Nustokite rinkti, branduolinį karą kurstančią, valdžią Lietuvoje: branduolinis pavojus auga: viena klaida gali kainuoti jūsų gyvybę

 

"Įtampai kylant dėl jūsų neatsakingo karingumo, svarbu žinoti, kokie iškart po branduolinės bombos sprogimo atlikti veiksmai gali padėti išgyventi, rašo „Business Insider“.

 

 Branduoliniai ginklai tebėra nuolatinė grėsmė Iki šiol branduolines bombas ant gyventojų yra numetusios tik JAV – 1945 m. Japonijos miestuose Hirošimoje ir Nagasakyje. Vis dėlto branduolinių kovinių galvučių skaičius karinėse atsargose visame pasaulyje nuolat auga, o įtampa tarp branduolinių valstybių išlieka.

 

Be to, yra Iranas, kuris dar neturi branduolinių ginklų, bet yra pakankamai arti jų sukūrimo, todėl kitos valstybės nuolat stengiasi pažaboti jo branduolinę programą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo pradžioje sakė, kad nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam vadovui Ali Khamenei, reikalaudamas sudaryti naują branduolinį susitarimą, tačiau vėliau suintensyvino grasinimus Iranui dėl Jemeno hučių veiksmų. Jokie pastarojo meto įvykiai nepatvirtina, kad branduolinis karas yra neišvengiamas. Tačiau nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų rizika egzistuoja nuolat, todėl svarbu būti pasiruošus. Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centro duomenimis, praėjus valandai po sprogimo radiacijos poveikio galimybė sumažėja 55 proc., o po 24 valandų – 80 proc. Nedelsiant atliekami veiksmai per pirmąsias kelias valandas gali sumažinti mirties ar sunkių sužalojimų riziką.

 

Pirmosios 30 minučių: apsaugokite akis ir prisidenkite veidą

 

Geriausia būtų tiesiog užsimerkti arba užsidengti akis. Kai nukrenta branduolinė bomba, ji sukelia šviesos blyksnį ir didžiulį oranžinį ugnies kamuolį. 1 megatonos bomba (maždaug 80 kartų didesnė už atominę bombą „Mažylį“ („Little Boy“), numestą ant Hirošimos) gali laikinai apakinti žmones iki 20 km atstumu giedrą dieną ir iki 85 km atstumu giedrą naktį. Ieškokite prieglobsčio palei sienas didelėse atvirose erdvėse ir, jei įmanoma, venkite patalpų su langais.

 

Ieškokite prieglobsčio palei sienas didelėse atvirose erdvėse ir, jei įmanoma, venkite patalpų su langais. 123rf nuotr. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) taip pat rekomenduoja kristi ant žemės veidu žemyn ir rankas pakišti po kūnu, kad apsisaugotumėte nuo skraidančių nuolaužų ar svilinančio karščio, galinčio nudeginti odą. Jei turite šaliką ar nosinę, užsidenkite nosį ir burną. Tačiau nepamirškite bent šiek tiek praverti burną, kad nuo spaudimo neplyštų ausų būgneliai. Tyrimai taip pat rodo, kad jei esate pastate, turėtumėte vengti siaurų koridorių ir durų, kurios gali veikti kaip vėjo tunelis, spartinantis sprogimo smūgio bangas iki pavojingo, kaulus draskančio slėgio. Vietoj to ieškokite prieglobsčio palei sienas didelėse atvirose erdvėse ir, jei įmanoma, venkite patalpų su langais. Smūgio bangos gali sudaužyti langus iki 16 km atstumu nuo sprogimo, todėl skraidantis stiklas gali sužeisti netoliese esančius žmones. Pirmosios 45 minutės: ieškokite prieglobsčio patalpose, toliau nuo langų Vieno branduolinio ginklo sprogimas didesniame mieste, gali sukelti šimtus ar net tūkstančius tiesioginių mirčių. Aukų skaičius priklauso nuo ginklo dydžio, jo detonavimo vietos ir nuo to, kiek žmonių yra pavėjui nuo sprogimo. Išgyvenusieji po branduolinės atakos turėtų maždaug 15 minučių, iki kol smėlio pavidalo radioaktyviosios dalelės, vadinamos branduolinėmis iškritomis, pasiektų žemę. Dėl iškritų poveikio galima apsinuodyti radiacija, kuri gali pažeisti organizmo ląsteles ir būti mirtina. Idealiu atveju žmonės turėtų ieškoti prieglobsčio priešinga kryptimi nei apgriuvę pastatai. „Reikėtų eiti priešinga kryptimi nei pučia vėjas, – sakė Kolumbijos universiteto (JAV) visuomenės sveikatos ekspertas Irwinas Redleneras, besispecializuojantis pasirengimo nelaimėms srityje. – Per artimiausias 10–15 minučių po sprogimo nueikite kuo toliau, o tada nedelsdami ieškokite prieglobsčio, kol nenusileido radiacijos debesis.“ Geriausios slėptuvės – tai pastatai, pavyzdžiui, mokyklos ar biurai, kuriuose yra mažai arba visai nėra langų ir rūsys, kuriame galima įsikurti. Jei netoliese nėra tvirtų pastatų, vis tiek geriau būti patalpoje nei lauke. Jei slepiatės daugiaaukščiame pastate, venkite viršutinių ir apatinių aukštų. Pirmosios 24 valandos: nusiprauskite duše ir likite viduje Žmonės, kurie per sprogimą buvo lauke, turėtų kuo greičiau nusiprausti po šiltu dušu švelniai išsimuiluodami.

 

Žmonės, kurie per sprogimą buvo lauke, turėtų kuo greičiau nusiprausti po šiltu dušu švelniai išsimuiluodami. 123rf nuotr. Pirmosios valandos po sprogimo yra labai svarbios siekiant sumažinti radiacijos poveikį.

 

Gydytojai dažnai gali gydyti radiacijos žalą tokiomis medžiagomis kaip kalio jodidas, nors anot Oregono valstybinio universiteto (JAV) branduolinių mokslų profesorės Kathryn Higley, „yra tam tikri radiacijos dozės lygiai, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti“.

 

Tačiau nelaimės atveju gali nepakakti gydytojų ar ligoninės lovų, kad būtų galima pasirūpinti visais. Žmonės, kurie per sprogimą buvo lauke, turėtų kuo greičiau nusiprausti po šiltu dušu švelniai išsimuiluodami. Per stiprus šveitimas gali pažeisti odą, kuri veikia kaip natūralus apsauginis barjeras. Atlikite tuos pačius veiksmus ir su naminiais gyvūnais. Po branduolinio sprogimo nenaudokite kondicionieriaus, kūno losjono ar veido kremo – nes šie produktai gali susijungti su radioaktyviosiomis dalelėmis ir sulaikyti jas jūsų odoje ir plaukuose. Išsipūskite nosį ir nusišluostykite ausis bei akių vokus, nes šiose vietose gali užsilaikyti radioaktyviųjų dalelių. CDC taip pat rekomenduoja išorinius drabužių sluoksnius, taip pat visus audinius ar šluostes, kuriais šluostėte kūną ar veidą, sudėti į atskirą plastikinį maišelį. CDC teigimu, saugu vartoti maistą iš sandariai uždarytų indų. Taip pat galite valgyti produktus iš sandėliuko ar šaldytuvo, jei nuvalysite indus, indus, stalviršius ir įrankius. Jei jums nebuvo liepta išeiti į lauką, geriausia likti namuose, kol sumažės užterštumo keliamas pavojus. JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas rekomenduoja po branduolinio sprogimo bent 24 valandas likti patalpose.

 

Pirmąsios 7 dienos: klausykitės radijo arba televizijos, kad sužinotumėte, ką daryti toliau

 

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja klausytis vietinio radijo, kad gautumėte informacijos ir patarimų dėl tolesnių veiksmų. Jūsų mobilusis telefonas, televizija ir internetas tikriausiai neveiks, tačiau baterijomis maitinami ir dinama įkraunami radijo imtuvai turėtų veikti. Per radiją valdžios institucijos gali patarti likti vietoje arba paskelbti evakuaciją į saugesnę vietovę. Čia taip pat tikriausiai sužinosite apie galimą medicininę pagalbą, jei jūs ar šalia jūsų esantis asmuo negaluoja. Jei išeisite į lauką, žinokite, kad iš dangaus kris branduolinės iškritos. Dauguma jų ant žemės nusėda maždaug per savaitę. Kad sumažintumėte poveikį, eidami į lauką užsidenkite burną ir nosį drėgnu skudurėliu ir įsitikinkite, kad neturite atvirų žaizdų. Tačiau geriausia, ką galite padaryti, tai pirmąją savaitę likti namuose, kol didžioji dalis branduolinių iškritų nusės ant žemės, rašo „Business Insider“.”

 

Jei jums pavyks sukelti branduolinį karą, įsikiškite drėgną skudurėlį į užpakalį, kad mažiau terštumėte aplinką išliksiantiems tarakonams, susisukite į baltą paklodę ir iš lėto, be panikos, šliaužkite į kapines.