"Stoja ne tik Kinijos traukiniai į Lietuvą – šalies eksportuotojai skundžiasi, kad Kinijai nebereikia lietuviškų produktų. Stambi medienos pardavėja ketina kraustytis iš Lietuvos. „Vilkyškių pieninė“ tvirtina, kad pardavimai čia stoja, o įdirbis – nuplaukia. Netgi lietuviški javai šilko keliu nebevažiuoja. Dabar, panašu, ši rinka užsiveria, o tą paaštrino Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 formato, taip pat sprendimas Taivane atidaryti Lietuvos atstovybę. Medienos gaminiais prekiaujančios įmonės „Medvita“ direktorius Arūnas Zaleckis sako, kad 99 proc. įmonės pardavimų – iš Kinijos. Dabar pardavimai sustoję ir verslininkas ketina verslą apskritai iškelti iš Lietuvos: „Kinai iš viso nenori matyti lietuviškos įmonės niekur“. Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė direktorius Gintaras Bertašius neslepia apmaudo – Lietuvos Vyriausybė anksčiau skatino žengti į Kiniją, rengė verslo misijas, o dabar viskas atvirkščiai: „Kad mūsų grupės pieno produktų eksportas stoja, tai faktas“. Grūdų supirkėjai ir eksportuotojai jau ilgiau nei metus junta akivaizdų santykių atšalimą iš Kinijos pusės. „Partneriai Kinijoje tiesiog ieško priežasčių nutraukti užmegztus prekybinius santykius“, – pripažįsta Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas, „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas. Šią savaitę pranešta ir apie sustojusius Kinijos krovininius traukinius – šalies logistikos įmonėms vėl gali tekti importuoti per Lenkiją.
Lietuvai pabrangs prekės iš Kinijos. „Viskas pabrangs, ir nežinau, ar verslas bus konkurencingas parduoti pusgaminį į Europą. Jei mes čia pasiruošę konkuruoti ir pastatyti į vietą antrą didžiausią ekonomiką, kuri tuoj bus pirma, gal to ir reikia. Bet ne mums čia turbūt reikėtų varžytis. Kaip pasakė prof. Rimantas Rudzkis – pasižiūrėkit į žemėlapį“, – kalbėjo A. Zaleckis.
Į Kiniją buvo eksportuota didelė dalis 2019 m. užaugintų kviečių derliaus – apie 600-700 tūkst. tonų. Tiesa, dalis šio aukščiausios kokybės grūdų kiekio buvo išvežta 2019 m., kita dalis – 2020 m, pasakoja UAB „Agrokoncerno grūdai“ vadovas ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas K. Šimas.
„Jau 2020 m. gegužės mėnesį Lietuvos grūdų supirkėjai ir eksportuotojai pajuto akivaizdų santykių atšalimą iš kinų pusės. Manome, jog tokius neigiamus pokyčius lėmė politiniai Lietuvos ir Kinijos santykių aspektai, o prasidėjusias politines įtampas greitai pajuto verslas. Toliau aštrėjančios situacijos politinėje arenoje įkaitais tapo ir Lietuvos grūdų eksportuotojai – ilgai netrukus tapo akivaizdu, kad partneriai Kinijoje tiesiog ieško priežasčių nutraukti užmegztus prekybinius santykius. Atitinkamai 2020 metais užaugintas grūdų derlius buvo eksportuojamas į kitas šalis – grūdų išvežimas į Kiniją visiškai nutrūko“, – tikina K. Šimas.
Vilkyškių pieninės direktorius G. Bertašius nusivylęs permaininga valstybės politika – prieš 5 metus verslas buvo kviečiamas žengti į Kinijos rinką, o dabar – priešingai. Jis patikino, kad įmonė jau susiduria su nesklandumais šioje eksporto rinkoje. „Dar iki galo neaiški priežastis, ar čia politinės priežastys, ar yra kito pobūdžio priežasčių, nes niekas tiesiogiai neįvardija. Bet kad mūsų grupės pieno produktų eksportas stoja, tai faktas. Pasireiškia įvairiai: arba tiesiog dėl nežinomų priežasčių neperka, arba, tiesiog, netgi užduoda klausimus, ar išmuitinimo procedūrų metu čia neturime mes kažkokių problemų valstybiniame lygmenyje. Netgi taip klausimą užduoda mūsų partneriai“, – pasakoja G. Bertašius. Jis patikina, kad bendrovei Kinija pastaruoju metu buvo tapusi svarbi rinka ir čia keliaudavo šimtai tonų produkcijos kiekvieną mėnesį. „Pavasarį sausų pieno produktų parduodavome po 700-800 tonų per mėnesį. Galbūt tai buvo kažkokia laikina paklausa. Praėjusiais metais parduodavome po vieną kitą šimtą tonų sūrių, atskirais mėnesiais būdavo ir du šimtai. Tai dabar kol kas sūrių neparduodame, o ir sausų produktų, matau, kad yra didžiulis sustojimas“, – paaiškino G. Bertašius.
Vilkyškių pieninės vadovui gaila įdėto įdirbio – įmonė investavo laiką, žmogiškuosius išteklius ir pinigus. „Daugiau nei prieš 5 metus valdžia labai stipriai agitavo eiti dirbti į Kiniją, Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, „Versli Lietuva“ nemažai atliko darbo, kad atvertų Kinijos rinką. Mes irgi dėjome daug resursų, ir piniginių, ir žmogiškųjų, kad atrastume klientus, o tokiose šalyse tai nesidaro labai greitai. Ko dabar pasigendam, tai nuoseklumo. Valdžios keičiasi – tai ir rinkos turi keistis. Tai šioje vietoje nėra teisinga, tęstinumas turėtų būti dešimtmečiais“, – stebėjosi G. Bertašius."
Skaitykite daugiau:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą