Kaip visada, tai vadinama gynyba.
„FRANKFURTAS. – Du dešimtmečius Vokietija ir Kinija buvo tarsi tarsi danguje sukurta ekonominė pora, abi gaudamos dosnios naudos iš klestinčios pasaulinės prekybos: Vokietija tiekė Kinijai mašinas, reikalingas vartojimo prekėms gaminti likusiam pasauliui.
Dabar Kinijai Vokietijos nebereikia, o Vokietija nori skyrybų.
Pirmą kartą per dešimtmečius Vokietijos verslas ir politikai abejoja nevaržoma laisva prekyba, kuri pavertė šalį pramonės jėgaine. Jos gamintojai nori apsaugos nuo pigesnių, greitesnių ir vis geresnių Kinijos konkurentų.
Lapkritį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Berlynas apsaugos šalies plieno gamintojus nuo Kinijos konkurentų. Jo vyriausybė sugriežtino kiniškų komponentų draudimą mobiliųjų duomenų tinkluose ir parodė paramą viešųjų pirkimų „pirk europietiškų“ sąlygoms.
Pirmajame lapkričio mėnesio posėdyje naujai įkurta Merzo Nacionalinio saugumo taryba aptarė strateginę Kinijos dominavimo kelių svarbių mineralų srityje riziką. Ji rengia diversifikavimo priemones, teigė Vokietijos pareigūnas.
Vokietijos atsiribojimas nuo Kinijos buvo planuojamas jau kurį laiką. Dėl mažų gamybos sąnaudų, silpno juanio ir valstybės subsidijų Kinijos gamintojai pirmauja sektoriuose, kuriuose iki šiol dominavo Vokietijos įmonės, ne tik Kinijoje, bet ir kitose rinkose, įskaitant Europą.
Tačiau laikas labai susijęs su prezidentu Trumpu. Ekonomistai ir verslo vadovai teigia, kad šiais metais Europą užplūdo pigių kiniškų prekių – nuo cheminių medžiagų iki automobilių dalių – banga, atsimušusi nuo naujosios JAV tarifų sienos.
Dėl to šalis, kuri kadaise buvo ekonominio liberalizmo švyturys, ima šilti dėl protekcionistinių priemonių. Įtakingiausio Europos laisvosios prekybos balso silpnėjimas rodo, kaip pasaulio ekonomika susiskaldo dėl konkurencijos tarp JAV ir Kinijos bei neigiamos reakcijos į globalizaciją, kuriai vadovauja kylančios Vakarų populistinės jėgos.
Vokietijos posūkis nepasiekė visų jos ekonomikos ir vyriausybės kampelių. Kuo didesnė įmonės sąveika su Kinija, tuo sunkiau jai pakeisti kryptį. Kai kurie automobilių ir chemijos gamintojai vis dar daug investuoja Kinijoje. Vokietijos politikai taip pat stebi, kaip sąjungininkai svyruoja tarp konfrontacijos su Pekinu ir jo raminimo. Kelionių kryptis yra tokia: tačiau tampa aišku, kad tai kilo iš verslo, vėliau prasiskverbė per įtakingas šalies lobistines organizacijas ir, neseniai, vyriausybę.
Vokietijos pramonės federacija pirmą kartą paleido šūvį 2019 m., kai ataskaitoje atsisakė savo Kinijai palankios pozicijos ir pavadino šalį „sisteminiu konkurentu“. Šiais metais mašinų gamintojų federacija VDMA – į eksportą orientuotos verslo įmonės, kurios sudaro Vokietijos ekonomikos pagrindą – apkaltino Kiniją nesąžininga konkurencija. Ji paragino imtis antidempingo priemonių ir sankcijų Kinijos eksportuotojams, kurie ignoruoja Europos teisės aktus.
Vyriausybė, be naujos ekonominio saugumo strategijos, kurią planuoja paskelbti kitais metais, dirba su „projektais, kuriais siekiama spręsti didėjančią ekonominę, technologinę ir saugumo politikos riziką bendraujant su Kinija“, – sakė su svarstymais susipažinęs Vokietijos pareigūnas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis, šį mėnesį kalbėdamas per savo pirmąją kelionę į Kiniją, teigė, kad Europos įmonėms reikia geresnės prieigos prie Kinijos rinkos ir išteklių, kuriuos gamina šalis.
Kinijos perėjimas nuo investicinių prekių pirkėjos iki gamintojos buvo meteoriškas. Pasaulinės rinkos dalies atžvilgiu Kinija pirmauja elektros energijos gamybos įrangos ir mašinų rinkoje, rodo būsimos analitinės įmonės „Rhodium“ ataskaitos duomenys.
Vokietijos pirmavimas cheminių medžiagų ir kelių transporto priemonių srityje yra menkas, o elektros įrangos rinkoje ji gerokai atsilieka nuo Kinijos. Šiais metais Vokietija pirmą kartą importavo daugiau gamybos priemonių iš Kinijos nei eksportavo.
Bendras Vokietijos eksportas į Kiniją nuo 2019 m. sumažėjo ketvirtadaliu, o importas smarkiai išaugo. Vokietijos vyriausybės duomenimis, Vokietijos prekybos deficitas prekėmis ir paslaugomis su Kinija šiais metais turėtų pasiekti rekordinius 88 mlrd. eurų, t. y. apie 102 mlrd. JAV dolerių. Tai paliko gilius randus.
Vokietijos gamybos produkcija sumažėjo 14 % nuo 2017 m., kai ji pasiekė aukščiausią tašką. Konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ duomenimis, pramonės sektorius nuo 2019 m. prarado beveik 5 % darbo vietų.“ [1]
Gali būti, kad tikroji istorija yra tokia: Kinijai Vokietija daugiau nebereikalinga, todėl Vokietija kraustosi iš proto.
1. World News: Germany Seeks Divorce From China. Fairless, Tom; Bertrand, Benoit. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 Dec 2025: A8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą