Gera alternatyva būtų suskaidyti monopolijas ir mokesčiais priversti jas dalyvauti ūkio atstatyme, kas būtų naudinga visiems, įskaitant pačias monopolijas.
Kubiliaus idėja yra paprasta: atimti iš visų, atiduoti Maksimai, skandinavų bankams, lenkams, vadovaujantiems Mažeikių naftai, ir kitoms monopolijoms. Tai būtų kompensacija monopolijoms už visokeriopas avantiūras, kaip Leo.lt, klaidas ir kitas biznio nesekmes.
2010 m. birželio 14 d., pirmadienis
Koks mūsų pasirinkimas dabar?
Gera alternatyva būtų suskaidyti monopolijas ir mokesčiais priversti jas dalyvauti ūkio atstatyme, kas būtų naudinga visiems, įskaitant pačias monopolijas.
Kubiliaus idėja yra paprasta: atimti iš visų Lietuvos gyventojų, atiduoti VP, Skandinavijos bankams, Lenkijos verslininkams, vadovaujantiems Mažeikių naftai, ir kitoms Lietuvoje šeimininkaujančioms monopolijoms. Tai būtų kompensacija monopolijoms už visokeriopas avantiūras, kaip Leo.lt, klaidas ir kitas stambaus ir nepaslankaus verslo nesekmes. Toks Kubiliaus požiūris susiduria su loginiais ir politiniais sunkumais.
A.Kubilius teigia, kad apkarpymai galios tol, kol Lietuvoje tęsis ypatinga finansinė padėtis.
Apkarpymai sukelia ypatingąją finansinę padėtį. Ir tie apkarpymai turėtų galioti, kol bus ypatingoji finansinė padėtis. Užburtas ratas. Kubilių reikėtų pakeisti mažiau dogmatišku politiku. Kas kaltas dėl vieno iš didžiausių Europoje ūkio kritimų ir dėl jo padidėjusios emigracijos? Kubilius. Tai jau supranta net valdančiosios koalicijos dalyviai:
"Tapo akivaizdu, jog ankstesnis, neapgalvotas mokesčių didinimas turėjo labai negatyvias pasekmes Lietuvos ekonomikai, tad dar labiau stebina kalbos apie naują mokesčių naštos didinimą. Tai rodo, jog nesugebama įvertinti jau padarytų klaidų, o norima padėtį dar pabloginti", - svarsto LVLS. Tai palankiai vertintinas posūkis mūsų politiniame gyvenime.
Kubiliaus idėja yra paprasta: atimti iš visų Lietuvos gyventojų, atiduoti VP, Skandinavijos bankams, Lenkijos verslininkams, vadovaujantiems Mažeikių naftai, ir kitoms Lietuvoje šeimininkaujančioms monopolijoms. Tai būtų kompensacija monopolijoms už visokeriopas avantiūras, kaip Leo.lt, klaidas ir kitas stambaus ir nepaslankaus verslo nesekmes. Toks Kubiliaus požiūris susiduria su loginiais ir politiniais sunkumais.
A.Kubilius teigia, kad apkarpymai galios tol, kol Lietuvoje tęsis ypatinga finansinė padėtis.
Apkarpymai sukelia ypatingąją finansinę padėtį. Ir tie apkarpymai turėtų galioti, kol bus ypatingoji finansinė padėtis. Užburtas ratas. Kubilių reikėtų pakeisti mažiau dogmatišku politiku. Kas kaltas dėl vieno iš didžiausių Europoje ūkio kritimų ir dėl jo padidėjusios emigracijos? Kubilius. Tai jau supranta net valdančiosios koalicijos dalyviai:
"Tapo akivaizdu, jog ankstesnis, neapgalvotas mokesčių didinimas turėjo labai negatyvias pasekmes Lietuvos ekonomikai, tad dar labiau stebina kalbos apie naują mokesčių naštos didinimą. Tai rodo, jog nesugebama įvertinti jau padarytų klaidų, o norima padėtį dar pabloginti", - svarsto LVLS. Tai palankiai vertintinas posūkis mūsų politiniame gyvenime.
2010 m. birželio 13 d., sekmadienis
Ar tikri tie pažadai?
Sako, kad Grybauskaitė yra valstybininkų matrona. Bet ji remia Kubilių. Ir Kubilius ją palaiko. Paradoksalu, kad Kubiliaus koalicija išrinkta valdžion, kaip kovojanti su valstybininkais.
Ar mes nesame lengvatikiai, galvodami, kad pažadai kovoti su valstybininkais, su monopolijomis ar su rusais yra tikri?
Ar mes nesame lengvatikiai, galvodami, kad pažadai kovoti su valstybininkais, su monopolijomis ar su rusais yra tikri?
2010 m. birželio 12 d., šeštadienis
Teisingai daro tie, kas studijuoja užsienyje.
Pragyvenimas ir Lietuvoj yra brangus. O užsidirbti Lietuvoj yra mažiau galimybių. Nemokamai čia studijuojama tik laikinai. Blogiau nusirašinėsi, negu kiti, - tuojau būsi priverstas imti milžiniškas bankų paskolas.
2010 m. birželio 11 d., penktadienis
Kubiliaus Lietuva kartoja bankrutavusių Afrikos šalių klaidas
_Buttressed by the legality and impunity that international sovereignty conferred upon their actions, too many of Africa’s politicians and officials twisted the normal activities of a state beyond recognition, transforming mundane tasks like policing, lawmaking and taxation into weapons of extortion.
So, for the past five decades, most Africans have suffered predation of colonial proportions by the very states that were supposed to bring them freedom. And most of these nations, broke from their own thievery, are now unable to provide their citizens with basic services like security, roads, hospitals and schools._
(To Save Africa, Reject Its Nations
By PIERRE ENGLEBERT
Published: June 11, 2010, Claremont, Calif.
http://www.nytimes.com/2010/06/12/opinion/12englebert.html)
So, for the past five decades, most Africans have suffered predation of colonial proportions by the very states that were supposed to bring them freedom. And most of these nations, broke from their own thievery, are now unable to provide their citizens with basic services like security, roads, hospitals and schools._
(To Save Africa, Reject Its Nations
By PIERRE ENGLEBERT
Published: June 11, 2010, Claremont, Calif.
http://www.nytimes.com/2010/06/12/opinion/12englebert.html)
Smulkus mūsų ekonomikos aprašymas
_Sprendimai neatnešė laukiamo efekto
2000-2008 m. - didžiąją šio laiko dalį valdžioje buvo socialdemokratai - fiskalinė politika neapsaugojo nuo nekilnojamojo turto burbulų. Dabartinė Vyriausybė, vadovaujama konservatorių, reaguodama į krizę, susikoncentravo į priemones užtikrinti finansų sistemos veikimą, bet ne stimuliuoti ekonomikos atsigavimą. Lietuvos bankas sumažino reikalavimus bankų rezervams, padidinta indėlių draudimo suma, priimtas Finansinės drausmės įstatymas, sumažintas pajamų mokestis, tačiau padidėjo PVM, akcizai tabakui, alkoholiui ir degalams, panaikinta dauguma mokesčių lengvatų, sumažintos įmokos į pensijų fondus.
Nė vienas iš šių sprendimų neatnešė laukiamo efekto, teigiama apžvalgoje. Didžiulė mokesčių našta, kuri ypač užgulė nedideles įmones, ir neefektyvi kova su biurokratizmu buvo tarp priežasčių, kodėl ėmė augti nedarbas, o verslas atsidūrė prastoje situacijoje. Vilkinant struktūrines reformas tapo neįmanoma nukirpti jau prarytų biudžeto išlaidų. Smunkant biudžeto pajamoms, fiskalinis deficitas pernai išaugo iki 9 proc., nors 2008 m. ūkis dar augo 3 proc., o šiemet, tikimasi, turėtų mažėti. Deficitui sumažinti Vyriausybė buvo priversta brangiai skolintis (užuot paprašiusi Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, ji papildė piniginę išleisdama 5 metų 500 mln. eurų euroobligacijų emisiją už 9,375 proc. palūkanas). Tai tik padidino valstybės skolą, o nacionalinį iždą apkrovė papildoma našta.
Tiesa, Lietuvos valstybės skola nėra pati didžiausia: Islandijos siekia 110 proc., Vokietijos – 80 proc, Lietuvos – beveik 40 proc., mažesnę skolą turi tik Estija ir Rusija.
Augantis nedarbas, kuris gali peraugti į struktūrinį (jis atsiranda, kai darbo paklausos struktūra neatitinka pasiūlos) skatina naują emigracijos bangą, kuri turės ilgalaikių neigiamų pasekmių, ypač demografijai - visuomenė ima senti, taip pat ima stigti įgudusių profesionalų. Pridėjus neefektyviai dirbantį viešąjį sektorių, kuriam esą verkiant reikia reformų, ir korupciją, šaliai tampa sunku pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. nors dabartinė Vyriausybė daugiausiai dėmesio skiria būtent pastarosioms.
Vyriausybė ėmėsi švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos struktūrinių reformų, darbo rinką bando padaryti lankstesnę, mažina administracinę naštą, gerina priėjimą prie finansų, gerina galimybes eksportuoti ir investuoti. skatina energijos efektyvumą, planuojama supaprastinti ES struktūrinių fondų lėšų naudojimą.
Galime pralaimėti Azijai
Atsižvelgiant į istorinį pastarųjų dviejų dešimtmečių kontekstą, Baltijos šalių ekonominiai pasiekimai buvo įspūdingi. Nuosmukis paskatino kai kuriuos socialinius neramumus, bet juos užgožė gyvenimo kokybės pagerėjimas - gerovės lygis Baltijos šalyse pernai buvo daugiau nei pusantro karto geresnis nei dešimtmečio pradžioje. Nors valdžios institucijų veikla vertinama prastai, jų vyriausybės sėkmingai kovoja su krize. Tačiau ekspertai įspėja neapsigauti galvojant, kad krizė tėra didelė, bet laikina kliūtis kelyje. Naujos augimo strategijos esą reikalauja pirmiausiai kritiškai įvertinti ankstesniųs veiksmus.
Lietuvos augimas 2010 m. priklauso nuo išorinės paklausos atsigavimo ir investicijų. Mūsų šalis gali pasigirti mažesniu verslo ir gyventojų įsiskolinimu, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis ir ES senbuvėmis. Tikimasi, kad vidaus vartojimas pradės augti kitąmet. Šiemet dar laukiama BVP kritimo 3-4,5 proc. Ūkis ėmė lanksčiai taikytis prie pasaulinės krizės, bet perspektyva atrodo ne mažiau iššaukianti. Ekonomistas Raimondas Kuodis įžvelgia riziką, kad dėl neefektyvaus kapitalo bei darbo jėgos įdėjimo ir didžiulės skolos ilgalaikis ūkio potencialas gali būti menkas.
Pasak ekspertų, neigiamos įtakos pagrindinėms Europos ekonomikoms turės Graikijos krizė, jos poveikio neišvengs ir Baltijos jūros regionas. Ekonominis aktyvumas pamažu keliasi į Aziją, todėl ilgalaikėje perspektyvoje mūsų pozicijos gali susilpnėti._
2000-2008 m. - didžiąją šio laiko dalį valdžioje buvo socialdemokratai - fiskalinė politika neapsaugojo nuo nekilnojamojo turto burbulų. Dabartinė Vyriausybė, vadovaujama konservatorių, reaguodama į krizę, susikoncentravo į priemones užtikrinti finansų sistemos veikimą, bet ne stimuliuoti ekonomikos atsigavimą. Lietuvos bankas sumažino reikalavimus bankų rezervams, padidinta indėlių draudimo suma, priimtas Finansinės drausmės įstatymas, sumažintas pajamų mokestis, tačiau padidėjo PVM, akcizai tabakui, alkoholiui ir degalams, panaikinta dauguma mokesčių lengvatų, sumažintos įmokos į pensijų fondus.
Nė vienas iš šių sprendimų neatnešė laukiamo efekto, teigiama apžvalgoje. Didžiulė mokesčių našta, kuri ypač užgulė nedideles įmones, ir neefektyvi kova su biurokratizmu buvo tarp priežasčių, kodėl ėmė augti nedarbas, o verslas atsidūrė prastoje situacijoje. Vilkinant struktūrines reformas tapo neįmanoma nukirpti jau prarytų biudžeto išlaidų. Smunkant biudžeto pajamoms, fiskalinis deficitas pernai išaugo iki 9 proc., nors 2008 m. ūkis dar augo 3 proc., o šiemet, tikimasi, turėtų mažėti. Deficitui sumažinti Vyriausybė buvo priversta brangiai skolintis (užuot paprašiusi Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, ji papildė piniginę išleisdama 5 metų 500 mln. eurų euroobligacijų emisiją už 9,375 proc. palūkanas). Tai tik padidino valstybės skolą, o nacionalinį iždą apkrovė papildoma našta.
Tiesa, Lietuvos valstybės skola nėra pati didžiausia: Islandijos siekia 110 proc., Vokietijos – 80 proc, Lietuvos – beveik 40 proc., mažesnę skolą turi tik Estija ir Rusija.
Augantis nedarbas, kuris gali peraugti į struktūrinį (jis atsiranda, kai darbo paklausos struktūra neatitinka pasiūlos) skatina naują emigracijos bangą, kuri turės ilgalaikių neigiamų pasekmių, ypač demografijai - visuomenė ima senti, taip pat ima stigti įgudusių profesionalų. Pridėjus neefektyviai dirbantį viešąjį sektorių, kuriam esą verkiant reikia reformų, ir korupciją, šaliai tampa sunku pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. nors dabartinė Vyriausybė daugiausiai dėmesio skiria būtent pastarosioms.
Vyriausybė ėmėsi švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos struktūrinių reformų, darbo rinką bando padaryti lankstesnę, mažina administracinę naštą, gerina priėjimą prie finansų, gerina galimybes eksportuoti ir investuoti. skatina energijos efektyvumą, planuojama supaprastinti ES struktūrinių fondų lėšų naudojimą.
Galime pralaimėti Azijai
Atsižvelgiant į istorinį pastarųjų dviejų dešimtmečių kontekstą, Baltijos šalių ekonominiai pasiekimai buvo įspūdingi. Nuosmukis paskatino kai kuriuos socialinius neramumus, bet juos užgožė gyvenimo kokybės pagerėjimas - gerovės lygis Baltijos šalyse pernai buvo daugiau nei pusantro karto geresnis nei dešimtmečio pradžioje. Nors valdžios institucijų veikla vertinama prastai, jų vyriausybės sėkmingai kovoja su krize. Tačiau ekspertai įspėja neapsigauti galvojant, kad krizė tėra didelė, bet laikina kliūtis kelyje. Naujos augimo strategijos esą reikalauja pirmiausiai kritiškai įvertinti ankstesniųs veiksmus.
Lietuvos augimas 2010 m. priklauso nuo išorinės paklausos atsigavimo ir investicijų. Mūsų šalis gali pasigirti mažesniu verslo ir gyventojų įsiskolinimu, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis ir ES senbuvėmis. Tikimasi, kad vidaus vartojimas pradės augti kitąmet. Šiemet dar laukiama BVP kritimo 3-4,5 proc. Ūkis ėmė lanksčiai taikytis prie pasaulinės krizės, bet perspektyva atrodo ne mažiau iššaukianti. Ekonomistas Raimondas Kuodis įžvelgia riziką, kad dėl neefektyvaus kapitalo bei darbo jėgos įdėjimo ir didžiulės skolos ilgalaikis ūkio potencialas gali būti menkas.
Pasak ekspertų, neigiamos įtakos pagrindinėms Europos ekonomikoms turės Graikijos krizė, jos poveikio neišvengs ir Baltijos jūros regionas. Ekonominis aktyvumas pamažu keliasi į Aziją, todėl ilgalaikėje perspektyvoje mūsų pozicijos gali susilpnėti._
Nebijau pasirodyti neoriginalus:
_Mokesčių pakeitimai neatnešė laukiamo efekto, teigia ekspertai
Lietuva turi nemažai privalumų, tačiau stokoja aiškaus konkurencinio pranašumo prieš kitas šalis. Vyriausybė nesugebėjo apsaugoti šalies nuo nekilnojamojo turto burbulo, o užklupus krizei susikoncentravo į finansų sistemą ir investicijų paiešką,
bet neskubėjo stimuliuoti ekonomikos.
Priimti mokestiniai pakeitimai neatnešė laukiamo efekto.
Sėkmingo augimo metais valdžia galvojo, kaip įsivesti eurą, bet primiršo stiprinti konkurencinius pranašumus. Taip teigiama Baltijos plėtros forumo, dar vadinamo Baltijos Davosu, metinėje apžvalgoje._
Lietuva turi nemažai privalumų, tačiau stokoja aiškaus konkurencinio pranašumo prieš kitas šalis. Vyriausybė nesugebėjo apsaugoti šalies nuo nekilnojamojo turto burbulo, o užklupus krizei susikoncentravo į finansų sistemą ir investicijų paiešką,
bet neskubėjo stimuliuoti ekonomikos.
Priimti mokestiniai pakeitimai neatnešė laukiamo efekto.
Sėkmingo augimo metais valdžia galvojo, kaip įsivesti eurą, bet primiršo stiprinti konkurencinius pranašumus. Taip teigiama Baltijos plėtros forumo, dar vadinamo Baltijos Davosu, metinėje apžvalgoje._
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)