Pasaulis susiduria su mokesčių revoliucija

"Netrukus po to, kai pradėjo eiti savo pareigas, Amerikos iždo sekretorė Janet Yellen pasiūlė minimalų 21 proc. mokestį. Po EBPO susitikimo Vašingtono atstovė stebėtinai įvardijo naują 15 proc. skaičių. Paaiškinta, kad 15 proc. yra apatinė riba. Idealiu atveju reikėtų siekti daugiau. "Šiandien mes galime pasakyti: mes galime tai padaryti", - sakė Vokietijos ministras. Dabar yra reali "pasaulinės mokesčių reformos" tikimybė. Be šito viešojoje infrastruktūroje nebebūtų įmanoma švietimas ir investicijos į mokslinius tyrimus. 15 procentų daro supratimą labai realistišką. "Iki šiol 11 ar 12 procentų buvo daugiau diskusijų objektais." 

Pagal pramoninių šalių organizacijos OECD skėtį beveik 140 šalių daugiau nei dvejus metus vedė derybas dėl naujo pasaulio mokesčių režimo, kuris remiasi dviem ramsčiais: pirmasis - apie globalizacijos laimėtojus, įskaitant Amerikos interneto gigantus, tokius, kaip „Google“, „Amazon“. , „Facebook“ ir „Apple“. Konkrečiai kalbant, mokesčių pajamos turi būti paskirstytos skirtingai tarp šalių, kuriose įsikūrusios įmonės, ir rinkos šalių - skirtingai, nei anksčiau, šios „daugiašalės įmonės“ gali užsiimti verslu, nebūdamos visada fiziškai atstovaujamos kurioje nors pasaulio vietoje. Net jei šiame kontekste pakartotinai sutrumpinamas terminas „skaitmeninis mokestis“, kalbama ne tik apie interneto korporacijas. Amerikiečiai vargu ar būtų pasirengę tokiam perskirstymui savo lėšomis. 

Dabar taikinys yra nepaprastai didelės grąžos turinčios itin didelės įmonės, tarp kurių gali būti ir itin pelningų prabangos prekių ženklų valstybinės įmonės. 

Antrasis naujosios struktūros ramstis yra minimalus mokestis. Kaip neseniai EBPO departamento vadovas Achimas Prossas interviu su F.A.Z. paaiškino, tai turėtų atrodyti taip: „Jei įmonė veikia šalyje, kurioje moka labai mažai mokesčių, ateityje ištiesia ranką kita.“ Viena vertus, bus įvestas papildomas apmokestinimas. Pavyzdžiui, jei dukterinė įmonė vienoje šalyje apmokestinama tik 5 procentais, tikėtina, kad šis pelnas bus vėl priskaičiuotas patronuojančios įmonės buveinės šalyje. „Taikant minimalų 15 proc. mokestį, tai būtų dar 10 proc.“ Kita vertus, yra draudžiamos verslo išlaidos, jei nuolatinė gyvenamoji šalis neskaičiuoja papildomų mokesčių. Tokiu atveju dukterinių įmonių mokėjimai patronuojančiai bendrovei tokioje nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje nebebūtų išskaičiuojami iš mokesčių. 

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as penktadienį Lisabonoje sakė manantis, kad Amerikos pasiūlymas yra tvirtas kompromiso pagrindas. Tačiau būtina rasti sprendimą dėl abiejų aptariamo pasaulinio pelno mokesčio ramsčių. Kova su skaitmeninėmis korporacijomis kelia ypatingą Prancūzijos rūpestį. Liuksemburgo departamento vadovas Pierre'as Gramegna taip pat buvo atviras kompromisui. „Jei tai yra minimalus mokesčio tarifas, dėl kurio visi derybų partneriai gali susitarti, tai akivaizdžiai palengvins mūsų visų gyvenimą“, - sakė Gramegna Lisabonoje. Pastaraisiais metais jo šalis dažnai buvo įtariama, siūlanti mokesčių spragas pasaulinėms korporacijoms. Prieš pat savaitgalį Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymą, įgyvendinantį kovos su mokesčių vengimu direktyvą. Jame yra teisiškai privalomų kovos su mokesčių vengimu priemonių paketas. Jis taip pat patvirtino įstatymą modernizuoti pelno mokesčio įstatymą. Tai suteikia komercinėms partnerystėms ir partnerystės įmonėms galimybę naudotis tomis pačiomis mokesčių taisyklėmis kaip ir akcinė korporacija ar GmbH Vokietijoje. Kitaip tariant: įstatymų leidėjas sukūrė naują dizaino variantą“.