„Kinijos vyriausybė lažinasi, kad robotai skatins ekonomikos augimą. Tačiau robotai kol kas negali daug nuveikti.
Kinijos startuolių sukurti robotai šoko per televiziją, rengė bokso rungtynes ir bėgo maratonus. Kai viena įmonė praėjusį mėnesį pristatė savo naujausią robotą, Kinijos interneto vartotojai manė, kad jis taip panašus į žmogų, jog darbuotojai scenoje perpjovė roboto koją, kad atidengtų metalinius stūmoklius.
Nepaisant visuomenės susižavėjimo, auga susirūpinimas, kad Kinijos robotikos pramonė juda per greitai. Robotai gali imituoti žmogaus judesius ir netgi atlikti pagrindines užduotis. Tačiau jie nėra pakankamai įgudę, kad atliktų daugelį užduočių, kurias dabar atlieka žmonės. O į šią pramonę veržiantis tiek daug įmonių, Pekinas perspėja apie burbulą.
Praėjusį mėnesį Kinijos vyriausybė pareiškė, kad daugiau nei 150 gamintojų varžosi dėl rinkos dalies, įspėdama, kad pramonei gresia „labai pasikartojančių produktų“ minia.
„Kinija, diegdama naujas technologijas, pirmiausia puola“, – teigė Lian Jye Su, vyriausiasis technologijų tyrimų bendrovės „Omdia“ analitikas. „Tačiau dėl to paprastai daug tiekėjų kovoja dėl mažų rinkos dalių.“
Kaip ir su elektrinėmis transporto priemonėmis, Kinija anksti įgijo pasaulinę lyderystę robotų gamyboje. Kinija gamyklose naudoja daugiau robotų nei likęs pasaulis kartu sudėjus, labiau aplenkdama Japoniją, Jungtines Valstijas, Pietų Korėją ir Vokietiją. Robotai pakeitė Kinijos gamyklų linijas, atlikdami tokius darbus kaip automobilių dalių virinimas ir dėžių kėlimas ant konvejerio juostų.
Pekine nėra neįprasta sutikti robotą. Robotinės mašinos teikia kambarių aptarnavimo paslaugas viešbučiuose ir šlifuoja grindis oro uostuose. Keturkojai robotai padeda pristatyti siuntinius universitetų miesteliuose. Robotai gamino ir patiekė maistą valgyklose per 2022 m. žiemos olimpines žaidynes.
Tačiau Kinija taip pat dirba ties kita robotikos riba: robotais, kurie ne tik atrodo, bet ir mąsto bei elgiasi kaip žmonės. Viešieji ir privatūs investuotojai šiais metais išleido daugiau nei 5 milijardus dolerių startuoliams, gaminantiems humanoidus robotus – tiek pat, kiek išleista per pastaruosius penkerius metus kartu sudėjus.
Kinijos robotų gamintojai turi didelių pranašumų. Jie gali pasinaudoti stipriausiu pasaulyje gamybos sektoriumi ir kelių valdžios lygių parama. Jie vis geriau gamina tokias dalis kaip varikliai ir specializuoti varžtai robotų jungtyse.
Ką Kinijos robotų startuoliai kol kas nepavyko sukurti humanoidinių robotų, kurie galėtų pakeisti ekonomiką.
Ekspertai teigia, kad iki šiol išleisti humanoidiniai robotai sunkiai susidoroja su nenuspėjamomis situacijomis. Juos galima užprogramuoti sekti tam tikrais modeliais, tačiau jiems sunku reaguoti į įvykius jiems nutinkant.
Kinijos įmonės supranta, kad robotų gamybos nepakanka, teigė P. K. Tseng, tyrimų vadovas rinkos tyrimų įmonėje „TrendForce“ Taipėjuje, Taivane. „Neturėdami naudojimo atvejų, net jei jie gali išsiųsti produktus, jie nežino, kur juos parduoti“, – sakė jis.
Įmonių įkūrėjai ir investuotojai tiki, kad dirbtinis intelektas bus atsakymas ir kad humanoidiniai robotai gali būti tai, kaip dirbtinis intelektas taps fizine jėga pasaulyje.
Silicio slėnyje technologijų vadovai dažnai kalba apie tai, ką jie vadina dirbtiniu bendruoju intelektu. Nėra nusistovėjusio apibrėžimo, tačiau daugeliui tai yra idėja, kad dirbtinis intelektas galėtų prilygti žmogaus proto galioms.
Kinijoje robotikos įmonės teigia, kad jos pavers dirbtinį intelektą realybe.
„Kinijos žmonėms dirbtinis intelektas turėtų būti kažkas, kas naudinga žmonėms kasdieniame gyvenime“, – sakė Sunny Cheung, Jamestown fondo, tyrinėjančio Kinijos vyriausybės įtaką, narė. „Robotai yra dirbtinio intelekto pritaikymo realiame gyvenime įrodymas.“
Tačiau tarp šios vizijos ir dabartinių robotų gebėjimų yra didelis atotrūkis. Daugelis Kinijos robotikos startuolių kuria programinę įrangą, kuri, jų manymu, pakeis robotų elgesį taip, kaip dideli kalbos modeliai pakeitė dirbtinį intelektą.
Vienas iš būdų, kaip robotai gali išmokti elgtis labiau kaip žmonės, yra pakartotinai atlikti pagrindines užduotis. Pavyzdžiui, ribotas skaičius „UBTech Robotics“, kuri, kaip ir dešimtys kitų startuolių, yra įsikūrusi Šendžene, pagamintų robotų vėl ir vėl kelia dėžes elektromobilių gamyklose.
Kitas būdas apmokyti robotus yra modeliavimas, kurio metu jie žiūri daug vaizdo įrašų apie tai, ką darys. Ponas Cheungas teigė, kad daugelis pirmaujančių Kinijos robotikos startuolių naudoja Silicio slėnio bendrovės „Nvidia“ pagamintą programinę įrangą ir lustus savo robotų modeliavimo mokymams.
Nors niekas nėra tikras, kiek naudingi bus humanoidiniai robotai, Kinija jau panaudojo du milijonus gamybos robotų. Kinijos gamyklos praėjusiais metais įrengė beveik 300 000 naujų robotų, o Amerikos gamyklos – 34 000.
Kinijos gamyklos taip pat patobulėjo robotų gamyboje, o tai yra didelis privalumas. užsienio įmonėms, kurioms sunku juos gaminti dideliais kiekiais.
Startuolis „Unitree Robotics“ paskelbė apie planus surengti pradinį viešą akcijų siūlymą, kuris galėtų suteikti jam reikalingą kapitalą ir padėti jai tapti pirmaujančia humanoidinių robotų gamintoja Kinijoje. Naujausi jos baziniai humanoidiniai robotai Kinijoje kainuoja apie 6000 JAV dolerių – tai tik dalis „Boston Dynamics“, ilgą laiką pirmaujančios Amerikos žaidėjos šioje pramonės šakoje, pagamintų robotų kainos. „Boston Dynamics“ 2020 m. įsigijo Pietų Korėjos milžinė „Hyundai Motor“.
Pastaraisiais mėnesiais didžiosios dirbtinio intelekto tyrimų laboratorijos, universitetai ir startuoliai Jungtinėse Valstijose pirko „Unitree“ robotus, kad išbandytų robotų gebėjimus ir sąveiką su jų programine įranga.
Kinijos robotų gamintojai gali pasiūlyti mažesnes kainas iš dalies dėl to, kad gauna daug finansavimo iš savivaldybių vyriausybių ir valstybės remiamų rizikos draudimo fondų. Pekino vyriausybė įsteigė 14 milijardų dolerių fondą, skirtą investuoti į dirbtinį intelektą ir robotiką. Šanchajus įsteigė įkūnyto dirbtinio intelekto fondą, kurio pradinė investicija siekia apie 77 milijonus dolerių.
Hangdžou, technologijų karštojoje vietoje, „Unitree“ ir jos konkurentė „Deep Robotics“ yra dirbtinio intelekto ir robotikos startuolių grupės, kurią Kinijos žiniasklaida karūnavo „šešiais drakonais“, dalis. Dirbtinis intelektas iš „DeepSeek“ yra dar vienas toks pavyzdys.
Šį mėnesį „Deep Robotics“ pranešė, kad naujausiame finansavimo etape pritraukė 70 mln. USD.
Humanoidinių robotų gamintoja „Robotera“ lapkritį pranešė, kad iš investuotojų, įskaitant elektromobilių gamintojos „Geely“ rizikos kapitalo padalinį ir Pekino miesto valdžios specialius robotikos ir dirbtinio intelekto investicinius fondus, pritraukė daugiau nei 140 mln. USD.
Lapkričio pabaigoje Kinijos centrinė vyriausybė įsteigė komitetą, skirtą pramonės standartams nustatyti. Nariai buvo įkūrėjai, universitetų tyrimų laboratorijos, savivaldybių valdžios rizikos draudimo fondai ir Kinijos valstybės pareigūnai, dirbantys kriptografijos srityje.“ [1]
Sena istorija. Vynuogės rūgščios, nes mes negalime jų pasiekti.
1. Does China Have a Robot Bubble? Tobin, Meaghan; Wu, Xinyun. New York Times (Online) New York Times Company. Dec 17, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą