Ar jums vis dar patinka Ukrainos Zelenskio pristatyta komedija? Vokietijos įmonėms nepatinka, nes jos atsilieka nuo konkurencijos

 

 

Šios komedijos kaina – sankcijos pigiai Rusijos energijai ir nesugebėjimas konkuruoti Vokietijos kompanijoms be tos pigios energijos.

 

 

 

 „Tik keli sektoriai praneša apie geresnę padėtį pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pabaiga. Asociacijos ragina imtis reformų dėl įmonių keblios padėties.

 

 

 

 Ifo instituto duomenimis, Vokietijos pramonės konkurencinė padėtis ES ir pasaulio rinkose prastėja jau dvejus metus.

 

 

 

 Miunchene dirbantys mokslininkai tai paskelbė antradienį, reaguodami į jų mėnesinės apklausos vertinimus. ES įmonės pranešė, kad nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio atsilieka konkurencinėje padėtyje. Tas pats pasakytina ir apie pasaulio rinkas be ES, kur ši plėtra prasidėjo jau 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Vokietijos pramonei darosi vis sunkiau išsilaikyti konkurse“, – sakė Ifo tyrimų vadovas Klausas Wohlrabe.

 

 

 

 Beveik visi pramonės sektoriai pranešė, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. pabaiga, pablogėjo jų konkurencinė padėtis. Vienintelės išimtys yra farmacijos pramonė ir medienos gaminių (išskyrus baldus) gamintojai.

 

 

 

 Žvelgiant į rinkas už ES ribų, visų sektorių, išskyrus gėrimų pramonę, konkurencinė padėtis buvo prastesnė nei paskutinį 2023 m. ketvirtį. Ifo duomenimis, vis daugiau Vokietijos įmonių patiria spaudimą ir šalies viduje. Iki 2022 m. pabaigos beveik visada buvo tendencija, kad dauguma įmonių gerai išsilaikys vidaus rinkoje. „Tai pasikeitė prieš metus“, – sakoma jame.

 

 

 

 Verslo lobistų asociacijos pastaruoju metu taip pat vis dažniau skundžiasi pernelyg didelėmis išlaidomis ir našta Vokietijai, kaip verslo vietai.

 

 

 

 Jie ragina, pavyzdžiui, pertvarkyti pelno mokesčius, spartinti administracines procedūras ir mažinti biurokratiją.

 

 

 

 Reuters“ [1]

 

 

 

 

1. Deutsche Unternehmen fallen hinter Konkurrenz zurück. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. May 21, 2024.

 

Trumpui, kaip ir Clintonui, tai vis dar ekonomika, kvaila

 

 

 "Infliacija yra esminė ketvirtadienio prezidento debatų ir JAV ekonomikos problema. Ji trukdo mažinti palūkanų normas ir lėtina ekonomikos augimo tempą, kuris pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki 1,3%. Infliacija graužia visus, kurių disponuojamos pajamos yra ribotos. 

 

Padidinus nuomą ir aukštas hipotekos palūkanų normas, būstas tampa neįperkamas, ypač jauniems žmonėms.

 

 Gegužės mėnesio vartotojų kainų indeksas per pastaruosius 12 mėnesių atkakliai pabrango 3,3 proc. Tai yra per aukšta įperkamumui ir palūkanų mažinimui, atsižvelgiant į griežtą Federalinio rezervo banko 2% infliacijos tikslą. Naftos ir benzino kainoms vėl kylant, infliacija ir įperkamumas yra esminiai rinkimų klausimai. Billas Clintonas laimėjo prezidento postą 1992 m., sakydamas, kad „tai ekonomika, kvaila“ ir kad pokyčiai yra geriau, nei „daugiau to paties“.

 

 Bideno administracija pasisakė prieš pokyčius. Iš pradžių buvo teigiama, kad infliacija bus laikina. Šią idėją palaikė Federalinis rezervų bankas (FED), tačiau, kaip ir daugelis FED infliacijos modelių, ji nepasiteisino. Tada administracija kaltino tiekimo grandinę, „susitraukimą“, įmonių godumą ir Donaldą Trumpą.

 

 Susitraukimas neveikė, nes VKI atsižvelgiama į mažesnį pakuotės dydį. Skundas dėl įmonių godumo nebuvo pagrįstas duomenimis. Praėjusį mėnesį atliktas išsamus Fed tyrimas jį paneigė: „Bendras antkainis iš esmės nesikeitė nuo atsigavimo pradžios“.

 

 Prezidento Bideno tvirtinimas, kad jis iš D. Trumpo paveldėjo 9% infliaciją, gyvavo dar trumpiau. „New York Times“ straipsnyje M. Bideno teiginys buvo pavadintas klaidingu: „2021 m. sausį, kai Bidenas pradėjo eiti pareigas, metinė infliacija buvo 1,4 procento. Ji pasiekė aukščiausią tašką – 9,1 procento 2022 m. birželį, praėjus daugiau, nei metams nuo jo prezidentavimo, ir gegužę nukrito iki 3,3 proc.“.

 

 Bidenas kaltino viską, išskyrus tikrąją priežastį: brangų valdžios reguliavimą ir didžiules vyriausybės išlaidas. Tikėtina, kad Donaldo Trumpo požiūris į infliaciją, jei jis grįžtų į pareigas, būtų kitoks: tegul rinkos gamina daugiau, kad augimas padidėtų, o kainos mažėtų. Tai leistų sumažinti palūkanų normas, sumažinti būsto paskolų normas ir būsto išlaidas.

 

 Mažesnė infliacija ir mažesnės palūkanų normos nėra raketų mokslas. Joms reikia daugiau augimo ir produkcijos, o ne mažiau. D. Trumpas planuoja energetikos sektoriaus reguliavimo pakeitimus, kad būtų galima daugiau gaminti. Tikėtina, kad jis atšauks Bideno draudimą eksportuoti suskystintąsias gamtines dujas, skatins branduolinę energiją, padidins JAV gavybą, kad papildytų strateginį naftos rezervą (kurį Bidenas išeikvojo per 2022 m. vidurio kadencijos rinkimus) ir imsis veiksmų, kad padidintų JAV energijos gamybą ir sustiprinti elektros tinklą.

 

 Iš esmės pono Bideno požiūris į infliaciją yra antiverslinis ir labai priešiškas energijai. Tai atrodo kaip dalis didesnių pastangų kaltinti Amerikos institucijas, rinkas ir įmones dėl didelės vyriausybės sukurtos ekonomikos mažėjimo spiralės. Kad būtų išvengta pripažinimo, kad didžiosios vyriausybės politika tiesiogiai padidina kainas ir kelia pavojų elektros tinklui.

 

 Paskutinis administracijos planas yra toks pat. Kongreso biudžeto biuras apskaičiavo, kad dėl naujojo administracijos biudžeto, pateikto kovo mėn., per ateinančius 10 metų bus išleista 85 trilijonai dolerių, mokesčiai – 63 trilijonai dolerių, o valstybės skola – padidės 22 trilijonais dolerių. Visi yra rekordiniai kiekiai, kurie kenkia augimui ir gamybai. Tai žiedinis procesas: milžiniškas vyriausybės išlaidų ir valstybės skolos padidėjimas skatina vartojimą, bet sukelia infliaciją. Pasaulis, ypač Kinija, mato, savo uodegą besivaikančios, tautos ir dolerio sistemos pavojų.

 

 D. Trumpas aiškiai pasakė, kad atneš teigiamų pokyčių sumažindamas žalingus reguliavimus, apmokestindamas daug mažesnius mokesčius, nei J. Bidenas, skatindamas privataus sektoriaus investicijas ir gindamas dolerį. Rinkos žvelgia į ateitį, todėl nauda greitai pasklistų ekonomikoje. Kainos ir palūkanų normos gali sumažėti gana greitai, o tai padėtų vartotojams sugrįžti.

 ---

 P. Malpass yra pasižymėjęs tarptautinių finansų darbuotojas Purdue's Mitch Daniels verslo mokykloje. Jis ėjo Pasaulio banko prezidento pareigas 2019–2023 m. ir dirbo JAV iždo sekretoriaus pavaduotoju 2017–2019 m.“ [1]

 

1. For Trump as for Clinton, It's Still the Economy, Stupid. Malpass, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 June 2024: A.15.

For Trump as for Clinton, It's Still the Economy, Stupid

"Inflation is the defining problem of Thursday's presidential debate and the U.S. economy. It is preventing interest-rate cuts and slowing the economic growth rate, which sank to 1.3% in the first quarter. Inflation chews up anyone with limited disposable income. It is making housing unaffordable, especially for the young, via rent increases and high mortgage rates.

The May consumer-price index showed a stubborn 3.3% increase in prices during the past 12 months. That is too high for affordability -- and for rate cuts, given the Federal Reserve's rigid 2% inflation target. With oil and gasoline prices rising again, inflation and affordability are crucial election issues. Bill Clinton won the presidency in 1992 on the mantras that "it's the economy, stupid" and that change is better than "more of the same."

The Biden administration has argued against change. At first, it said inflation would be transitory. That idea was supported by the Federal Reserve, but like so many of the Fed's inflation models, it didn't pan out. The administration then blamed the supply chain, "shrinkflation," corporate greed and Donald Trump.

Shrinkflation didn't work because the CPI takes smaller package size into account. The corporate-greed complaint wasn't supported by the data. An exhaustive Fed study last month disproved it: "Aggregate markups have stayed essentially flat since the start of the recovery."

President Biden's claim that he inherited 9% inflation from Mr. Trump was even shorter-lived. A New York Times article labeled Mr. Biden's assertion false: "Year-over-year inflation was 1.4 percent in January 2021, when Mr. Biden took office. It peaked at 9.1 percent in June 2022, more than a year into his presidency, and has fallen to 3.3 percent in May."

Mr. Biden has blamed everything except the actual cause: expensive regulations and massive government spending. Donald Trump's approach to inflation, should he return to office, is likely to be different: Let markets produce more so that growth goes up and prices go down. This would enable interest-rate cuts, lowering mortgage rates and housing costs.

Lower inflation and lower interest rates aren't rocket science. They require more growth and output, not less. Mr. Trump plans regulatory changes in the energy sector to allow more production. He likely would reverse Mr. Biden's ban on liquefied natural gas exports, encourage nuclear power, use increased U.S. output to resupply the Strategic Petroleum Reserve (which Mr. Biden depleted during the 2022 midterm elections), and take steps to increase U.S. energy output and strengthen the electricity grid.

At its heart, Mr. Biden's approach to inflation is antibusiness and intensely anti-energy. It comes across as part of a bigger effort to blame American institutions, markets and businesses for the downward spiral created by big government. Anything to avoid admitting that big-government policies are directly causing price increases and putting the electricity grid at risk.

The administration's latest plan is more of the same. The Congressional Budget Office estimates that the administration's new budget, submitted in March, will cause $85 trillion in spending over the next 10 years, $63 trillion in taxes and a $22 trillion increase in national debt. All are record amounts that undermine growth and production. It's a circular process: Giant increases in government spending and national debt prop up consumption but cause inflation. The world, especially China, sees a nation chasing its tail and the dollar system at risk.

Mr. Trump has made clear that he would bring positive change by reducing harmful regulations, taxing much less than Mr. Biden, encouraging private-sector investment and defending the dollar. Markets are forward-looking, so the benefits would spread quickly through the economy. Prices and interest rates could decline relatively quickly, helping consumers make a comeback.

---

Mr. Malpass is a distinguished fellow in international finance at Purdue's Mitch Daniels School of Business. He served as president of the World Bank, 2019-23, and undersecretary of the U.S. Treasury, 2017-19." [1]

1. For Trump as for Clinton, It's Still the Economy, Stupid. Malpass, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 June 2024: A.15.