Masinio judrumo šalininkai Kinijoje pasirodyti negali. Komunistai visus, kurie galvoja kitaip, užspaudžia. Vakaruose tie šalininkai naudojasi demokratija ir garsiai protestuoja prieš apribojimus, reikalaudami leisti judėti. Ir juda. Mirtis nuo koronaviruso jie laiko normalia kaina už galimybę nevaržomai judėti. Ta prasme jie panašūs į žvėrėlius, vadinamus lemingais, kurie, pajutę, kad pernelyg ankštai gyvena, pradeda greitai ir masiškai judėti į visas puses. Daugybė jų žūva, bet dalelė jų patenka į derlingą slėnį ir gerai prisiėda naminių augalų. Į masiškai žūstančius tie, kurie juda iš paskos, tiesiog nekreipia dėmesio [1].
Branduoliniai ginklai neleidžia mums suorganizuoti sekantį pasaulinį karą, tokį grėsmingą, kokie anksčiau ženkliai sumažindavo žmonių skaičių pasaulyje. Gal todėl masinio judrumo šalininkai tarp mūsų veikia, kaip lemingai, įskaitant ir mūsų Prezidentą G.Nausėdą, kuris labai svarbiu epidemijos sulaikymui metu, pačioje pradžioje, nekreipdamas dėmesio į mirtis Italijoje, ėjo į sporto varžybas perpildytame Lietuvos stadione. Labai keista. Aišku, nereikia nuvertinti ir žmogaus, visą gyvenimą praleidusio banko biuro planktono atstovu, troškimą pasirodyti bebaimiu visos Lietuvos karo vadu. Gaila, kad nedaug čia yra tos Lietuvos. Trys bobos, dvi karvės. Visi kiti arba jau išvažiavo, arba tuoj išvažiuos.
1. "Lemingų patelės jauniklius veda dukart per metus. Kai kuriais metais patelės veda 3 jauniklius, bet būna, kad ir 7−8 jauniklius. Bet tai būna įprastais metais. Tačiau tais metais, kai prasideda garsiosios lemingų migracijos, šių žvėrelių patelės veda bent jau dukart daugiau jauniklių. Taigi masines lemingų migracijas sukelia tai, kad šių žvėrelių prisiveisia pernelyg daug. Dėl to populiacijos tankumas pasidaro nepaprastai didelis, tada šie žvėreliai ima paniškai bėgti, tarsi būtų visai praradę galvas. Tuomet migruojantys lemingai nebeturi vienos judėjimo krypties. Jie gali patraukti ir į šiaurę, ir į pietus, ir į rytus, ir į vakarus, jie gali judėti kalno šlaitu žemyn ir aukštyn, jie gali plaukti ežerais ar upėmis iki pat jūros. Laikydamiesi tos krypties, kuria pradėjo judėti, šie žvėreliai it savižudžių banda puola į jūrą ir visi žūsta. Tai ypač dažnai nutinka Norvegijoje, nes ten statūs kalnų šlaitai yra tiesiog pakibę virš jūros."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą