„Didelės apimties ūkiai sudaro didžiąją pasaulio maisto atsargų dalį, tačiau mažos valdos saugo rūšis ir yra tokios pat pelningos. Maži ūkiai paprastai būna produktyvesni ir biologiškai įvairesni, nei dideli, ir yra maždaug tokie pat pelningi ir efektyviai naudojantys išteklius.
Visame pasaulyje 84% ūkių yra mažesni nei 2 hektarai.
Daugelis politikos formuotojų ir mokslininkų teigia, kad šios mažos valdos, vykdydamos įvairias aplinkos ir socialines bei ekonomines priemones, lenkia dideles pramonines operacijas, kurios teikia didžiąją dalį pasaulio maisto. Vincentas Ricciardi ir jo kolegos iš Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje, Kanadoje, išanalizavo 118 tyrimų, atliktų per 50 metų 51 šalyje, siekiant įvertinti, kaip ūkio dydis veikia kitus, nei maisto gamybos, rezultatus.
Komanda nustatė, kad mažų ūkių derlius yra didesnis, nei didelių, galbūt dėl šeimos darbo jėgos naudojimo. Mažesni ūkiai taip pat pasižymi didesne pasėlių įvairove, taip pat didesne ne pasėlių biologine įvairove. Taip yra tikriausiai todėl, kad, palyginti su pramoniniais ūkiais, kuklūs ūkiai mažiau pasikliauja insekticidais, apima įvairesnius kraštovaizdžius ir turi daugiau lauko kraštų tarp pasėlių ir nedirbamos žemės.
Autoriai teigia, kad parama mažiems ūkiams skatina maisto gamybą, tuo pat metu teikiant svarbią humanitarinę ir ekologinę naudą “[1].
Europos Sąjunga negali toliau tęsti dosnų aplinką smarkiai teršiančių didelių žemės ūkių finansavimą. Todėl šiems ūkiams gręsia bankrotas:
"Lietuvoje vidutinis ūkis apie 200 hektarų ir jo pajamos, jei tiesiog laikysimės Žaliojo kurso reikalavimų ir nenaudosime modernių technologijų, kris 20 – 30 proc. Kiek tiksliai niekas nežino, nes į mūsų raginimus valdžiai padaryti kaštų ir naudos analizę ar poveikio vertinimą niekas neatsiliepė. Viskas daroma „iš lubų“. Visa laimė, kad šiuos skaičiavimas užsakė Europos Parlamentas ir prancūzai juos atliko. Kol kad tai praktiškai vienintelė rimta studija. Kita atlikta JAV žemės ūkio departamento. Abiejų tyrimų išvada paprasta – mažėjimas apie 25 proc. Jei ūkio pelningumas siekia 10 proc., o mes prarasime 25 proc. tai reiškia žlugimą.Kiek 200 ha ūkiui reikia investuoti, kad prisitaikytų prie naujų reikalavimų?– Tokiam ūkiui reikia įsigyti tris modernius agregatus: purkštuvą, tręštuvą ir sėjamąją, kurie kainuotų apie 500 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad ūkininkas iš savo lėšų to padaryti tiesiog negali.Toks ūkis vidutiniškai iš hektaro uždirba 300 eurų, tai 60 tūkst. eurų per metus iš kurių turi pragyventi ūkininko šeima. Dantis sukandęs jis gali skirti 20 – 30 tūkst. eurų iš šių lėšų gali skirti investicijomis. Tačiau problema, kad tenka nuolat lįsti į skolas ir nuolat pirkti žemę, be kurios negali dirbti."
Jei norime turėti stiprų žemės ūkį Lietuvoje, turime užtikrinti Lietuvos valstybės paramą mažiems ūkiams jau dabar, nelaukdami, kol jie visai išmirs.
1. Higher yields and more biodiversity on smaller farms. Vincent Ricciardi, Zia Mehrabi, Hannah Wittman, Dana James & Navin Ramankutty,
Nature Sustainability (2021), Published: 25 March 2021
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą