Žinodamas mūsų, lietuvių sugebėjimą daryti iš šūdo vašką ir dingti su surinktais pinigais, visada su nepasitikėjimu žiūrėjau, kaip Lietuvos valdžia stumia startuolius fintech srityje. Jei taip lekiame, kaip bitės prie medaus, tai čia kažkas yra ne taip. Kinijoje fintech jau gerai išvystytas. Kinijos valdžia imasi fintech tvarkyti ir mums parodo, kas su tuo fintech yra ne taip:
„Net po „Ant“ restruktūrizavimo įsakymo „Xinhua“ naujienų agentūros straipsnyje sakoma: „Kai kurios interneto finansinių platformų firmos, turinčios panašių problemų, laikosi laukimo ir pažiūrėjimo politikos ir neturi sąmoningumo, kad galėtų ištaisyti jų problemas“.
Reguliavimo institucijos, vadovaujamos vicepremjero Liu He, Kinijos prezidento Xi ekonominio kapitono, taip pat nori, kad visoms didelėms technologijų įmonėms, dalyvaujančioms finansavime, būtų taikomi didesni kapitalo ir atsargų reikalavimai bei duomenų reglamentai.
Pagrindinė kliūčių priežastis yra jų mokėjimų verslas, kuris paskatino Kinijos „Big Tech“ įsitraukimus į finansus ir pasirodė, kaip griežtas konkurentas valstybiniams bankams, kurie tradiciškai apdorodavo mokėjimus. „WeChat“, visur esanti „Tencent“ pranešimų platforma, turi daugiau, nei milijardą, vartotojų, iš kurių daugelis naudojasi populiariąja mokėjimų paslauga „WeChat Pay“. Anot „S&P Global Market Intelligence“, 95% praėjusiais metais apklaustų Kinijos interneto vartotojų teigė, kad naudoja „WeChat Pay“, panašų, kaip ir „Ant“ ne mažiau populiarus „Alipay“. Internetinis mažmenininkas „JD.Com“ irgi parduoda kai kuriuos turto valdymo produktus ir teikia vartojimo paskolas, tuo tarpu kelionių organizavimo bendrovė „Didi“ ir kitos technologijų įmonės taip pat ryžosi paskolų išdavimui ir kitoms finansinėms paslaugoms.
Pagal ketvirtadienį išleistas reguliuotojų gaires technologijų įmonės turi „atjungti netinkamą mokėjimo priemonių ir kitų finansinių produktų ryšį“. Neaiški kalba rodo, kad būtų labai apribota įmonių galimybė nukreipti lėšas iš savo mokėjimo programų į skolinimo ir pinigų tvarkymo veiklą. Reguliavimo institucijos nori apriboti mokėjimo programų naudojimą verslo sektoriuje, o tai gali gerokai pakenkti technologijų įmonių mokėjimo verslo plėtrai.
Be to, bandydamas nutraukti tai, ką centrinio banko ataskaita vadina duomenų kontrole, Kinijos Liaudies Bankas pranešė apie savo ketinimus priversti technologijų gigantus dalytis savo vartojimo kreditų duomenų kaupikliais. Reguliavimo institucijos mano, kad firmų kontrolė per tokius duomenis suteikia nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš mažus skolintojus ar net didelius bankus, naudodama daugybę asmeninės informacijos, kurią surenka jų mokėjimo programos. Pavyzdžiui, „Alipay“ naudoja daugiau nei milijardas žmonių ir turi ji daugybę duomenų apie vartotojų išlaidų įpročius.
„Matome pradžią, kas galėtų būti esminis „fintech“ modelio pakeitimas Kinijoje“, - sakė Kinijos ekonomikoje besispecializuojantis Petersono tarptautinės ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis Martinas Chorzempa." Panašu, kad tai bandymas pakeisti kursą iš Kinijos superprogramos modelio, kuris pasirodė toks revoliucingas."" [1]
Pasirodo, vagys Lietuvos valdžioje organizuoja vagių sambūrius Lietuvos finteche, nes čia lengva dingti su surinktais pinigais.
1. China Steps Up Oversight of Tech
Wei, Lingling; Yang, Stephanie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]30 Apr 2021: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą