"Kodėl? Pirmiausia, Lietuvoje mokytojais gali tapti prastais rezultatais pasižymintys mokiniai. Švietimo aprūpinimo centro duomenimis, priėmimo balai į pedagogines programas yra praktiškai du kartus mažesni, nei stojančių į populiariausias profesijas (mediciną, ekonomiką ar teisę). Kita vertus, gabūs mokiniai siekia patekti į konkurencingas, reiklias, iššūkius suteikiančias, profesionalumą ir aukštą atlyginimą garantuojančias studijų programas. Kadangi Lietuvoje į pedagogų rengimo programos yra pakankamai lengva patekti, o mokytojo profesijos prestižas išgyvena krizę, programos pritraukia mokinius, kurie pasižymi intelektinio potencialo stoka, galbūt net demotyvacija mokyti.
Atsakyti į klausimą kodėl Lietuvoje beveik vienas iš dviejų mokytojų nori palikti profesiją yra pakankamai paprasta – mokytojai jaučiasi neįvertinti, jaučiamas stiprus satisfakcijos trūkumas. Jų profesijos reputacija, suformuota visuomenės, nėra klaidinga – jų atlyginimas yra nepakankamas, profesinis išsilavinimas mėgėjiškas, o darbo sąlygos sudėtingos.
Kaip perkonfiguruoti profesinio išsilavinimo sistemą, užtikrinant, kad gabiausi norėtų tapti mokytojais? Iš esmės, tapti mokytoju Lietuvoje yra per paprasta: jų profesinis (pedagoginis) išsilavinimas yra nepakankamas ir priėmimo reikalavimai yra minimalūs, todėl pedagoginį išsilavinimą renkasi vieni iš negabiausių.
Iš esmės, decentralizuota suomių švietimo sistema yra pastatyta ant kruopščiai atsirinktų ir pačių talentingiausių profesionalų, kurie pasižymi stipria motyvacija ir idealiais akademiniais gebėjimais. Tik vienam iš dešimties, norintiesiems stoti į pedagoginio ugdymo programas, yra suteikiama ši galimybė. Kadangi yra atsirenkami geriausieji, Suomijos mokytojai, privalantys įgyti magistro laipsnio išsilavinimą, pasižymi stipria autonomija ir visuomenės pasitikėjimu bei pagarba. Standartizuotas testavimas Suomijai yra mažiausiai aktualus tarp visų EBPO šalių. Tokia decentralizuota, stipriu mokytojų pasitikėjimu ir autonomija grįsta sistema leidžia suomiams pasiekti išskirtinių mokinių rezultatų globaliu mastu.
Suomių švietimo sistema taip pat turi nacionalinius valstybinus egzaminus, bet jų mokymas, priešingai, nei Lietuvoje, nėra orientuotas į egzaminus. Mokytojai patys nuosekliai kuria periodinius atsiskaitymus, turėdami tam tikras valstybines gaires, bet orientuojasi į visapusišką dalyko išdėstymą, ne faktų atkartojimą.
Kita vertus, Lietuvoje mokytojai yra linkę atitaikyti savo mokymo modelius prie valstybinių egzaminų, teikti pirmenybę dalykams, kurie bus testuojami ir orientuoti dėstymo metodiką prie faktų atkartojimo ir įsiminimo, o ne visapusiško supratimo ir įsisąmoninimo.
Kaip suomiams pavyko pasiekti, kad jų šalyje mokytojo profesija būtų taip pat gerbiama kaip gydytojo, inžinieriaus ar ekonomisto? Neabejotinai, skatinant ir ugdant mokytojų pabrėžtiną profesionalumą ir stiprų akademinį išsilavinimą, suomiai sugebėjo sukurti stipraus pasitikėjimo ir autonomijos sistemas. „Iš apačios į viršų“ mokytojams suteikiama atsakomybė ir pasitikėjimas leidžia atsisakyti baudžiamosios išorinės atskaitomybės. Mokytojais pasitikima, jais tapti gali tik patys gabiausi, pedagoginės studijos yra sudėtingos, įdomios ir reiklios, o darbas teikiantis pasitenkinimą, nes jie jaučiasi vertinami visuomenės. Šis procesas yra organiškas ciklas, bet iš esmės, svarbiausias suomių sėkmės komponentas yra aukšto kalibro profesionalių pedagogų ugdymas.
Dabartinė Lietuvos švietimo sistema yra tik parodija skirta pridengti lėšų plovimą. Na ir žinoma purenti dirvą privačioms mokykloms, kurios turėtų siūlyti aukštesnio standarto švietimą turtingųjų vaikams mainais už būsimus išsvajotus didžiulius pelnus Landsbergiams."
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą