Naujai statoma suomių atominė elektrinė brangsta nuo 2,5 mlrd eurų iki 8,0 mlrd eurų, sako Robertas Dargis, Pramoninkų konfederacijos vadovas. Ta elektrinė dar brangs, nes statyboms galo nematyti [1].
Na ir suomiai, na ir labiausiai išsilavinę pasauly žmonės... Nemoka elektrinę suręst. Mes čia greitai kepurėm užmėtytume. Mes jai tokią renovaciją padarytume, radioaktyvūs pelėsiai stebintų visą pasaulį. Mes naktį statytume, kartu cementą vogti būtų vienas malonumas.
O jei rimtai, elektrinė taip žiauriai brangsta, nes dėl politinio spaudimo saugos reikalavimai visą laiką darosi tik griežtesni. Jų vykdymas brangiai kainuoja. Suomiai turtingi. Jiems tas nepakenks. Visai kita kalba Lietuvoje.
1.Kodėl R.Dargis nepritaria Visagino AE
2013 m. kovo 8 d., penktadienis
2013 m. kovo 6 d., trečiadienis
Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“, kalbant apie dvigubą pilietybę
Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjas, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas:
_Sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra._
Kiek kentėsime Konstitucinio teismo teisėjų, Napoleonų mantijose, savivalę?
_Sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra._
Kiek kentėsime Konstitucinio teismo teisėjų, Napoleonų mantijose, savivalę?
2013 m. kovo 5 d., antradienis
Mirtinai pavojingos bakterijos
Naujas visiems antibiotikams atsparių bakterijų rinkinys sparčiai plinta JAV ligoninėse. Jei jos dauginasi kraujyje, plaučiuose ar inkstuose, liga gali būti neišgydoma. Šioms bakterijoms užkrėtus kraują, mirtingumas gali siekti 50 procentų.Šios bakterijos yra atsparios karbapenemams, kurie laikomi paskutiniu frontu antibiotikų panaudojime žmonių gydymui [1].
1. Deadly Drug-Resistant Bacteria Are Spreading
1. Deadly Drug-Resistant Bacteria Are Spreading
Prezidentės patarėjo nuomone, žmonės protestuoja prieš Lietuvos gerovę, galimybę tapti turtinga šalimi, panašiai kaip Norvegija
Mes jau galėjome tapti Norvegija, kai atradome Lietuvoje naftos. Netapome. Degalai Lietuvoje yra brangiausi iš visų Baltijos šalių. Vagys valdžioje kuria Norvegiją kiekvienas savo kieme. Mums belieka taršalai.
Atkreipkite dėmesį į veidmainystę. Ponas patarėjas sielojasi dėl protestų prieš dujų žvalgybą. O juk leidimas išduodamas vienas - ir žvalgyti, ir išgauti. Tai pamirštama paminėti, tikintis,kad ir mes pamiršime.
1.Kodėl lietuviai protestuoja prieš galimybę tapti Norvegija? (865)5 val.
Atkreipkite dėmesį į veidmainystę. Ponas patarėjas sielojasi dėl protestų prieš dujų žvalgybą. O juk leidimas išduodamas vienas - ir žvalgyti, ir išgauti. Tai pamirštama paminėti, tikintis,kad ir mes pamiršime.
1.Kodėl lietuviai protestuoja prieš galimybę tapti Norvegija? (865)5 val.
2013 m. kovo 3 d., sekmadienis
Šveicarijoje rinkėjai referendumu žymiai apribojo kompanijų vadovų atlyginimus ir premijas
Premijas keičiant darbą tiesiog uždraudė. Na o atlyginimų dydį nuspręs akcininkų susirinkimai, be to pensijiniai forndai privalės tokiuose susirinkimuose būtinai dalyvauti.
Verskime mūsų pensijinių fondų vadovus investuoti Šveicarijoje, nes ten daugiau pinigų liks akcininkams.
Gerai būtų tokį referendumą organizuoti ir Lietuvoje. Kaip manote, ar tai įmanoma?
Rimčiausiai šio šveicarų referndumo pasekmes aptarė The Economist [1].
1.
Verskime mūsų pensijinių fondų vadovus investuoti Šveicarijoje, nes ten daugiau pinigų liks akcininkams.
Gerai būtų tokį referendumą organizuoti ir Lietuvoje. Kaip manote, ar tai įmanoma?
Rimčiausiai šio šveicarų referndumo pasekmes aptarė The Economist [1].
1.
2013 m. kovo 2 d., šeštadienis
Nebeliks Lietuvos universitetų?
Lietuvos universitetų rektoriai pradėjo verkti, kad mokymų internetu yra labai daug, į juos investuojami dideli pinigai, todėl po kurio laiko gali nutikti taip, jog pasaulyje iš viso liks kokie dešimt universitetų [1]. Ir aišku, tarp jų nebus nei vieno lietuviško. Kiek bedarbių rektorių turėsime?
Nėra ko jaudintis. Jei dirbsime, kaip dirbame iki šiol, tai dėl skurdo jaunimas neturės vaikų, dauguma emigruos, neliks Lietuvos, lietuvių kalbos, baigsis ir lietuviški universitetai.
Na o jei pradėsime rimtai dirbti, tai galime tais internetiniais kursais pasinaudoti. Jau parodyta, kad kursai geriausiai dirba, jeigu apmokymas internetu yra derinamas su gyvu bendravimu tarp dėstytojo ir studento. Geri dėstytojai be darbo nelieka. O Lietuvos rektoriams gali būti tikrai liūdna...
1. Rektorių konferencijoje bus pristatyta internetinių kursų keliama grėsmė
Nėra ko jaudintis. Jei dirbsime, kaip dirbame iki šiol, tai dėl skurdo jaunimas neturės vaikų, dauguma emigruos, neliks Lietuvos, lietuvių kalbos, baigsis ir lietuviški universitetai.
Na o jei pradėsime rimtai dirbti, tai galime tais internetiniais kursais pasinaudoti. Jau parodyta, kad kursai geriausiai dirba, jeigu apmokymas internetu yra derinamas su gyvu bendravimu tarp dėstytojo ir studento. Geri dėstytojai be darbo nelieka. O Lietuvos rektoriams gali būti tikrai liūdna...
1. Rektorių konferencijoje bus pristatyta internetinių kursų keliama grėsmė
Kuo mums kvepia skalūnų dujos?
Savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas sako, kad Amerikoje dar nieko nenuteisė už skalūnų dujų verslo padarytą žalą žmonių sveikatai. Iš šio fakto E.Lucasas daro išvadą, kad visi pasisakymai, jog skalūnų dujos yra pavojingos, yra nesąmonė [1].
E.Lucasas yra neteisus šiuo atveju. Amerikoje teismai dirba, remdamiesi įrodymais. Amerikoje kurį laiką ir asbesto gamybą kontroliuojantys žmonės statė sau rūmus bei gerai gyveno. Medikai sukaupė pakankamai įrodymų, kad asbestas sukelia vėžį, ir prasidėjo teismai. Dabar tų rūmų vietoje liko tik pasakos apie buvusius asbesto magnatus ir jų turtus. Juk labai prabangūs buvo tie rūmai. Asbesto biznieriai vesdavo princeses iš pačios Europos. Skamba, kaip pasaka. Liūdna pasaka. Taip bus ir su skalūnais.
Amerikoje su teismais geriau, negu Lietuvoje. Mūsų turčių rūmai stovi, kas beatsitiktų. Mums skalūnų dujos irgi grąso ligomis, suniokiota ramybe ir gamta. Todėl, kad neliktume su vėžiu ir be tinkamo atlyginimo, reikia gintis patiems. Lietuvos žmonės yra šaunuoliai, kadangi supranta, kas darosi, ir ginasi iš paskutiniųjų.
Amerikoje Niujorko gubernatorius A.Cuomo neduoda leidimo pradėti skalūninių dujų gavybą, kol nėra skalūnų dujų gavybos poveikio sveikatai tyrimo rezultatų iš Pensilvanijos valstijos. Didelis tas tyrimas. Amerikoje medikai turi daug pinigų ir gerai dirba. Mūsiškiai bonzos (valdininkai japoniškai, atsimenat Hitachi?) važiuos į Ameriką pauostyti tų dujų ir pinigų kvapo. Gal mūsų Vyriausybė pasektų informuoto Niujorko gubernatoriaus pavyzdžiu ir palauktų tyrimo Pensilvanijoje rezultatų?
1. Sako savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas
E.Lucasas yra neteisus šiuo atveju. Amerikoje teismai dirba, remdamiesi įrodymais. Amerikoje kurį laiką ir asbesto gamybą kontroliuojantys žmonės statė sau rūmus bei gerai gyveno. Medikai sukaupė pakankamai įrodymų, kad asbestas sukelia vėžį, ir prasidėjo teismai. Dabar tų rūmų vietoje liko tik pasakos apie buvusius asbesto magnatus ir jų turtus. Juk labai prabangūs buvo tie rūmai. Asbesto biznieriai vesdavo princeses iš pačios Europos. Skamba, kaip pasaka. Liūdna pasaka. Taip bus ir su skalūnais.
Amerikoje su teismais geriau, negu Lietuvoje. Mūsų turčių rūmai stovi, kas beatsitiktų. Mums skalūnų dujos irgi grąso ligomis, suniokiota ramybe ir gamta. Todėl, kad neliktume su vėžiu ir be tinkamo atlyginimo, reikia gintis patiems. Lietuvos žmonės yra šaunuoliai, kadangi supranta, kas darosi, ir ginasi iš paskutiniųjų.
Amerikoje Niujorko gubernatorius A.Cuomo neduoda leidimo pradėti skalūninių dujų gavybą, kol nėra skalūnų dujų gavybos poveikio sveikatai tyrimo rezultatų iš Pensilvanijos valstijos. Didelis tas tyrimas. Amerikoje medikai turi daug pinigų ir gerai dirba. Mūsiškiai bonzos (valdininkai japoniškai, atsimenat Hitachi?) važiuos į Ameriką pauostyti tų dujų ir pinigų kvapo. Gal mūsų Vyriausybė pasektų informuoto Niujorko gubernatoriaus pavyzdžiu ir palauktų tyrimo Pensilvanijoje rezultatų?
1. Sako savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)