„Paryžius - didžiausios Europos šalys pastarosiomis savaitėmis iš Afganistano išskraidino daugiau, nei 9 000 afganų ir mano, kad atvyks dar šimtai tūkstančių žmonių, o tai būtų pagrindinis išbandymas regiono gebėjimui sugerti dar vieną imigrantų iš musulmoniško pasaulio bangą.
Pareigūnai yra pasiryžę vengti pakartotinio 2015 -ųjų didžiosios migrantų bangos chaoso, kai į Europą atvyko daugiau nei 1,3 milijono žmonių iš Sirijos, Afganistano ir kitų tautų, skatinančių socialinius ir politinius sukrėtimus visame žemyne. Pagrindinis valdžios institucijų uždavinys yra greitai ir efektyviai tikrinti naujai atvykstančius asmenis, atvykstančius iš konflikto zonos, kurią kontroliuoja priešiškos Vakarams Talibano pajėgos ir kurioje veikia islamo teroristinės grupės, tokios kaip „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“. Daugeliui trūksta pasų ar kitų patikimų tapatybę patvirtinančių dokumentų.
Jau buvo problemų. Prancūzijos ir Vokietijos valdžios institucijos šią savaitę pranešė, kad keli evakuotieji buvo pažymėti, kaip pavojus saugumui, o penki iš jų buvo stebimi. Bijomasi didesnio iššūkio, nes bijoma, kad afganai, keliaujantys sausumos keliais, pasieks žemyną, kaip mano pareigūnai, daug didesnėmis grupėmis.
JAV nesusiduria su galimybe, kad daug daugiau afganų bandys pasiekti JAV krantus sausumos keliais, kaip tai padarė Europoje 2015 m., kai Sirijos pilietinis karas paskatino migraciją iš Artimųjų Rytų ir už jos ribų.
Ši krizė padalijo žemyną, sukeldama populistinį atgarsį. Vėlesniais mėnesiais „Islamo valstybės“ kovotojai, apsimetę pabėgėliais, atvyko į Europą ir pradėjo atakas Paryžiuje ir Briuselyje, nusinešę 162 žmonių gyvybes.
Šią savaitę Prancūzijos valdžia pranešė, kad prižiūrėjo penkis evakuotus afganus iš Afganistano, nustačiusi, kad vienas turi ryšių su Talibanu, o keturi - jo bendradarbiai. Vokietija sakė, kad keletas afganų, kurie anksčiau buvo deportuoti po sunkių nusikaltimų, pateko į Vokietijos oro pajėgų organizuojamus evakuacijos skrydžius Kabule. Jungtinės Karalystės pareigūnai užblokavo kelių žmonių, esančių šalies neskraidymo sąraše, evakavimą skrendant į JK iš Kabulo.
Kitą savaitę Europos vidaus reikalų ministrai susitiks Briuselyje, kad įformintų planą, apimantį didesnę pagalbą, didesnius saugumo veiksmus ir kai kuriuos afganų, kuriems, kaip manoma, kyla didžiausias pavojus, perkėlimą. Pareigūnai bando susitarti dėl bendro standarto, kuris būtų laikomas teisėtu pabėgėliu, jei pasiektų bloką ir bendradarbiauja su ES pasienio pajėgomis bei Europolu, kad užtikrintų didesnį saugumo patikrinimą žmonėms, norintiems patekti į ES. ES ir jos valstybės narės taip pat didina humanitarinę pagalbą, siekdamos padėti Afganistano kaimynėms priimti bėgančius afganistaniečius ir neleisti jiems atvykti į Europą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Briuselis svarstys galimybę skirti lėšų ES valstybėms narėms, kurios savanoriškai priima afganus, pradedant žurnalistais ir baigiant žmogaus teisių aktyvistais, kuriems gresia Talibanas. Ši sistema, pasak jos, būtų savanoriška - nukrypimas nuo prieštaringos privalomos perkėlimo programos, kuri buvo priimta 2015 m., siekiant paskirstyti migrantus iš Sirijos visame bloke.
Vokietijoje iš Talibano pabėgusių afganų atvykimas paskatino aukštus politikus, įskaitant kai kuriuos iš kanclerės Angelos Merkel konservatorių, įspėti apie 2015–2016 m. migracijos krizės pasikartojimą. „Šį kartą privalome laiku suteikti humanitarinę pagalbą regione, kilmės šalyse“, - sakė A. Merkel konservatorių partijos vadovas ir jos kandidatas pakeisti kanclerę Arminas Laschetas ir pridūrė, kad „2015 m. neturi pasikartoti"" [1]
1. The Afghanistan Crisis: Europe Braces for Evacuees
Dalton, Matthew; Pancevski, Bojan; Norman, Laurence. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 26 Aug 2021: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą