"Chemijos pramonės verslininkas ir futbolo investuotojas Jimas Ratcliffe'as siautėja prieš Europos energetikos politiką.
Chemijos bendrovės „Ineos“ vadovas Jimas Ratcliffe'as yra ne tik vienas turtingiausių britų ir dinamiškas investuotojas – jis finansuoja „Manchester United“ futbolo klubą, „Mercedes-Benz“ Formulės 1 komandą ir, kaip šalutinį projektą, stato savo visureigį „Grenadier“ buvusioje „Smart“ gamykloje Prancūzijoje.
72 metų savarankiškai užsidirbęs milijardierius taip pat mėgaujasi savo, kaip atviro kritiko, vaidmeniu ir nuolat reiškia savo nuomonę – bent jau iš savo perspektyvos.
Dabar jis vėl prabyla, ir jo pyktis akivaizdus: jei europiečiams nepavyks sumažinti energijos kainų, panaikinti „kvailų“ CO2 mokesčių ir apsaugoti savo sienų nuo pigaus importo, „netrukus nebeliks chemijos pramonės, kurią būtų galima apsaugoti“, – sako jis F.A.Z.
Jo reikalavimai paprasti: panaikinti CO2 mokestį, panaikinti aplinkosaugos mokesčius, panaikinti energijos mokesčius. Ir įvesti tarifus, kad būtų apsaugota Europos pramonė. Europiečiai moka 15 procentų eksporto į JAV, o amerikiečiai moka nulį priešinga kryptimi. Europos pramonė nėra apsaugota savo pačios politikos. Susidūręs su argumentu, kad Amerika ir Kinija į bet kokį prekybos apribojimą reaguos tolesniais prekybos apribojimais ir kad Europa niekada negalės būti visiškai savarankiška, jis atsako kontraklausimu: „O ką tai reiškia?“ „Taigi, ar turėtume tiesiog pasiduoti?“
Ratcliffe'as mano, kad ES nuspręstas finansinis importo su dideliu CO2 išmetimu koregavimas yra beprasmis užsiėmimas. „Tai neįvyks per milijoną metų.“ Jis teigia, kad prireiktų žmonių armijos, kad išsiaiškintų, koks turėtų būti „teisingas“ CO2 mokestis „iPhone“ telefonui ar sportbačiams. „Tai teorinė nesąmonė.“ Pasak jo, pasekmės yra dramatiškos: chemijos gamyklos Europoje būtų uždarytos, o jų produktai pakeisti produktais iš Kinijos. Tačiau Kinijos ekonomika pagrįsta anglimi. Todėl jų produktų anglies pėdsakas yra daug kartų didesnis. Dėl to CO2 mokestis yra ne tik žalingas, bet ir kvailas. „Mes prarandame darbo vietas, prarandame pridėtinę vertę ir darome planetą blogesne vieta, nes į atmosferą išleidžiame daugiau anglies dioksido.“
Nepaisant Ratcliffe'o puikavimosi, jis parašė neprilygstamą Europos chemijos pramonės augimo istoriją. Būdamas samdomu vadovu, 1998 m. jis vadovavo savo darbdavio BP chemijos gamyklų Antverpene išpirkimui, padėdamas pamatus „Ineos“, vienai didžiausių pasaulyje chemijos įmonių. Jis nuolat įsigydavo nepagrindines verslo sritis iš naftos kompanijų, tokių kaip BP, taip pat chemijos įmonių, tokių kaip BASF, „Bayer“ ir „Lanxess“. Remiantis jos pačios duomenimis, diversifikuota grupė dabar generuoja 55 mlrd. eurų pajamų ir joje dirba 24 500 žmonių, iš kurių 4 500 dirba Vokietijoje. Pramonės portalas ICIS grynos chemijos pramonės pardavimus vertina 38 mlrd. eurų.
Tačiau verslas su pagrindinėmis cheminėmis medžiagomis yra ypač priklausomas nuo palankių energijos kainų, ir tai yra problema Ratcliffe'ui. Holdingo bendrovė patiria nuostolių, o dėl daugybės įsigijimų grynoji finansinė skola išaugo iki vienuolikos milijardų eurų. Jo „šalutiniai verslai“ taip pat veikia prastai. Visureigis kol kas nėra pelningas. Siekdama apeiti JAV tarifus, grupė gali perkelti gamybą į Ameriką. Siekdama suvaldyti „Manchester United“ nuostolius, jis įvedė klubui sąnaudų mažinimo programą. Jis per anksti nutraukė brangią rėmimo sutartį su Naujosios Zelandijos regbio rinktine, taip sukeldamas teisinį ginčą.
Be to, Ratcliffe'as prieš pat krizę paskelbė apie naujos didelės naftos chemijos gamyklos (krekerių) statybą Antverpene. Tikimasi, kad ji kainuos apie keturis milijardus eurų – tai viena didžiausių investicijų į Europos chemijos pramonę per daugelį metų ir vienintelė nauja krekerių gamykla per dešimtmečius. Tačiau ekspertai mano, kad Europoje jau yra per daug krekerių gamyklų. Kodėl jis nesustabdo projekto? Jis sako, kad jis 80 procentų baigtas, per vėlu jį sustabdyti. Bent jau, anot jo, tai bus ekologiškiausias krekeris Europoje, sunaudosiantis santykinai mažai energijos, o CO2 mokestis turėtų būti palyginti mažas.
Tačiau Ratcliffe'as neturi iliuzijų. Jis apskaičiavo, kad „Ineos“ gamykla Kelne jau susiduria su 250 mln. eurų didesnėmis sąnaudomis, palyginti su panašia gamykla Amerikoje – 100 mln. eurų CO2 mokesčių forma ir dar 150 mln. eurų už dujas ir elektrą. „Per dešimt metų tai yra 2,5 mlrd. eurų. Ir tai tiesiog per daug. Mes negalime išgyventi esant tokiam konkurencijos lygiui.“
Ratcliffe'as mato Europos chemijos pramonę „siaubingoje situacijoje“, įspraustą tarp JAV ir Kinijos, apkrautą dideliais mokesčiais ir be vyriausybės apsaugos. Kinija, viena vertus, prieš daugelį metų nusprendė atsisakyti dujų, nes norėjo būti nepriklausoma nuo žaliavų ir todėl didino gamybos pajėgumus šalies viduje; tačiau šalis tuo nesustojo, o nuolat plėtė šiuos pajėgumus, nes chemijos gamyklų statyba ten yra daug pigesnė, o darbo sąnaudos – daug mažesnės. Dabar Kinija turi eksportuoti, kad jos gamyklos veiktų visu pajėgumu.
Kita vertus, Jungtinėse Valstijose energijos kainos yra itin konkurencingos. Pasak Ratcliffe'o, dujos ir elektra Europoje kainuoja keturis–penkis kartus brangiau nei JAV, ir ten nėra CO2 mokesčio. Todėl pastaraisiais metais į Amerikos chemijos pramonę plūsta didžiulės sumos.
Tačiau Europoje energijos kainos nėra konkurencingos, o CO2 mokestis nuo 2020 m. išaugo keturis kartus. Daugelis gamyklų jau uždarytos, sako jis, ir jų bus daugiau. Pasak jo, aštuoni iš dešimties didžiausių Europos gamintojų nusprendė nebeinvestuoti į žemyną. Jis pats ką tik uždarė dvi mažesnes gamyklas Rūro regione ir dar vieną Hule, JK, pridurdamas, kad Europa daro „pramoninę savižudybę“.
Vis daugiau chemijos įmonių prisijungia prie raginimų panaikinti arba bent jau iš esmės reformuoti Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Šią savaitę duotame interviu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ „Evonik“ generalinis direktorius Christianas Kullmannas, buvęs Vokietijos chemijos pramonės asociacijos VCI prezidentas, taip pat paragino imtis pokyčių. Tačiau nuomonė pramonėje nėra vieninga. BASF generalinis direktorius Markusas Kamiethas, nors ir kritikuoja apyvartinių taršos leidimų prekybą, perspėja nedramatizuoti situacijos. Pasak jo, pramonė gali gyventi su didesnėmis energijos kainomis. „Yra tik kelios išimtys, kai kainų skirtumas iš tikrųjų kenkia gamybos konkurencingumui Europoje. Tai paveikia kelias pagrindines žaliavas“, – neseniai jis sakė „Wirtschaftswoche“.
Ratcliffe'as netenka žado išgirdęs šią citatą. Jis sako, kad jam gaila, bet jis visiškai nesutinka. Jis pateikia kitokį vaizdą: 2000 m. Europoje ir Amerikoje buvo pagaminta 25 mln. tonų etileno, o Kinijoje – penki milijonai. Iki 2030 m. gamyba Kinijoje išaugs iki 100 mln. tonų, Amerikoje – iki 50 mln. tonų, o Europoje ji turėtų sumažėti perpus. „Nesakykite man, kad energijos sąnaudos Europoje neturi jokios įtakos. Mes tiesiog likome nuošalyje.“
Kokias išvadas jis daro iš šios keblios padėties, ar restruktūrizuos, ar mažins įmonę? Paprastai atviras ir piktas verslininkas apie tai tyli. Jis pasako tik tiek: „Mes tiesiog bandome išgyventi Europoje. Visos investicijos teka į JAV.“" [1]
1. "Industrieller Selbstmord, sinnlos und dumm". Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 Oct 2025: 22. Von Bernd Freytag, Mainz
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą