Telefonai mažai kenkia sveikatai, bet truputis atsargumo yra gerai

"Du, ką tik atlikti, tyrimai, susiję su telefonų spinduliuotės poveikiu, analizuotu  10 metų bėgyje ir kainuojantys 25 milijonus JAV dolerių, yra laikomi labiausiai išsamiais.


Tyrimai nustatė, kad kai kuriems  gyvūnams telefonai sukėlė DNR pažeidimus. DNR struktūros pažeidimai neretai sukelia vėžį ir širdies ligas.Tai buvo šiek tiek nelaukta, nes mokslininkai tikėjo, kad radijo dažnis, skirtingai nei rentgeno spinduliai ar kitos jonizuojančiosios spinduliuotės, negalėtų pakenkti DNR.
 Žiurkių patinuose tyrimai sieja vėžinius auglius širdyje su dideliu telefonų spinduliuotės poveikiu. Bet ši problema nebuvo aptikta žiurkių ar pelių patelių širdyse. Žiurkių širdies navikai, vadinami piktybinėmis švanomomis, yra panašūs į akustines neuromas, gerybinius navikus, susijusius su nervu, kuris jungia ausį prie smegenų, kurį kai kurie tyrimai yra jau susieję su mobiliuoju telefonu.

Tyrimų metu graužikai buvo dvejus metus veikiami 9 valandas per dieną, daugiau nei žmonės patiria net naudojant daugelį telefonų, taigi rezultatai negali būti tiesiogiai taikomi žmonėms, teigė Johnas Bucheris, Nacionalinio toksikologijos instituto vyriausiasis mokslininkas.

Žmonėms, kurie nerimauja dėl rizikos, sveikatos pareigūnai siūlo įprastą patarimą: praleisti mažiau laiko su mobiliaisiais telefonais, naudoti ausines ar garsiakalbio režimą, kad telefonas nebūtų prispaustas prie galvos ir vengti skambinti, jei signalas yra silpnas. Įjungtą telefoną geriau nešiotis kuprinėje, o ne kišenėje.

Dr Bucheris pažymėjo, kad spinduliuotė sustiprėja, kai vartotojai yra taškuose, kuriuose signalas yra prastas, todėl telefonui reikia daugiau dirbti, kad būtų galima prisijungti."

Tyrimų aprašymas paimtas iš čia.

18-20 metų studentės (net provincialės) yra pajėgios pačios nuspręsti, su kuo sugulti į lovą

"„Tikiuosi, kad visos „#MeToo“ aktyvistės, tikinančios, kad 18-20 metų studentės nėra pajėgios pačios nuspręsti, su kuo sugulti į lovą, karštai remia ministro Verygos draudimą pardavinėti alkoholį jaunesniems, kaip 21 metai asmenims?“ – klausia žurnalistas Audrius Bačiulis.

„Gąsdino ar šantažavo? Ne. Mergina aiškiai priešinosi? Ne. Buvo nepilnametė? Ne. Ji bijojo? Dabar sako, kad taip. Gal susidorojimo? Ne. „Prarasti įsivaizduotą viršenybę prieš kitus studentus ir kad gal nebepasakys, kaip ir ką tapyti“. OMG! Laikau tai viešu susidorojimu su žmogumi – anonimiško, be teismo, be priežasties, be taisyklių, be jokių civilizacijos teikiamų instrumentų – tarsi pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje. Galėčiau irgi liudyti – santūrus, dalykiškas, konkretus žmogus. Jokių priekabiavimų, jokio polinkio į spaudimą, juo labiau į smurtą. Ką? Mano liudijimas netinka, nes buvau negirta? Jis (J. Gasiūnas) buvo mano dėstytojas“, – antrina jam juvelyrikos dizainerė, juvelyrikos namų „Yurga“ savininkė Jurga Karčiauskaitė-Lago."

Visa ši „#MeToo“ istorija yra viešas moterų seksualinių fantazijų aptarimas Stalino inscenizuotų teismų atmosferoje, tikintis išgarsėti ar prasigyventi, žymesnius vyrus išvijus iš darbo.

Pietų Korėja ir Lietuva

"Vienos kartos bėgyje Pietų Korėjoje universiteto diplomas tapo reikalingas beveik visiems. Septyniasdešimt procentų mokinių, baigusių šalies vidurines mokyklas, dabar eina tiesiai į universitetus, ir panašus procentas iš 25-34 metų amžiaus žmonių turi universiteto diplomą, lyginant su 37 procentais 2000-taisiais metais. Mokiniai veržiasi į prestižinius universitetus, todėl  pasirengimas egzaminams pradedamas vis tarp jaunesnių mokinių. Privatūs darželiai Seule turi ilgus laukiančiųjų priėmimo sąrašus."

 Lietuvoje 55 procentai iš 25-34 metų amžiaus žmonių turi universiteto diplomą. Užtat mes turime greičiausią pasaulyje internetą (pagal Lietuvos valdžios propagandą).

Duona ir civilizacija

Atsimenate, mūsų protėviai maldavo grūdus artimiausiame malūne? Jų grūdai buvo gyvi, turėjo gemalus su visais riebalais ir vitaminais, todėl buvo sveikesni valgyti. O pramoninėje miltų gamyboje gemalų riebalai pernelyg greitai apkarsta ilgose tiekimo grandinėse, todėl pašalinami. Valgome vieną krakmolą. Tokios duonos daug valgyti taip pat blogai sveikatos požiūriu, kaip ir valgyti daug gryno cukraus. Didina gliukozės koncentraciją kraujyje, kenkia baltymams, ypač kenkia inkstams, didina viršsvorio,  diabeto, kraujagyslių ligų ir vėžio riziką.

Todėl geriausia nusipirktumėte malūną, ruginių grūdų ir patys maltumėte sau miltus duonai. Uždengus malūną dideliu plastikiniu kibiru, ir dulkės nebaisios. Gražių malūnų galima rasti ir lietuvių kalba. Malūnus pavalyti po malimo galima, pamalant truputį baltų ryžių, kurie yra tokie švarūs nuo vitaminų, kad juos valgantys turtingieji susirgdavo Beri-Beri liga.

Amerikos gili valstybė susikibo su respublikonų partija: memorandumo istorija

D. Nuneso memorandume, grindžiamame įslaptintais dokumentais, susijusiais su Rusijos šnipų veikla, apžvelgiamos priežastys, dėl kurių 2016 metais Amerikos Federalinis tyrimų biuras (FTB) paprašė Užsienio žvalgybos stebėjimo teismo (FISA) išduoti vadinamąjį nacionalinio saugumo orderį, leidusį sekti D. Trumpo rinkimų kampanijos patarėją Carterį Page'ą, turėjusį kontaktų su Rusija.

Memorandume teigiama, kad šnipinėti C. Page'ą FTB ėmėsi dėl demokratų finansuoto tyrimo (kuris realiai yra net ne tyrimas, o Hillary Clinton kompanijos pinigais apmokėta klaidinanti reklama spaudai, paremta gandais apie sekso nuotykius) ir nuslėpė šį apgavystės faktą nuo FISA teismo. Demokratai bando gęsinti gaisrą, teigdami , kad jie turėjo daugiau vis dar įslaptintų priežasčių sekti Carterį Page'ą. Bet demokratai niekuo negali atremti fakto, kad jie apgavo teismą su tuo nelemtu tyrimu. Ir jeigu viena priežastis sekimui buvo tokia nusikalstama, kas patikės, kad visos kitos buvo švarios. Galingo valstybės aparato panaudojimas be juridinio pagrindo, remiantis tik gandais, prieš konkurentą rinkimuose atrodo prastai.Kuo jis skiriasi nuo tos istorijos, dėl kurios Nixonas prarado prezidento postą? Niekuo.

Be abejo, Amerikos Federalinis tyrimų biuras pareiškė turįs „didžiulių nuogąstavimų“ dėl memorandumo tikslumo. Be „didžiulių nuogąstavimų“ čia jiems apsieiti sunku. Kai kas iš viršūnėlių praras geras darbo vietas ir didelę (nors ir nusikalstamą) įtaką (daugiau apie tai - čia).

Kas mus dabar valdo?

Populistai. Kas yra tie populistai? Tai politikai, kurie atstovauja dorą ir nesugadintą valstybės daugumą, priešpastatant tai daugumai savanaudį ir korumpuotą elitą, kurį personifikuoja liberalas Eligijus Masiulis.

"Lietuvoje populistai skirstomi taip: centristai/didelės palapinės populistai - Valtiečių ir žaliųjų sąjunga, turinti 19 proc. balsų [1], kairieji populistai - Darbo partija, turinti 11 procentų balsų ir dešinieji populistai - Tvarkos ir teisingumo partija, turinti 9 procentus balsų. Viso populistinės partijos Lietuvoje turi 39 proc. balsų. Lenkijoje populistai irgi yra valdžioje, turi net 51 proc. balsų. Tačiau visi Lenkijos populistai yra dešinieji."

1. Turimi omeny praėjusieji Seimo rinkimai, o ne tos naivios bobučių apklausos, kurios neišvengiamai rodo, kad Tėvynės sąjungos reitingai kyla iki pat sekančių rinkimų ir katastrofiškai krenta rinkimų metu.

Populistinių partijų pergalės yra neišvengiamos

 
Populistinių partijų dalis balsuojant auga visame pasaulyje. (Nuo 1961 m. iki 2016 m. ant X ašies ir nuo 0 iki 25 proc. ant Y ašies.) "Ši dalis balsų skaičiuje parodyta Europos ir Lotynų Amerikos šalyse su bent viena populistine partija. Partijos koduojamos, kaip populistinės, jei jos taip buvo pažymėtos akademinėje ar žurnalistinėje literatūroje ir vykdo rinkimų strategijas, skirtas pabrėžti skirtumą tarp atskirų grupių, konkrečiai, tarp saviškių ir svetimų" (pvz. tarp vietinių gyventojų ir emigrantų, arba tarp dirbančiųjų ir finansinio elito (vieno procento turtingiausiųjų) ).
"The New York Times" | Šaltinis: Dani Rodrik, remdamasi Visuotinių rinkimų duomenų baze (http://www.globalelectionsdatabase.com) ir rinkimų apygardų archyvu (http://www.electiondataarchive.org/).

 "Šiandien parama visiškiems populistams dažnai yra susijusi su globalizacijos sukeltomis deformacijomis, įskaitant sparčias pramonės permainas, masinę imigraciją, socialinių vertybių permainas ir mažėjantį bendruomeniškumo jausmą."