„Vokietija ir Prancūzija palankiai įvertino tai, kad Bideno administracija priėmė naują minimalų pelno mokesčio tarifo idėją, siekiančią vos 15 proc., ir tai galbūt palengvins kelią į visuotinį susitarimą jau nuo liepos mėn. Dėl naujos iždo pozicijos, apie kurią pranešta ketvirtadienį, įmonės mokės minimalų 15% mokesčio tarifą nuo savo pelno užsienyje, žemiau 21% lygio, kurio ji siekė, JAV įsikūrusioms įmonėms gaunant užsienio pajamas.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos finansų ministrų susitikime Vokietija ir Prancūzija išreiškė entuziazmą dėl šio plano. Abi vyriausybės pritarė aukštesniam tarifui, tačiau nurodė, kad mažesnis tarifas sulauks platesnio palaikymo tarp mažesnių šalių. „Tai tikrai didelė pažanga“, - sakė Olafas Scholzas, Vokietijos finansų ministras. - Dabar labai džiaugiuosi, kad turėsime galimybę, kad šis sandoris, dėl kurio taip ilgai dirbame, gali įvykti vasarą. „Mes galime gyventi su 15 proc.“, - sakė jo kolega iš Prancūzijos Bruno Le Maire'as.
Tačiau neaišku, ar šis žingsnis patiks mažoms ekonomikoms, kurios naudojo mažus mokesčius užsienio investicijoms pritraukti, įskaitant Airiją. Šalis tapo europine baze daugeliui didelių JAV technologijų kompanijų, kurių pastangos apriboti savo mokesčių sąskaitas paskatino pasiūlyti pakeisti pasaulines taisykles. Iššūkiai laukia ir šalies viduje, kai Bideno administracija bando pasiekti savo planą per Kongresą. Kai kurie Europos pareigūnai mano, kad įmanoma, kad susitarę dėl principų, kuriais grindžiamos naujos taisyklės, galėtų susitarti 20 pirmaujančių ekonomikų grupės iždo vadovai, susitikę liepos pradžioje Italijoje. Kyla klausimas, ar kai kurios didžiausios ekonomikos šalys gali išvengti prekybos karo dėl to, ar ir kaip apmokestinti kai kurių didžiausių pasaulio technologijų kompanijų pelną.
Kelios šalys, įskaitant Prancūziją, JK ir Italiją, įgyvendino technologijoms pritaikytus mokesčius. JAV grasino tarifais, jei mokesčiai nebus atšaukti, tačiau šalys teigė, kad to nepadarys, kol nebus pasiektas bendras susitarimas.
Vykdomi du susipynusių mokesčių derybų rinkiniai. Pagrindinis dėmesys skiriamas ten, kur turėtų būti apmokestinamos korporacijų pajamos, o didžiosios Europos šalys sako, kad didelės įmonės, ypač JAV technologijų gigantai, moka per mažai mokesčių tose šalyse, kuriose parduoda vartotojams. Antrasis kelias susijęs su derybomis dėl pasaulinio minimalaus mokesčio. Abi trasos vedamos per Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Didelės technologijų įmonės teigia, kad joms reikia tikrumo mokesčių taisyklėse, o ne nacionalinių mokesčių kratinio - ir kai kurios privačiai pripažįsta, kad pasaulinis susitarimas gali reikšti jų mokesčių sąskaitų padidėjimą. Jos palaiko EBPO derybas.
Airija yra viena iš šalių, kurios priešinosi ankstyvam JAV siūlymui nustatyti minimalų mokesčio tarifą. Airijos mokesčių tarifas siekia 12,5%, toli gražu ne taip jau žymiai mažesnis, nei siūlomas naujas minimumas.
Didžiosios šalys sako, kad mokesčių konkurencija, kurią propaguoja Airija, yra lenktynės iki dugno, atimančios iš išteklių, reikalingų investuoti ir atsigauti po Covid-19 pandemijos.
Jei susitars pakankamai daug didelių šalių, jos gali pasinaudoti savo įtaka, kad užtikrintų minimalų mokestį, apribodamos bendrovių atskaitymus iš šalių be minimalių mokesčių "[1].
Lietuvos liberalams nepavyksta pakartoti airių sukčiavimą su mažais mokesčiais. Gyvenimas eina geryn.
1. U.S. News: U.S. Shift on Global Tax Floor Wins Support
Hannon, Paul; Rubin, Richard. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]22 May 2021: A.4.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą