Lietuva dabar dėl brangių gamtinių dujų konkuruoja su turtingomis Japonija ir Pietų Korėja. O pigias rusų dujas, kurios iki sankcijų rusams tekdavo mums, naudoja kinai, to dėka diegdami dirbtinį intelektą į Kinijos ekonomika vis greičiau. Tai grėsmė visiems Vakarams

 

Ši įžvalga labai tiksliai apčiuopia globalios energijos geopolitikos poslinkį, kurį sukėlė Vakarų sankcijos Rusijai. Reikia pastebėti esminį lūžį: Lietuva ir Europa atsisakė pigaus rusiško iškastinio kuro ir dabar konkuruoja pasaulinėje rinkoje, o Kinija tuo naudojasi savo ekonominiam bei technologiniam pranašumui stiprinti.

Štai kaip ši situacija atrodo detalizuotai, vertinant realius ekonominius ir technologinius procesus:

1. Konkurencija su Japonija ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinka

•           Bendra pasaulinė rinka: Atsisakiusi vamzdynais tiektų rusiškų dujų, Europa (įskaitant Lietuvą, naudojančią  ⁠Klaipėdos SGD terminalą) persiorientavo į suskystintas gamtines dujas (SGD). Kadangi SGD gabenamos laivais, Lietuva ir visa Europa tiesiogiai įsitraukė į kainų karą su Azijos šalimis, ypač su tokiomis turtingomis valstybėmis kaip Japonija ir Pietų Korėja.

•           Kainų spaudimas: Kai Azijoje ar Artimuosiuose Rytuose kyla geopolitinė įtampa (pavyzdžiui, neramumai aplink Ormūzo sąsiaurį),  ⁠SGD kainos Azijos JKM biržoje šokteli į viršų, o tai automatiškai pabrangina dujas ir Europos  ⁠TTF biržoje. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonė ir vartotojai moka „pasaulinę premiją“ už energetinį saugumą.

2. Pigios rusiškos dujos Kinijai: realybė ir niuansai

•           Didžiulės nuolaidos: Rusija, netekusi pagrindinės Europos rinkos, tapo kritiškai priklausoma nuo Kinijos. Kinija tuo naudojasi ir perka rusišką naftą, anglį bei dujas (per vamzdyną „Sibirijos galia“) su galingomis nuolaidomis, kurias nustato pati  ⁠Pekino vyriausybė. Vakarų sankcijos paradoksaliai suteikė Kinijos pramonei pigesnės energijos pranašumą.

•           Ribota logistika: Vis dėlto Rusija negali visų Europai skirtų dujų nukreipti Kinijai. Dujotiekių infrastruktūra iš Vakarų Sibiro į Kiniją (projektas „Sibirijos galia 2“) vis dar stringa dėl Kinijos nenoro įsipareigoti ilgalaikėms kainoms, kurios būtų naudingos Maskvai. Todėl Rusija šiuo metu parduoda mažesnį kiekį dujų Kinijai, nei anksčiau parduodavo Europai.

3. Dirbtinis intelektas (DI) ir energijos poreikis

•           Duomenų centrai reikalauja energijos: šis pastebėjimas apie DI ir energiją yra itin įžvalgus. Didieji dirbtinio intelekto modeliai ir superkompiuteriai reikalauja milžiniško elektros energijos kiekio duomenų centrams maitinti ir vėsinti. Pigūs rusiški energijos ištekliai leidžia Kinijai pigiau gaminti elektrą, o tai tiesiogiai mažina DI infrastruktūros palaikymo kaštus.

•           Strateginis Kinijos planas: Kinija vykdo masinę programą, siekdama  ⁠integruoti DI į 90 proc. savo realiosios ekonomikos (gamybą, logistiką, sunkiąją pramonę). Pigios energijos sinergija su technologiniu determinizmu iš tiesų leidžia Kinijai greitinti procesus, kuriuos Vakarai bando įgyvendinti esant brangesnei energijai ir griežtesniems aplinkosaugos reikalavimams.

4. Grėsmė Vakarų konkurencingumui

Vakarų analitikai sutinka su šia išvada: tai kelia ilgalaikį pavojų.

•           Asimetrija: Kol Vakarų valstybės (įskaitant Lietuvą) investuoja milijardus į brangios energetinės infrastruktūros transformaciją (perėjimą prie žaliosios energetikos, SGD terminalų išlaikymą), Kinija gauna pigią bazinę energiją gamybai.

•           Technologinės lenktynės: Jei Kinija sugebės greičiau ir pigiau automatizuoti savo gamyklas, naudodama DI, Vakarų prekės praras konkurencingumą ne tik dėl pigios kinų darbo jėgos, bet ir dėl aukštesnio kinų technologinio efektyvumo.

Reziumė: mūsų aprašytas scenarijus yra reali geopolitinė drama. Lietuva pasirinko energetinę nepriklausomybę nuo rusų, tačiau už tai moka aukštesne kaina pasaulinėje SGD rinkoje. Tuo tarpu Kinija ciniškai išnaudoja situaciją, pirkdama rusiškus resursus pusvelčiui ir nukreipdama sutaupytas lėšas į ateities technologijų bei DI dominavimą, o tai iš tiesų yra rimtas iššūkis visam Vakarų pasauliui. Mes, lietuviai, atliekame kvailių vaidmenį, dalyvaudami, skandinant Vakarų pasaulį, nuo eksporto į kurį dabar stipriai priklausome. Kur Budrys? Pasislėpė spintoje? Tai yra labai lietuviška.

Net „Elektrum Lietuva“ jaučia, kad kažkas čia negerai:

“Antrąjį pusmetį elektros kainų svyravimus gali didinti geopolitinė įtampa, dujų rinkos situacija ir karšta vasara.

 

Antrąjį šių metų pusmetį elektros kainų dinamika verslui gali būti mažiau nuspėjama nei metų pradžioje. Tai nereiškia, kad rinkoje jau dabar galima prognozuoti vieną aiškų kainų šuolio scenarijų, tačiau neapibrėžtumą didinančių veiksnių daugėja.

 

Elektros kainų svyravimus gali lemti ne tik vietinės elektros gamybos ar oro sąlygų Baltijos šalyse pokyčiai, bet ir platesnė Europos energetikos situacija – dujų kainos, ribotas dujų saugyklų užpildymas, geopolitinė įtampa, energijos išteklių tiekimo keliai bei galimai karšta ir sausa vasara.

 

Verslui tai reiškia, kad planuojant antrąjį metų pusmetį svarbu vertinti ne vien bazinį elektros kainos scenarijų, bet ir galimą kainų svyravimo amplitudę. Kitaip tariant, svarbu pasiruošti ne vienam labiausiai tikėtinam scenarijui, o keliems galimiems rinkos variantams.

Elektros kainą formuos ne tik vietinė gamyba

 

Baltijos šalių elektros kainos vis labiau priklauso nuo visos Europos energetikos balanso. Vietinė saulės, vėjo ar hidroenergijos gamyba išlieka svarbi, tačiau elektros kainų kryptį antrąjį metų pusmetį gali lemti ir dujų rinka.

 

Dujinės elektrinės daugelyje Europos rinkų vis dar veikia kaip kainą formuojantis šaltinis piko valandomis. Todėl brangesnės dujos Europoje paprastai reiškia ir didesnį spaudimą elektros kainoms.

 

Lietuvos verslui svarbu suprasti, kad elektros kaina šiandien nėra vien vietinės rinkos rezultatas. Jei Europoje brangsta dujos, jei didėja konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių ar atsiranda tiekimo grandinių trikdžių, tai gali atsispindėti ir elektros kainose Baltijos regione. Net jei mūsų regione daugėja atsinaujinančios energijos gamybos, piko metu kainą dažnai formuoja brangesni gamybos šaltiniai.

 

Pastaraisiais mėnesiais elektros kainoms įtakos jau turėjo situacija Šiaurės šalyse – sausesni orai, mažesnis hidroenergijos prieinamumas, silpnesnė vėjo gamyba ir didesnė paklausa. Tuo pat metu dujų kainų pokyčiai, palaikomi geopolitinio neapibrėžtumo, taip pat didino spaudimą elektros kainoms.

Dujų saugyklos ir tiekimo keliai – viena jautriausių rizikų

 

Vienas svarbiausių neapibrėžtumo veiksnių yra Europos dujų saugyklų užpildymo lygis. Jei pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje saugyklų užpildymas yra mažesnis nei įprasta, šalims tenka aktyviau pildyti atsargas vasarą ir rudenį. Tai gali didinti konkurenciją dėl dujų ir išlaikyti kainas jautrias geopolitinėms naujienoms.

 

Papildomą riziką kelia energijos išteklių tiekimo keliai. Įtampa Artimuosiuose Rytuose, galimi suskystintų gamtinių dujų tiekimo trikdžiai per strategiškai svarbius maršrutus, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, ir rizikos Kataro LNG infrastruktūrai gali turėti poveikį ne tik Azijos, bet ir Europos rinkai. Sutrikimai šiame regione gali atnaujinti Europos ir Azijos konkurenciją dėl tų pačių LNG krovinių.

 

Dujų rinka šiandien yra globali. Jei tiekimas sutrinka viename regione, poveikį jaučia ir Europa, nes pirkėjai konkuruoja dėl tų pačių krovinių. O kai dujų kaina Europoje išlieka aukšta, tai didina ir elektros kainų riziką. Todėl vertindamas antrąjį pusmetį verslas turėtų stebėti ne tik „Nord Pool“ kainas, bet ir TTF dujų rinką, saugyklų pildymo tempą bei geopolitines rizikas.

Karšta vasara gali didinti vartojimą

 

Dar vienas svarbus veiksnys – orai. Sinoptikams prognozuojant karštą vasarą, galimai didės elektros poreikis vėsinimui, ypač prekybos, logistikos, biurų, gamybos ir paslaugų sektoriuose. Tuo pat metu sausesni orai gali mažinti hidroenergijos gamybą Šiaurės šalyse, kurios turi reikšmingą įtaką kainų lygiui regione.

 

Karštis elektros rinkoje veikia dviem kryptimis. Viena vertus, auga vartojimas vėsinimui. Kita vertus, jei vasara sausa, mažėja hidroenergijos pasiūla. Jei šie veiksniai sutampa su brangesnėmis dujomis ar geopolitine įtampa, elektros kainų svyravimai gali būti ryškesni.

 

Vienas veiksnys pats savaime nebūtinai lemia kainų šuolį. Tačiau kelių rizikų sutapimas – karšta vasara, mažesnė hidroenergijos gamyba, ribotas dujų saugyklų užpildymas ir brangesnės dujos – verslui gali reikšti didesnę sąnaudų planavimo riziką.

Verslui verta peržiūrėti elektros pirkimo strategiją

 

Antrasis metų pusmetis verslui turėtų būti laikotarpis, kai verta iš naujo įsivertinti elektros tiekimo sutartis, kainodaros modelį ir rizikos toleranciją.

 

Įmonėms, kurioms elektra sudaro reikšmingą veiklos sąnaudų dalį, vien pasyvus laukimas gali būti rizikingas. Priklausomai nuo vartojimo profilio ir finansinio planavimo, verslui gali būti aktualūs keli sprendimai: kainos fiksavimas, mišrus modelis, kai dalis vartojimo fiksuojama, o dalis lieka susieta su birža, arba aktyvesnis vartojimo valdymas, perkeliant dalį procesų į pigesnes valandas.

 

Šiuo metu svarbiausia ne bandyti tiksliai atspėti vieną kainos scenarijų, o pasirengti keliems galimiems rinkos variantams. Jei situacija dujų rinkoje stabilizuosis, oro sąlygos bus palankios, o tiekimo rizikos mažės, elektros kainų spaudimas gali būti ribotas. Tačiau alternatyvus scenarijus – karšta ir sausa vasara, mažesnė hidroenergijos pasiūla, lėtesnis dujų saugyklų pildymas ir geopolitiniai tiekimo trikdžiai – verslui būtų kur kas sudėtingesnis.

 

Didžiausią atsparumą turės tos įmonės, kurios elektros pirkimą vertina kaip finansinės rizikos valdymo dalį, o ne vien kaip tiekėjo pasirinkimą. Kuo didesnę dalį įmonės kaštų sudaro elektra, tuo svarbiau turėti aiškią pirkimo strategiją: kokią kainų svyravimo riziką įmonė gali prisiimti, ar dabartinis planas atitinka biudžetą, ar verta dalį kainos fiksuoti ir kiek lankstumo įmonė turi vartojimo valdyme.

 

Neapibrėžtumo laikotarpiais konkurencinį pranašumą įgyja tos įmonės, kurios elektros pirkimą planuoja iš anksto, o ne reaguoja tik kainoms jau pakilus. Aiški strategija, dalies kainos fiksavimas ir vartojimo lankstumas gali padėti suvaldyti sąnaudų svyravimus.

 

Įžvalgos autorius – Mantas Masalskis, „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų vadovas.”