"JAV išbandė beveik viską, kad laimėtų technologijų lenktynes su Kinija – įvairiose srityse, tokiose, kaip dirbtinis intelektas, energetika, autonominės transporto priemonės, dronai ir elektromobiliai. Iki šiol niekas nepasiteisino.
Kinijos elektromobiliai yra pigesni ir daugeliu atžvilgių geresni, nei Amerikos. Šalis dominuoja vartotojams skirtų dronų rinkoje. Autonominės transporto priemonės Uhano ir Pekino gatvėse išriedėjo tokiu tempu, kokio dar nepasiekė „Waymo“ ir „Tesla“. Kinijos tech pagamina liūto dalį pasaulyje pagaminamos saulės baterijų energijos ir akumuliatorių. Ir nors JAV ir jos sąjungininkės išlaiko nedidelę persvarą pažangių mikroschemų ir dirbtinio intelekto srityje, atrodo, kad atotrūkis mažėja sparčiau, nei bet kada anksčiau.
Dėl to kyla įnirtingi debatai tarp dabartinės JAV administracijos vyresniųjų vadovų ir kritikų už jos ribų. Baltųjų rūmų pareigūnai ir jų įgaliotiniai beveik vieningai pritaria Kinijos technologinės pažangos stabdymui, uždraudžiant dirbtinio intelekto mikroschemų ir jų gamybos įrankių eksportą. Kai kurie už administracijos ribų esantys asmenys, įskaitant „Nvidia“ vadovą, teigia, kad tokia politika atsigręžia prieš mus, nes spartina Kinijos pačios technologijų ekosistemos vystymąsi.
Diskusijos susiveda į tai: ar geriau, kad Kinija priklausytų nuo JAV technologijų, ar Kinijos keliama nacionalinio saugumo rizika, susijusi su mūsų technologijomis, yra tiesiog per didelė?
Tarp tų, kurie griežtai kritikuoja dabartinę eksporto kontrolę, yra Jensenas Huangas, JAV lustų milžinės „Nvidia“ generalinis direktorius. Jis teigė, kad 2026 m. Kinija gali išleisti 50 mlrd. dolerių dirbtinio intelekto lustams ir serveriams, o jo įmonė praras galimybę patekti į šią rinką dėl naujo pažangių dirbtinio intelekto lustų eksporto į Kiniją draudimo.
Trečiadienį, per pajamų skelbimo pokalbį, Huangas dar labiau sustiprino savo kritiką, sakydamas: „Kinijos lustų gamintojų apsauga nuo JAV konkurencijos tik sustiprina juos užsienyje ir silpnina Amerikos pozicijas. Eksporto apribojimai paskatino Kinijos inovacijas ir mastą.“
Iki šiol ribota „Nvidia“ prieiga prie Kinijos mažai ką padarė, kad sumažintų jos pajamas.
Neturėdama lustų iš JAV, Kinija pereina prie lustų, kuriuos sukūrė ir gamina tik Kinijos įmonės, įskaitant „Huawei“, „Cambricon“, CXMT ir „Semiconductor Manufacturing International Corporation“.
Kiekvienas iš naujausių „Huawei“ „Ascend 910C“ dirbtinio intelekto lustų yra tik trečdalio galingumo nuo„Nvidia“, tačiau kiekviename iš bendrovės „CloudMatrix 384“ dirbtinio intelekto superkompiuterių jų yra penkis kartus daugiau. Kalbant apie galią ir svarbiausią rodiklį – kiek atminties telpa kiekviename „CloudMatrix“ kompiuteryje, „Huawei“ jau lenkia „Nvidia“.
Ir nors „Huawei CloudMatrix 384“ reikia keturis kartus daugiau elektros energijos, Kinija turi didžiulį pranašumą energijos gamybos srityje, teigia Dougas O'Laughlinas, „SemiAnalysis“ analitikas, tyrinėjęs naujus „Huawei“ dirbtinio intelekto superkompiuterius. „Kinija pastaruosius 10 metų didina energijos gamybą ir turi visą tiekimo grandinę, kad galėtų tai tęsti“, – priduria jis.
SMIC, gaminanti „Huawei“ procesorius, dabar yra trečia pagal dydį lustų gamintoja pasaulyje ir sugebėjo diegti naujoves aukštos kokybės lustų gamyboje, nepaisant senesnės kartos technologijų, sukurtų iki eksporto draudimo.
Bryanas Burackas, Kinijos analitikas iš konservatyvaus Vašingtono analitinio centro „Heritage Foundation“, turinčio didelę įtaką dabartinėje administracijoje, teigia, kad tokių technologijų, kaip dirbtinis intelektas eksporto kontrolė yra svarbesnė, nei bet kada anksčiau, nes JAV išgyvena naują Šaltąjį karą. Burackas buvo Nacionalinio saugumo tarybos narys iki praėjusios savaitės, kai buvo atleista 100 darbuotojų, ir sako, kad jo laikas taryboje sustiprino jo įsitikinimus šiuo klausimu.
„Ar esame pasirengę padėti Kinijai kurti dvejopo naudojimo dirbtinį intelektą, kurį būtų galima panaudoti valdomų ginklų taikiniams aptikti“, – sako Burackas, – „net jei tai yra patikimas verslas?“
Kinija ne kartą pirko pažangias technologijas iš JAV, jas nukopijavo ir išplėtė į didžiulius verslus – procesą, kurį O'Laughlinas lygina su studento, kopijuojančio kito namų darbus, procesu. „Tai sakant, skamba beveik antiverslu, bet tikrai negaliu pakankamai išreikšti, kad neturėtume palengvinti jų darbo“, – priduria jis.
Susirūpinimas dėl Kinijos pažangos technologijų srityje Vašingtone nėra naujiena, tačiau, pasak pramonės atstovų, pastangos trukdyti jos plėtrai sustiprėjo per pirmąją prezidento Trumpo administraciją.
2018 m. tuometinis prekybos sekretorius Wilburas Rossas dėl nacionalinio saugumo problemų atkirto Kinijos telekomunikacijų bendrovę ZTE nuo JAV technologijų, tokių kaip mikroschemos. Tai iš esmės užbaigė su Kinijos vyriausybe susijusios bendrovės pasaulines ambicijas.
„JAV vyriausybė vienu ypu pademonstravo Kinijos vyriausybei ir Kinijos technologijų įmonėms, kad ji gali bet kada pakenkti Kinijos ekonomikai,“ – sako Danas Wangas, Stanfordo universiteto Hooverio instituto mokslo darbuotojas.
Po to buvo įvesta virtinė mikroschemų ir programinės įrangos apribojimų, ypač Kinijos išmaniųjų telefonų ir telekomunikacijų milžinei „Huawei“. Tuo metu net Kinijos technologijų įmonės nenorėjo pirkti vietinių lustų, nes jie buvo prastesnės kokybės, nei amerikiečių sukurti lustai, pagaminti JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane, sako Rui Ma, Silicio slėnyje įsikūręs verslo angelas ir Kinijos technologijų analitikas. Neturėdamos kitos išeities, Kinijos technologijų įmonės buvo priverstos pirkti vietinius produktus.
Tai paskatino didžiules Kinijos technologijų įmonių ir jos vyriausybės investicijas. Kuo geresni darėsi Kinijos lustai, tuo labiau JAV bandė sulėtinti Kinijos pažangą, įskaitant lustų gamybos mašinų ir medžiagų eksporto į Kiniją draudimą.
Tai nereiškia, kad Kinijos vietinė lustų gamybos ekosistema yra lygi tam, ką gali valdyti JAV ir jos sąjungininkės. Tačiau mintis, kad ji gerokai atsilieka – arba tokia liks amžinai – prieštarauja istorijai, sako Patrickas Moorheadas, puslaidininkių pramonės analitikas, kuris buvo AMD vadovas net 11 metų.
„Technologijų srityje dirbu 30 metų ir daug girdėjau, sakant: „O, Kinija to neišsiaiškins“, – priduria jis. „Dabar manau, kad vienintelis klausimas yra, kada jie tai išsiaiškins.“
Ekspertai, su kuriais kalbėjau, atkreipė dėmesį, kad Kinija turi unikalų išteklių derinį, kurio neturėjo jokia kita šalis Amerikos prekybos karų istorijoje.
Jos milžiniška populiacija yra išskirtinai gerai apmokyta – nuo kvalifikuotų gamyklų darbuotojų iki inžinierių, išsilavinusių šalies universitetuose. „Nvidia“ vadovas Huangas ne kartą sakė, kad pusė pasaulio dirbtinio intelekto inžinierių yra Kinijoje.
Nvidia neseniai sulaukė JAV senatorių kritikos dėl naujo inžinerijos biuro pastatymo Šanchajuje.
Ji taip pat turi didžiulę vidaus rinką, todėl gali inkubuoti įmones savo teritorijoje, kol jos taps pasaulinėmis. Nors Kinija yra priklausoma nuo JAV ir likusio pasaulio dėl daugelio žaliavų ir specializuotų prekių, Kinijos komunistų partijos gerai organizuotas, gerai finansuojamas ir nuoseklus savarankiškumo siekis reiškia, kad ši priklausomybė mažėja. Metai iš metų šalis pagamina didesnę visko, ko jai reikia, dalį – nuo mažiausių lustų komponentų iki didžiausių krovininių laivų.
Pagal geriausią iš visų pasaulių JAV būtų leidusi savo lustų ir programinės įrangos čempionams toliau dominuoti Kinijos vidaus rinkoje, sako Wang. Tačiau kadangi prieš daugelį metų pradėta eksporto kontrolė tai padarė neįmanomą, vienintelis logiškas kelias į priekį gali būti išlaikyti kontrolę – ir, tikriausiai, net ją sugriežtinti. „Dabar turime ne antrą, o septintą geriausią sprendimą“, – sako Wang.
„Tikrai nėra jokio būdo atkurti pasitikėjimą tarp Kinijos įmonių.“” [2]
Jeigu dabar būtų dirbtinio intelekto eros technologijų vystymosi pabaigos momentas, tai ribojimas turėtų prasmę. Deja, tai tik pradžia. Kas užims didesnę rinkos dalį, tas turės daugiau pinigų vystymui, tas ir nugalės. To ir, dirbtinio intelekto atliekamas, taikinių aptikimas bus geresnis. Pardavimų Kinijai ribojimas katastrofiškai mažina mūsų rinkos dalį ir pasmerkia mus pralaimėjimui.
1. Jamnajos kultūros plitimas daugelyje regionų, ypač Eurazijoje, sutapo su akmens amžiaus pabaiga ir bronzos amžiaus pradžia.
Jamnajai, kilę iš Ponto-Kaspijos stepės (šiuolaikinės Ukrainos ir Rusijos), buvo klajokliai piemenys, migravę po Euraziją, su savimi atsinešdami tokius pasiekimus, kaip arklys, ratas ir, galbūt, protoindoeuropiečių kalbos. Ši migracija padarė didelę įtaką egzistuojančioms akmens amžiaus kultūroms, lėmė perėjimą prie bronzos amžiaus technologijų ir naujų kalbų bei socialinių struktūrų plitimą.
Indoeuropiečių protėviai, ypač Jamnajos kultūros atstovai, turėjo keletą technologinių pranašumų, palyginti su vietos gyventojais, su kuriais jie susidūrė, įskaitant metalurgiją (darbą su tokiais metalais, kaip bronza) ir gyvūnų ganymo įgūdžius, ypač arklių prijaukinimą. Šie pasiekimai kartu su ratuotomis transporto priemonėmis suteikė jiems didelį pranašumą, paveikdami ankstyvosios žmonijos istorijos eigą.
Išsamūs technologiniai pranašumai:
Metalurgija:
Jamnajos kultūros atstovai, bronzos amžiaus grupė iš Rusijos ir Ukrainos stepių, atsinešė pažangias metalurgijos žinias, kurios leido jiems iš bronzos – patvaresnės medžiagos, nei ankstesni įrankiai – kalti įrankius ir ginklus.
Gyvulių ganymas:
Jie buvo įgudę piemenys, o svarbiausia – jie prijaukino arklius, o tai sukėlė revoliuciją transporte ir karyboje.
Ratinės transporto priemonės:
Jamnajos kultūros atstovai taip pat sukūrė ratines transporto priemones, kurios suteikė jiems pranašesnę transporto ir prekybos priemonę, nei tai, ką naudojo vietiniai gyventojai.
Arklių prijaukinimas:
Arklių prijaukinimas leido jiems judėti greičiau ir efektyviau, todėl galėjo keliauti didesnius atstumus ir išplėsti savo įtaką.
Kalba:
Manoma, kad Jamnajos kultūra taip pat perdavė protoindoeuropiečių kalbą, kuri išplito kartu su jų migracija ir įtaka.
1. EXCHANGE --- Keywords: How China Shrugged Off The U.S. Plan to Hobble Its Tech --- Despite our best efforts, Chinese solar panels beat ours. So do its electric vehicles. And its drones. Is AI next? Mims, Christopher. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 May 2025: B2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą