Žymiai žemesnis kraujo spaudimas - žymiai mažiau mirčių nuo infarktų ir insultų

Anksčiau galvojome, kad kraujo spaudimo didesnį skaičių reikia vaistais numušti iki 140 mm Hg, ir viskas bus gerai. Pasirodo, kad, numušant šį skaičių stipresnėmis vaistų kombinacijomis iki 120 mm Hg, tikimybė numirti nuo infarkto ar insulto sumažėja net 43 procentais. Mums Lietuvoje tos kraujagyslių ligos yra ypač svarbios.

Šiuos įspūdingus duomenis gavome iš klinikinių tyrimų, vadinamų: The Systolic Blood Pressure Intervention Trial (SPRINT). 

Bankų propaganda apie antrąją pensijinio kaupimo pakopą

Nesvarbu, kad jūs gausite žymiai mažiau pensijos. Svarbu, kad būtų nepažeisti jūsų teisėti lūkesčiai, kuriuos jums sukėlė apgavikai bankai. Čia tokia advokato Žliobos ir tų pačių apgavikų bankų, kuriems jis tarnauja, nuomonė.

Kai kurios mėsos siuntos iš Brazilijos yra apdorotos kancerogeninėmis medžiagomis

Kitaip sakant, tokia mėsa turi daug šansų sukelti vėžį. ES teisingai uždraudžia jos importą. 

Kodėl vidurinės klasės veiksmai, išrenkant ir remiant prezidentą Trumpą, yra geras dalykas Lietuvai?

Turtingieji yra pernelyg užimti jų privilegijų išsaugojimu bei malonumų ieškojimu. Skurdžiai yra pernelyg užimti bandymais patenkinti jų elementariausius poreikius. Vidurinė klasė neturi tokių išblaškančių užsiėmimų, todėl gali vadovautis sveiku protu ir sudaryti tvirtą pagrindą valstybės valdymui. Vidurine klase paremtas Amerikos progresyvusis judėjimas tarp kitų reformų įvedė pajamų mokestį ir apkarpė sparnus Amerikos turtuoliams XX amžiaus pradžioje (aptariama čia). Prezidento Trumpo šiandien organizuojamas vidurinės klasės judėjimas gali pakartoti šiuos pasiekimus. Lietuvoje tai, kas vyksta Amerikoje, visada turi pasekmių. Juk ir mes mokame tą pajamų mokestį. Jei Amerikoje pajamų mokestis taps progresyvesnis, Lietuvos degtinės pirkliams taptų sunkiau atsilaikyti prieš mokesčių progresyvumo padidinimą. Kyšiais paremtos degtinės baronų Mockaus/Numavičiaus oligarchijos valdymas Lietuvoje pasibaigtų (ar ne, Eligijau Masiuli?).

Kas yra Brexitas?

Tai anglosaksų šalies (šiuo atveju Jungtinės Karalystės) bandymas gauti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą,  ribojant  darbo jėgos judėjimą tarp kaimyninių šalių. Kaip istorijos bėgyje toks triukas pavyksta? Neypatingai  gerai. Artimiausia analogija yra NAFTA, kur anglosaksų šalis (šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos) bando gauti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą, o darbo jėgos judėjimą  tarp kaimyninių šalių apriboja (NAFTA atveju svarbiausi yra  santykiai su Meksika). Istorija rodo, kad toks susitarimas (NAFTA) yra blogas anglosaksų šaliai JAV. Darbo vietos* kartu su kapitalu eina ten, kur darbo jėga kainuoja mažiau (į Meksiką). Supykusi anglosaksų šalies (JAV) vidurinioji klasė  organizuoja populistinio nestabilumo bangą (gal pageidaujate turėti JAV respublikonų partiją?). Žemos darbo jėgos kainos  šalis lieka su žema darbo jėgos kaina ir stagnuoja (Meksika, mes kalbame apie tave).

Esmė - istorija rodo, kad tai, ką Jungtinė Karalystė nori gauti Brexit pagalba yra receptas socialinei dislokacijai ir nestabilumui tiek pačioje Jungtinėje Karalystėje, tiek ir kontinentinėje Europoje. Būtų tikrai kvaila suteikti Jungtinei Karalystei tai, ką ji nori. Daug daugiau "protingų" asilų taip pat užsinorėtų pakartoti Jungtinės Karalystės triuką. Tai suplėšytų į Europos Sąjungą į gabalus. Taip nebus. Sėkmės ir geros nakties, Jungtine Karalyste. Miegok gerai, turėk daug gražių sapnų. Tave laukia kietas Brexitas, be tavo pageidaujamų laisvių.


*Daugumą išnykstančių darbo vietų (80 proc.) sunaikina automatizacija. Bet tai daro likusias eksportuojamas darbo vietas dar vertingesnėmis dirbantiesiems.

What is Brexit?

It is Anglo-Saxon country's (in this case United Kingdom) attempts to get free movement of capital, goods and services while restricting movement of work force to and from neighboring countries. How did such a trick play out in history? Not very well indeed. The closest analogy is NAFTA where Anglo-Saxon country (in this particular case United States of America) attempts to get free movement of capital, goods and services while restricting movement of work force to and from neighboring countries (in NAFTA's case most importantly to and from Mexico). History shows that this arrangement in NAFTA is bad for the Anglo-Saxon country under consideration (USA). Jobs* together with capital leave the United States for places where work force costs less. Pissed off middle class in the Anglo-Saxon country (USA) organizes populist instability (do you want USA Republican party, anyone?).  Low cost work force country stays with low cost work force, and stagnates (Mexico, we are talking about you).

Bottom line - history shows that what the United Kingdom wants to get from the Brexit is a recipe for social dislocation and instability both inside of the United Kingdom, and in the continental Europe. It would be really foolish to give the United Kingdom what it wants. Many more smart asses also would like to repeat the United Kingdom's trick. That would rip the European Union apart. That will not happen. Good luck, and good night, United Kingdom. Sleep well, have great dreams. Hard Brexit is in the cards for you.

*80% of jobs removes automation. That makes leftover 20% of jobs even ore precious.

Kaip sutvarkyti kadrų ruošimą Lietuvos ekonomikai?

Valstybinio studijų fondo (VSF) duomenimis, nuo pat 2009 m. daugiausiai jų besiskolinančių studentų prašo paskolos studijų kainai sumokėti. Pastaruosius trejus metus šių studentų daugėja, o bendra studentų su bankais 2009–2013 m. sudarytų sutarčių vertė siekia 148 mln. Lt. Kur nueina šios milžiniškos sumos pinigų? Į lietuviškus universitetus ir lietuviškas kolegijas. Prikurta daugybė studijų programų naivių studentų pinigų išviliojimui. Realiai mūsų kolegijos ir universitetai daugumoje nieko gero neduoda nei studentui, nei Lietuvai, tik parazituoja.

Kaip susidoroti su tokiais parazitais? Galime perimti JAV naudojamą sistemą, pagal kurią absolventai turi uždirbti pakankamai, kad grąžinti skolas už studijas be problemų. Tai reiškia, kad vidutinė metinė įmoka, padengiant skolą už studijas, turi sudaryti mažiau negu 8 procentus nuo vidutinio metinio šių absolventų darbo atlyginimo. Jei kolegijos ar universiteto programa du metus iš trijų metų neatitinka šio kriterijaus reikalavimo, tai valstybinis paskolų rėmimas ir krepšelių išmokos šiai programai nutraukiama, nes tokia programa Lietuvos ekonomikoje yra nieko neverta. Visi reikalingi šiems skaičiavimams duomenys yra Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir lengvai surandami šiais laikais, reikia tik noro sutvarkyti kadrų ruošimą Lietuvos ekonomikai.