„Kinijos vyriausybė skyrė daugiau, nei 500 mlrd. dolerių įvairių fondų, skirtų remti vietinius mokslinius tyrimus ir plėtrą technologijų ir produktų srityje, kurioje Kinija šiuo metu priklauso nuo užsienio kompanijų. Kai kuriais atvejais Kinija pereina net į vagystes. 2010 m. „American Superconductor“ (AMSC), pirmaujanti programinėje įrangoje, naudojamoje vėjo jėgainėms valdyti, tiekėja atrado, kad jos kiniškas partneris Sinovelis sumokėjo Serbijos inžinieriui, dirbančiam AMSC Austrijos plėtros objekte, Dejanui Karabasevičiui, 1,7 mln. dolerių už visą AMSC šaltinio kodą. Nors JAV vyriausybė iškėlė ir 2018 m. laimėjo baudžiamąją bylą prieš Sinovelį, du Kinijos „Sinovel“ vadovus ir Karabasevičių (metus kalėjusį), AMSC apskaičiavo, kad 20% 2020 m. Kinijoje dislokuotų vėjo turbinų ir toliau neteisėtai naudojasi AMSC programine įranga.
Kinijos atsiejimo strategija prasidėjo 2005 m., kai buvo pradėtas vidutinės trukmės ir ilgalaikis mokslo ir technologijų plėtros planas (2006–2020 m.), arba MLP, kuriame vyriausybė paragino iki 2020 m. padidinti vidaus turinį 11 sektorių iki 30 proc. importo pakeitimo. Praėjus dešimčiai metų, paleidus „Made in China 2025“ (MIC 2025) planą, šie tikslai padidėjo, reikalaujant, kad iki 2020 m. vidaus turinys būtų 40%, o iki 2025 m. - 70%. 10 sektorių:
informacinės technologijos,
robotika ir dirbtinis intelektas,
kosminė aviacija,
laivyba,
geležinkeliai,
energetika,
medžiagos,
medicinos įranga ir vaistai,
žemės ūkis ir
energetikos įranga.
MIC 2025 taip pat nustatė vidaus korporacijų rinkos dalies tikslus. Pavyzdžiui, plane buvo numatyta, kad Kinijos elektrinių transporto priemonių ir energetikos įrangos gamintojai užims atitinkamai 80% ir 90% vidaus rinkos. 2020 m. rudenį prezidentas Xi paskelbė savo Kinijos standartų 2035 planą, kuriuo bus įsteigta Kinija, kaip pasaulinio standarto nustatytojas technologijoms, įskaitant 5G, daiktų internetą ir dirbtinį intelektą. Taigi, nors reikšmingi vidaus turinio tikslai verčia užsienio bendroves didinti gamybą Kinijoje, dideli kinų tikslai rinkos dalims užtikrina, kad Kinijos rinkoje dominuoja vietinės įmonės. "[1]
Pats laikas Lietuvos biotechnologijos gaminių ir lazerių gamintojams mokytis pinti vyžas. Tai grynai lietuviškas verslas, jis sugebės konkuruoti su valstybės palaikomu Kinijos verslu.
1. The Strategic Challenges of Decoupling. Navigating your company’s future in China
J. Stewart Black
Professor, INSEAD
Allen J. Morrison
Professor, Thunderbird School
of Global Management,
Harvard Business Review, May–June 2021, p. 49
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą