Kodėl jaunimas palieka Lietuvos universitetus? Atsakymas gali ir nepatikti

“Studijos užsienyje dažnam lietuviui tampa galimybe įgyti profesiją, kurios mūsų šalies universitetai paprasčiausiai nesiūlo. Kiti mano, jog užsienietiškas diplomas gali atverti daugiau durų bei galimybių, o pačių studijų kokybė – geresnė. O kaip yra iš tikrųjų – kas lemia lietuvių norą baigti mokslus užsienio šalyse ir kokiais atvejais tai daryti verta?

 

Užsienio universitetams kaina – nebe rodiklis

 

Priežastys, dėl kurių lietuviai mūsų šalies universitetus iškeičia į esančius kitose šalyse, varijuoja. Pasak „AMES Education“ direktorės Eglės Kesylienės, viena iš priežasčių, kuria pasirinkimą argumentuoja būsimi studentai – aukštesnė studijų kokybė. Mokiniai taikosi į TOP 300 sąraše esančias, ypač STEM, verslo, sveikatos srityse, besispecializuojančias aukštąsias mokyklas. Ji pridūrė, kad Europos Uąjungos universitetai garsėja inovatyvumu ir kokybe. Studentai nori įgyti tarptautinės patirties, juos taip pat vilioja studijų reputacija, prestižinis diplomas, pranašumas tarptautinėje rinkoje.

 

Dažnai studijuojant užsienyje siūlomos palankesnės finansinės sąlygos, mat Lietuvoje kainos neretai viršija esančias Vakarų Europoje. Studentus vilioja ir specializuotos programos.

 

„Baigus aukštąjį mokslą užsienyje atsiveria platesnės mokslų ir darbo praktikos galimybės – tarptautinės įmonės, korporacijos, institutai, tyrimų laboratorijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, nes universitetai deklaruoja artimą bendradarbiavimą su išties garsius pavadinimus turinčiomis bendrovėmis. Pasitaiko, kad mokslus kitose šalyse jaunimas renkasi ir dėl nusivylimo Lietuvos švietimo sistema“, – žodžių į vatą nevyniojo E. Kesylienė.

 

Kaip vienos iš priežasčių studijoms užsienyje įvardijamos specializuotos programos ir lengvesnis įsidarbinimas.

 

Dar viena priežastis, dėl kurios dalis būsimų studentų renkasi kitas šalis – paties išsilavinimo kokybė. Tai – diskutuotinas klausimas, mat labai daug priklauso nuo pasirinktos specialybės, universiteto, dėstytojų ir kitų aplinkybių. Tačiau bendrai vertinant, vyrauja įsitikinimas, jog lietuviškose aukštosiose suteikiamas mažiau kokybiškas išsilavinimas.

 

„Vis tik dauguma stojančiųjų per mus pirmiausiai tikrina universitetų reitingus, jiems svarbu, kad universitetai būtų reitinguojami aukščiau nei Lietuvos, tad absoliuti dauguma taiko į TOP 300 pasaulyje. Aukštas reitingas yra ne tik skaičius, bet ir studijų programų kokybės įvertinimas, akademinio personalo kvalifikacijos, mokslinių tyrimų galimybės, kurios garantuoja pripažinimą ir geresnes karjeros perspektyvas darbinantis Europoje“, – sakė E. Kesylienė.

 

Ji pridūrė, jog jaunuoliai po 18 metų savo šalyje ir besimokę pagal nacionalinę programą, nori pakeisti aplinką, ištrūkti į pasaulį, susipažinti su kitomis kultūromis. Mokiniai, rinkdamiesi studijas ir šalis, dažnai įvardija, kad jiems imponuoja tų šalių mentalitetas, tarptautiškumas, požiūris į žmogų. Jie natūraliai nori pakeisti aplinką ir pabūti tarp tokių pačių kaip jie – pasauliečių, kosmopolitų, novatorių.

 

Kalbų akademijos direktorė įsitikinusi, jog svarbi ne tik pačių studijų įvairovė, bet ir jų metu užmezgami ryšiai: „Tai ypatingai tai svarbu, kalbant apie verslo, politikos, ekonomikos studijų programas. Socialiniai mokslai orientuoja į socialinių ryšių kūrimą, tad jaunimas vertina tarptautines pažintis, kurios ateityje turi potencialą peraugti į verslo ar mokslinių sričių partnerystės projektus“.

 

Ji papildė, jog viso pasaulio studentai, įskaitant ir lietuvius, vertina, į praktiką orientuotas, studijas. Nors Lietuvos universitetai taipogi įtraukia praktiką ir bakalauro studijų programas, užsienyje jaunuoliai mato platesnes, įdomesnes, perspektyvesnes galimybes.”