu tempu, kokio dar nepasiekė „Waymo“ ir „Tesla“. Kinijos tech pagamina liūto dalį pasaulyje pagaminamos saulės baterijų energijos ir akumuliatorių. Ir nors JAV ir jos sąjungininkės išlaiko nedidelę persvarą pažangių mikroschemų ir dirbtinio intelekto srityje, atrodo, kad atotrūkis mažėja sparčiau, nei bet kada anksčiau.

 

Dėl to kyla įnirtingi debatai tarp dabartinės JAV administracijos vyresniųjų vadovų ir kritikų už jos ribų. Baltųjų rūmų pareigūnai ir jų įgaliotiniai beveik vieningai pritaria Kinijos technologinės pažangos stabdymui, uždraudžiant dirbtinio intelekto mikroschemų ir jų gamybos įrankių eksportą. Kai kurie už administracijos ribų esantys asmenys, įskaitant „Nvidia“ vadovą, teigia, kad tokia politika atsigręžia prieš mus, nes spartina Kinijos pačios technologijų ekosistemos vystymąsi.

 

Diskusijos susiveda į tai: ar geriau, kad Kinija priklausytų nuo JAV technologijų, ar Kinijos keliama nacionalinio saugumo rizika, susijusi su mūsų technologijomis, yra tiesiog per didelė?

 

Tarp tų, kurie griežtai kritikuoja dabartinę eksporto kontrolę, yra Jensenas Huangas, JAV lustų milžinės „Nvidia“ generalinis direktorius. Jis teigė, kad 2026 m. Kinija gali išleisti 50 mlrd. dolerių dirbtinio intelekto lustams ir serveriams, o jo įmonė praras galimybę patekti į šią rinką dėl naujo pažangių dirbtinio intelekto lustų eksporto į Kiniją draudimo.

 

Trečiadienį, per pajamų skelbimo pokalbį, Huangas dar labiau sustiprino savo kritiką, sakydamas: „Kinijos lustų gamintojų apsauga nuo JAV konkurencijos tik sustiprina juos užsienyje ir silpnina Amerikos pozicijas. Eksporto apribojimai paskatino Kinijos inovacijas ir mastą.“

 

Iki šiol ribota „Nvidia“ prieiga prie Kinijos mažai ką padarė, kad sumažintų jos pajamas.

 

Neturėdama lustų iš JAV, Kinija pereina prie lustų, kuriuos sukūrė ir gamina tik Kinijos įmonės, įskaitant „Huawei“, „Cambricon“, CXMT ir „Semiconductor Manufacturing International Corporation“.

 

Kiekvienas iš naujausių „Huawei“ „Ascend 910C“ dirbtinio intelekto lustų yra tik trečdalio galingumo nuo„Nvidia“, tačiau kiekviename iš bendrovės „CloudMatrix 384“ dirbtinio intelekto superkompiuterių jų yra penkis kartus daugiau. Kalbant apie galią ir svarbiausią rodiklį – kiek atminties telpa kiekviename „CloudMatrix“ kompiuteryje, „Huawei“ jau lenkia „Nvidia“.

 

Ir nors „Huawei CloudMatrix 384“ reikia keturis kartus daugiau elektros energijos, Kinija turi didžiulį pranašumą energijos gamybos srityje, teigia Dougas O'Laughlinas, „SemiAnalysis“ analitikas, tyrinėjęs naujus „Huawei“ dirbtinio intelekto superkompiuterius. „Kinija pastaruosius 10 metų didina energijos gamybą ir turi visą tiekimo grandinę, kad galėtų tai tęsti“, – priduria jis.

 

SMIC, gaminanti „Huawei“ procesorius, dabar yra trečia pagal dydį lustų gamintoja pasaulyje ir sugebėjo diegti naujoves aukštos kokybės lustų gamyboje, nepaisant senesnės kartos technologijų, sukurtų iki eksporto draudimo.

 

Bryanas Burackas, Kinijos analitikas iš konservatyvaus Vašingtono analitinio centro „Heritage Foundation“, turinčio didelę įtaką dabartinėje administracijoje, teigia, kad tokių technologijų, kaip dirbtinis intelektas eksporto kontrolė yra svarbesnė, nei bet kada anksčiau, nes JAV išgyvena naują Šaltąjį karą. Burackas buvo Nacionalinio saugumo tarybos narys iki praėjusios savaitės, kai buvo atleista 100 darbuotojų, ir sako, kad jo laikas taryboje sustiprino jo įsitikinimus šiuo klausimu.

 

„Ar esame pasirengę padėti Kinijai kurti dvejopo naudojimo dirbtinį intelektą, kurį būtų galima panaudoti valdomų ginklų taikiniams aptikti“, – sako Burackas, – „net jei tai yra patikimas verslas?“

 

Kinija ne kartą pirko pažangias technologijas iš JAV, jas nukopijavo ir išplėtė į didžiulius verslus – procesą, kurį O'Laughlinas lygina su studento, kopijuojančio kito namų darbus, procesu. „Tai sakant, skamba beveik antiverslu, bet tikrai negaliu pakankamai išreikšti, kad neturėtume palengvinti jų darbo“, – priduria jis.

 

Susirūpinimas dėl Kinijos pažangos technologijų srityje Vašingtone nėra naujiena, tačiau, pasak pramonės atstovų, pastangos trukdyti jos plėtrai sustiprėjo per pirmąją prezidento Trumpo administraciją.

 

2018 m. tuometinis prekybos sekretorius Wilburas Rossas dėl nacionalinio saugumo problemų atkirto Kinijos telekomunikacijų bendrovę ZTE nuo JAV technologijų, tokių kaip mikroschemos. Tai iš esmės užbaigė su Kinijos vyriausybe susijusios bendrovės pasaulines ambicijas.

 

„JAV vyriausybė vienu ypu pademonstravo Kinijos vyriausybei ir Kinijos technologijų įmonėms, kad ji gali bet kada pakenkti Kinijos ekonomikai,“ – sako Danas Wangas, Stanfordo universiteto Hooverio instituto mokslo darbuotojas.

 

Po to buvo įvesta virtinė mikroschemų ir programinės įrangos apribojimų, ypač Kinijos išmaniųjų telefonų ir telekomunikacijų milžinei „Huawei“. Tuo metu net Kinijos technologijų įmonės nenorėjo pirkti vietinių lustų, nes jie buvo prastesnės kokybės, nei amerikiečių sukurti lustai, pagaminti JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane, sako Rui Ma, Silicio slėnyje įsikūręs verslo angelas ir Kinijos technologijų analitikas. Neturėdamos kitos išeities, Kinijos technologijų įmonės buvo priverstos pirkti vietinius produktus.

 

Tai paskatino didžiules Kinijos technologijų įmonių ir jos vyriausybės investicijas. Kuo geresni darėsi Kinijos lustai, tuo labiau JAV bandė sulėtinti Kinijos pažangą, įskaitant lustų gamybos mašinų ir medžiagų eksporto į Kiniją draudimą.

 

Tai nereiškia, kad Kinijos vietinė lustų gamybos ekosistema yra lygi tam, ką gali valdyti JAV ir jos sąjungininkės. Tačiau mintis, kad ji gerokai atsilieka – arba tokia liks amžinai – prieštarauja istorijai, sako Patrickas Moorheadas, puslaidininkių pramonės analitikas, kuris buvo AMD vadovas net 11 metų.

 

„Technologijų srityje dirbu 30 metų ir daug girdėjau, sakant: „O, Kinija to neišsiaiškins“, – priduria jis. „Dabar manau, kad vienintelis klausimas yra, kada jie tai išsiaiškins.“

 

Ekspertai, su kuriais kalbėjau, atkreipė dėmesį, kad Kinija turi unikalų išteklių derinį, kurio neturėjo jokia kita šalis Amerikos prekybos karų istorijoje.

 

Jos milžiniška populiacija yra išskirtinai gerai apmokyta – nuo ​​kvalifikuotų gamyklų darbuotojų iki inžinierių, išsilavinusių šalies universitetuose. „Nvidia“ vadovas Huangas ne kartą sakė, kad pusė pasaulio dirbtinio intelekto inžinierių yra Kinijoje.

 

Nvidia neseniai sulaukė JAV senatorių kritikos dėl naujo inžinerijos biuro pastatymo Šanchajuje.

 

Ji taip pat turi didžiulę vidaus rinką, todėl gali inkubuoti įmones savo teritorijoje, kol jos taps pasaulinėmis. Nors Kinija yra priklausoma nuo JAV ir likusio pasaulio dėl daugelio žaliavų ir specializuotų prekių, Kinijos komunistų partijos gerai organizuotas, gerai finansuojamas ir nuoseklus savarankiškumo siekis reiškia, kad ši priklausomybė mažėja. Metai iš metų šalis pagamina didesnę visko, ko jai reikia, dalį – nuo ​​mažiausių lustų komponentų iki didžiausių krovininių laivų.

 

Pagal geriausią iš visų pasaulių JAV būtų leidusi savo lustų ir programinės įrangos čempionams toliau dominuoti Kinijos vidaus rinkoje, sako Wang. Tačiau kadangi prieš daugelį metų pradėta eksporto kontrolė tai padarė neįmanomą, vienintelis logiškas kelias į priekį gali būti išlaikyti kontrolę – ir, tikriausiai, net ją sugriežtinti. „Dabar turime ne antrą, o septintą geriausią sprendimą“, – sako Wang.

 

„Tikrai nėra jokio būdo atkurti pasitikėjimą tarp Kinijos įmonių.“” [2]

 

Jeigu dabar būtų dirbtinio intelekto eros technologijų vystymosi pabaigos momentas, tai ribojimas turėtų prasmę. Deja, tai tik pradžia. Kas užims didesnę rinkos dalį, tas turės daugiau pinigų vystymui, tas ir nugalės. To ir, dirbtinio intelekto atliekamas, taikinių aptikimas bus geresnis. Pardavimų Kinijai ribojimas katastrofiškai mažina mūsų rinkos dalį ir pasmerkia mus pralaimėjimui.

 

 

1. Jamnajos kultūros plitimas daugelyje regionų, ypač Eurazijoje, sutapo su akmens amžiaus pabaiga ir bronzos amžiaus pradžia.

 

Jamnajai, kilę iš Ponto-Kaspijos stepės (šiuolaikinės Ukrainos ir Rusijos), buvo klajokliai piemenys, migravę po Euraziją, su savimi atsinešdami tokius pasiekimus, kaip arklys, ratas ir, galbūt, protoindoeuropiečių kalbos. Ši migracija padarė didelę įtaką egzistuojančioms akmens amžiaus kultūroms, lėmė perėjimą prie bronzos amžiaus technologijų ir naujų kalbų bei socialinių struktūrų plitimą.

 

Indoeuropiečių protėviai, ypač Jamnajos kultūros atstovai, turėjo keletą technologinių pranašumų, palyginti su vietos gyventojais, su kuriais jie susidūrė, įskaitant metalurgiją (darbą su tokiais metalais, kaip bronza) ir gyvūnų ganymo įgūdžius, ypač arklių prijaukinimą. Šie pasiekimai kartu su ratuotomis transporto priemonėmis suteikė jiems didelį pranašumą, paveikdami ankstyvosios žmonijos istorijos eigą.

 

Išsamūs technologiniai pranašumai:

 

Metalurgija:

 

Jamnajos kultūros atstovai, bronzos amžiaus grupė iš Rusijos ir Ukrainos stepių, atsinešė pažangias metalurgijos žinias, kurios leido jiems iš bronzos – patvaresnės medžiagos, nei ankstesni įrankiai – kalti įrankius ir ginklus.

 

Gyvulių ganymas:

 

Jie buvo įgudę piemenys, o svarbiausia – jie prijaukino arklius, o tai sukėlė revoliuciją transporte ir karyboje.

 

Ratinės transporto priemonės:

 

Jamnajos kultūros atstovai taip pat sukūrė ratines transporto priemones, kurios suteikė jiems pranašesnę transporto ir prekybos priemonę, nei tai, ką naudojo vietiniai gyventojai.

 

Arklių prijaukinimas:

 

Arklių prijaukinimas leido jiems judėti greičiau ir efektyviau, todėl galėjo keliauti didesnius atstumus ir išplėsti savo įtaką.

 

Kalba:

 

Manoma, kad Jamnajos kultūra taip pat perdavė protoindoeuropiečių kalbą, kuri išplito kartu su jų migracija ir įtaka.

 

1. EXCHANGE --- Keywords: How China Shrugged Off The U.S. Plan to Hobble Its Tech --- Despite our best efforts, Chinese solar panels beat ours. So do its electric vehicles. And its drones. Is AI next? Mims, Christopher.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 May 2025: B2. 

The Transition to Artificial Intelligence Is As Significant As the End Of the Stone Age [1]. When Will the Time Come When We, the West, Finally Destroy Our Economy? Or is it now? How China Shrugged Off The U.S. Plan to Hobble Its Tech --- Despite our best efforts, Chinese solar panels beat ours. So do its electric vehicles. And its drones. Is AI next?

 

"The U.S. has tried almost everything to win the tech race against China -- across areas as varied as AI, energy, autonomous vehicles, drones and EVs. So far, none of it has worked.

 

China's EVs are cheaper and by many measures better than America's. The country dominates in consumer drones. Autonomous vehicles have rolled out on the streets of Wuhan and Beijing at a pace that Waymo and Tesla have yet to match. China produces the lion's share of the world's solar panels and batteries. And while the U.S. and its allies maintain a narrow lead in advanced microchips and AI, the gap appears to be closing faster than ever.

 

The result is a fierce debate between senior leaders in the current administration, and critics outside it. White House officials and their proxies are almost uniformly in favor of choking off China's tech advance by banning the export of AI microchips and the tools to make them. Some outside the administration -- including the head of Nvidia -- say such policies are backfiring by accelerating China's development of its own tech ecosystem.

 

The debate comes down to this: Is it better to have China dependent on U.S. tech, or is the national security risk of China having our tech just too great?

 

Among those ramping up criticism of current export controls is Jensen Huang, chief executive of U.S. chip colossus Nvidia. China could spend $50 billion on chips and servers for AI in 2026, he said, and his company would miss out on that market as a result of a new ban on advanced AI chip exports to China.

 

On Wednesday, during an earnings call, Huang doubled down on his criticism, saying "Shielding Chinese chip makers from U.S. competition only strengthens them abroad and weakens America's position. Export restrictions have spurred China's innovation and scale."

 

So far, Nvidia's restricted access to China has done little to dent its revenues.

 

In the absence of chips from the U.S., China is turning to chips designed and manufactured entirely by Chinese companies, including Huawei, Cambricon, CXMT and Semiconductor Manufacturing International Corporation.

 

Each of Huawei's latest Ascend 910C AI chips are only one-third as powerful as Nvidia's, but five times as many are crammed into each of the company's CloudMatrix 384 AI supercomputers. In terms of raw power, and in the all-important metric of how much memory is crammed into each CloudMatrix computer, Huawei is already beating Nvidia.

 

And though Huawei's CloudMatrix 384 requires four times as much electricity, China has a huge advantage in terms of energy production, says Doug O'Laughlin, an analyst at SemiAnalysis who has studied Huawei's new AI supercomputers. "China has been adding energy production for the past 10 years, and has the entire supply chain on lock to continue to do that," he adds.

 

SMIC, which makes Huawei's processors, is now the third-biggest chip maker in the world, and has managed to innovate in the manufacture of high-quality chips despite having older-generation, pre-export-ban tech.

 

Bryan Burack, a China analyst at the Heritage Foundation, the conservative D.C. think tank with significant influence in the current administration, says export controls on tech like AI are more important than ever because the U.S. is in a new Cold War. Burack was a member of the National Security Council until last week, when 100 staffers were cut, and says his time on the council strengthened his convictions on the matter.

 

"Are we comfortable helping China create dual-use AI that can be used to acquire targets for guided weapons," Burack says, "even if it's a sound business?"

 

Over and over again, China has purchased advanced tech from the U.S. and copied it, then scaled it into huge businesses, a process O'Laughlin likens to a student copying another's homework. "I sound almost antibusiness saying this, but I really can't express enough that we shouldn't make their jobs easier," he adds.

 

Concerns about China's progress in tech are not new in Washington, but the push to hamper its development kicked into high gear during President Trump's first administration, according to industry insiders.

 

In 2018, then-commerce secretary Wilbur Ross cut off Chinese telecom company ZTE from U.S. tech, such as microchips, over national-security concerns. This effectively ended the global ambitions of the Chinese government-connected company.

 

"At a stroke, the U.S. government demonstrated to China's government and China's tech companies that it had an at-will ability to kneecap China's tech leaders," says Dan Wang, a research fellow at the Hoover Institution at Stanford University.

 

A string of restrictions on microchips and software followed, notably for Chinese smartphone and telecom giant Huawei. At that time, even Chinese tech companies were unwilling to buy domestically made chips because they were inferior to American-designed chips manufactured in the U.S., South Korea and Taiwan, says Rui Ma, a Silicon Valley-based angel investor and China-tech analyst. With no other option, China's tech companies were forced to buy local.

 

This kicked off huge investments by China's tech companies and its government. The better China's chips got, the more the U.S. attempted to slow down China's advance, including by banning the export of chipmaking machinery and materials to China.

 

This doesn't mean China's domestic chipmaking ecosystem is equal to what can be marshaled by the U.S. and its allies. But the idea that it is far behind -- or will remain so forever -- flies in the face of history, says Patrick Moorhead, a semiconductor-industry analyst who was an executive at AMD for 11 years.

 

"I've been in tech for 30 years, and I've heard a lot of, 'Oh, China won't figure this out,'" he adds. "Now I think the only question is when they will figure it out."

 

The experts I spoke with pointed out that China has a unique combination of assets that no other country in the history of America's trade wars has possessed.

 

Its gigantic population is exceptionally well-trained, from skilled factory workers to engineers educated in the country's universities. Nvidia's Huang has said repeatedly that half of the world's AI engineers are in China.

 

Nvidia recently came under fire from U.S. senators for building a new engineering office in Shanghai.

 

It also has a huge domestic market, so it can incubate companies within its borders before they go global. And while China is dependent on the U.S. and the rest of the world for many raw materials and specialized goods, the Chinese Communist Party's well-organized, well-funded and consistent push for self-sufficiency means those dependencies are shrinking. Year after year, the country produces a greater proportion of everything it needs, from the tiniest chip components to the biggest cargo ships.

 

In the best of all worlds, the U.S. would have allowed its chip and software champions to continue dominating the domestic Chinese market, says Wang. But since export controls initiated years ago have made that impossible, the only logical way forward may be to keep up the controls -- and probably even tighten them. "What we have now is not the second-best solution, but a seventh-best solution," says Wang.

 

"There's certainly no way to restore trust with Chinese companies." [2]

 

 If this were the end of the era of artificial intelligence technology, then restrictions would make sense. Unfortunately, this is only the beginning. Whoever takes a larger market share will have more money for development, and they will win. Moreover, their artificial intelligence will detect targets better. Restricting sales to China catastrophically reduces our market share and condemns us to defeat.

 

1. The spread of the Yamnaya culture did coincide with the end of the Stone Age and the beginning of the Bronze Age in many regions, particularly in Eurasia. The Yamnaya, originating from the Pontic-Caspian Steppe (modern-day Ukraine and Russia), were nomadic herders who migrated across Eurasia, bringing with them advancements like the horse, the wheel, and potentially Proto-Indo-European languages. This migration significantly impacted the existing Stone Age cultures, leading to a transition to Bronze Age technologies and the spread of new languages and social structures.

 

The ancestors of Indo-Europeans, specifically the Yamnaya culture, possessed several technological advantages over the local populations they encountered, including metallurgy (working with metals like bronze) and animal herding skills, particularly horse domestication. These advancements, coupled with their wheeled vehicles, provided them with a significant edge, impacting the course of early human history. 

 

Detailed Technological Advantages:

 

    Metallurgy:

 

The Yamnaya culture, a Bronze Age group from the Russian and Ukrainian steppes, brought with them advanced knowledge of metallurgy, allowing them to forge tools and weapons out of bronze, a more durable material than previous tools.

Animal Herding:

They were skilled herders, and most notably, they domesticated horses, which revolutionized transportation and warfare.

Wheeled Vehicles:

The Yamnaya culture also developed wheeled vehicles, which provided them with a means of transportation and trade that was superior to the local populations.

Horse Domestication:

The domestication of horses allowed them to move more quickly and effectively, enabling them to travel greater distances and expand their influence.

Language:

The Yamnaya culture is also believed to have carried the Proto-Indo-European language, which spread along with their migration and influence.

 

2. EXCHANGE --- Keywords: How China Shrugged Off The U.S. Plan to Hobble Its Tech --- Despite our best efforts, Chinese solar panels beat ours. So do its electric vehicles. And its drones. Is AI next? Mims, Christopher.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 May 2025: B2.