Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. birželio 28 d., penktadienis

The Web of Life: An Updated View of Evolution

 

"The Network of Life: A New View of Evolution

By David P. Mindell

Princeton, 272 pages, $27.95

In "The Network of Life," David Mindell attempts to lay out what his subtitle calls "a new view of evolution." There's a lot going on in evolutionary biology, and our understanding of evolution continues to, well, evolve. Mr. Mindell's book is a valuable contribution for anyone who wants to keep abreast of current developments, though it doesn't quite deliver the "new view" it promises.

Rather, "The Network of Life" offers a modification of the more conventional, "vertical" perspective on evolution, in which living things evolve by passing genes down through succeeding generations. Mr. Mindell, a senior researcher at UC Berkeley's Museum of Vertebrate Zoology, offers an account of "horizontal" evolutionary processes that are not an alternative to the established view but a tweak and an addition.

Vertical descent from common ancestry is fundamental to our understanding of evolution. Charles Darwin analogized the panoply of life to a tree with a thick, basilar trunk branching out into numerous limbs, all connected through shared descent. Here is the master himself: "The affinities of all the beings of the same class have sometimes been represented by a great tree. I believe this simile largely speaks the truth."

Phylogeny -- the tracing of evolutionary relationships -- relies on the tree metaphor, though Mr. Mindell is correct to draw attention to the simultaneous reality of horizontal networks. What animates "The Network of Life" is not a radical revision of our current understanding of biological interconnection or the mechanism of evolutionary change. The book instead offers an updated, more sophisticated appreciation of how some living things, some of the time, exchange genes with members of the same generation.

The most familiar example of horizontal gene exchange occurs when individuals of closely related species interbreed, producing hybrids and thereby introducing genes from one lineage into another. 

"Researchers are finding hybridization among species to be much more common than previously thought," Mr. Mindell writes. "Recent estimates are that roughly 25 percent of the world's flowering plant species and 10 percent of animals have arisen through hybridization."

Introgression -- the mixing of genes between species -- has been revealed in human ancestry by the presence, in modern populations, of Neanderthal and Denisovan DNA. 

Mr. Mindell points to other cases of introgression, including between coyotes and gray wolves and between brown and polar bears. "All hybridization phenomena, including introgression," he writes, "qualify as horizontal evolution, because genetic material is exchanged between different species, rather than between parents and offspring, the path of vertical evolution. They denote networking rather than branching."

Birds of a feather may flock together, but they do not literally give genes to one other -- the actual exchange manifests in offspring. Thus inter-species hybridization still has a vertical component. 

A notable exception is recombination, a process that is widespread in bacteria, archaea and certain viruses. Among these populations, individuals will occasionally connect, exchange genetic material and then go their separate ways: the equivalent of a one-night stand, with important consequences for human health.

It is in part because of their penchant for such networking that the viruses that cause AIDS, influenza and Covid-19 are so quick to evolve and thus so difficult to combat.

As "The Network of Life" ably demonstrates, horizontal evolution has shaped ancient processes that have set the stage for life as we know it. Mr. Mindell pays special attention to endosymbiosis, in which one tiny organism comes to reside inside another, sometimes creating a merger. "Some of the most consequential innovations in life's 3.8-billion-year history," he writes, "stem from a joining of previously distinct lineages by endosymbiosis." The process gave rise to mitochondria, the "energy powerhouses" of our cells, and to chloroplasts, the intracellular denizens that enable plants to conduct photosynthesis.

Mr. Mindell recognizes that the horizontal perspective does not supersede its vertical counterpart: "Horizontal evolution is often most reliably identified against a backdrop of vertical evolution. The two are complementary in revealing the complex patterns of relationships among life-forms." He argues that, compared with the conventional narrative, life should be envisioned "as a vast tangled system of streams, variously dividing, joining, meandering, and dividing again, as it carries and integrates species and their genes through time, with succeeding generations linked by currents and networks of heritability."

Mr. Mindell is an excellent guide to this complex picture. Considering "both vertical and horizontal evolution together," he writes, "is like gazing at a world map on a school classroom wall with the country and state borders clearly drawn, and then superimposing another map showing the highways and the airplane, train, and ferry routes that cross the borders and seas." This, he argues, "is a richer, more connected map."

"The Network of Life" may be a bit overstated at times, but the book offers good, solid science and a clear illustration of an emerging perspective that is beginning to pay dividends in our understanding of evolution." [1]

1. Natural Mixer. Barash, David P.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 June 2024: A.13.

 

„Keturi mūšio laukai“


 

 "Abstraktas

 

 Paulo Scharre'o „Keturi mūšio laukai“ yra įspūdingas pasakojimas apie naujas technologijas, ypač apie dirbtinį intelektą (AI) kariniuose reikaluose ir šiuolaikiniame kare. Naujos ginklų parako, artilerijos, automobilių, lėktuvų, tankų ir povandeninių laivų išradimo technologijos per visą žmonijos istoriją paskatindavo karinių reikalų revoliuciją.

 

 Pirmąjį kompiuterinį modelį panaudojo Rusijos kariuomenė, žinoma, kaip vieninga valdymo ir valdymo sistema (UCS). Ji buvo sukurta septintojo dešimtmečio pabaigoje, o sovietų ginkluotosiose pajėgose pradėjo veikti aštuntojo dešimtmečio viduryje. Joje buvo integruoti įvairūs duomenų šaltiniai, tokie, kaip radaras, palydoviniai vaizdai ir ryšiai, kad kariniams vadams būtų teikiama visapusiška informacija apie taktinę ir operatyvinę situaciją realiuoju laiku. 

 

 Nuo tada kompiuterinės technologijos įsiskverbė į visus karinės veiklos aspektus.

 

 Dirbtinis intelektas (AI) sparčiai vystosi ir keičia karinę kultūrą bei gali pakeisti įvairius karo aspektus. AI padeda analizuoti daugybę duomenų, surinktų karinių iš jutiklių, palydovų ir žvalgybos šaltinių. Naudodamas mašininio mokymosi algoritmus, dirbtinis intelektas gali nustatyti modelius, aptikti tendencijas ir išgauti veiksmingą informaciją iš didelių duomenų rinkinių, palaikydamas sprendimų priėmimo procesus per trumpesnį laikotarpį. AI leidžia kurti autonomines sistemas, veikiančias sausumoje, ore ir jūroje, pavyzdžiui, nepilotuojamus orlaivius (UAV), nepilotuojamas antžemines transporto priemones (UGV) ir autonominius povandeninius laivus. Šios sistemos gali atlikti stebėjimo, žvalgybos ir net kovines misijas be žmogaus įsikišimo, sumažindamos riziką personalui.

 

 Pilnas tekstas

 

 Paulo Scharre'o „Keturi mūšio laukai“ yra įspūdingas pasakojimas apie naujas technologijas, ypač apie dirbtinį intelektą (AI) kariniuose reikaluose ir šiuolaikiniame kare. Naujos ginklų parako, artilerijos, automobilių, lėktuvų, tankų ir povandeninių laivų išradimo technologijos per visą žmonijos istoriją paskatino karinių reikalų revoliuciją. 

 

Pirmąjį kompiuterinį modelį panaudojo Rusijos kariuomenė, žinomą, kaip vieninga valdymo sistema (UCS). Jis buvo sukurtas septintojo dešimtmečio pabaigoje, o sovietų ginkluotosiose pajėgose pradėjo naudoti aštuntojo dešimtmečio viduryje. Jame buvo integruoti įvairūs duomenų šaltiniai, tokie, kaip radaras, palydoviniai vaizdai ir ryšiai, kad kariniams vadams būtų teikiama visapusiška informacija apie taktinę ir operatyvinę situaciją realiuoju laiku. 

 

Nuo tada kompiuterinės technologijos įsiskverbė į visus karinės veiklos aspektus.

 

 Dirbtinis intelektas (AI) sparčiai vystosi ir keičia karinę kultūrą bei gali pakeisti įvairius karo aspektus.

 

 AI padeda analizuoti daugybę duomenų, surinktų karinių jutiklių, palydovų ir žvalgybos šaltinių.

 

 Naudodamas mašininio mokymosi algoritmus, dirbtinis intelektas gali nustatyti modelius, aptikti tendencijas ir išgauti veiksmingą informaciją iš didelių duomenų rinkinių, palaikydamas sprendimų priėmimo procesus per trumpesnį laikotarpį.

 

 AI leidžia kurti autonomines sistemas, veikiančias sausumoje, ore ir jūroje, pavyzdžiui, nepilotuojamus orlaivius (UAV), nepilotuojamas antžemines transporto priemones (UGV) ir autonominius povandeninius laivus.

 

 Šios sistemos gali atlikti stebėjimo, žvalgybos ir net kovines misijas be žmogaus įsikišimo, sumažindamos riziką personalui.

 

 AI taip pat naudojamas kuriant vadinamąsias „protingų ginklų sistemas“. AI algoritmai padeda pagerinti taikymo tikslumą, optimizuoti trajektorijas ir padidinti bendrą efektyvumą. Tada ši informacija gali būti naudojama, priimant labiau pagrįstus sprendimus, o AI algoritmai taip pat gali būti naudojami karinės įrangos duomenims stebėti ir analizuoti, kad būtų galima numatyti techninę priežiūrą. Numatydamas gedimus ir rekomenduodamas priežiūros veiksmus, dirbtinis intelektas padeda padidinti įrangos patikimumą, sumažinti prastovos laiką ir pagerinti pasirengimą darbui.

 

 AI atlieka itin svarbų vaidmenį karinio kibernetinio saugumo srityje, kad būtų galima aptikti kibernetines grėsmes ir į jas reaguoti. AI sistemos gali analizuoti didelius duomenų kiekius, nustatyti modelius ir aptikti anomalijas, kurios gali užkirsti kelią kibernetinėms atakoms ir jas sušvelninti. AI vaidmuo mokymuose yra sudėtingų modeliavimo įrankių kūrimas karinio mokymo tikslais. Dirbtiniu intelektu pagrįstos mokymo sistemos gali būti naudojamos tikroviškiems kovos scenarijams imituoti, todėl kariai gali tobulinti savo įgūdžius saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje. Ši technologija taip pat gali būti naudojama, atliekant medicininį įvertinimą ir šaudmenų šalinimą, gelbėjant žmonių gyvybes.

 

 Be daugelio technologijų apribojimų, susijusių su žmonių konfliktais, dirbtinio intelekto naudojimas kariuomenėje taip pat kelia etinių ir teisinių sumetimų, tokių, kaip tinkamos žmogaus priežiūros ir kontrolės užtikrinimas, papildomos žalos rizikos sumažinimas ir galimų sprendimų priėmimo algoritmų šališkumo pašalinimas. Pagrindinis iššūkis yra etikos gairių ir reglamentų poreikis, reguliuojantis dirbtinio intelekto kūrimą ir naudojimą kariniuose kontekstuose, nes skirtingos kultūros turi skirtingas perspektyvas.

 

Knyga aprašo, kaip panaudoti naujas technologijas keturiuose ateities mūšio laukuose: sausumoje, jūroje, ore ir kibernetinėje erdvėje.

 

 

 Scharre meistriškai naršo kiekvieną sritį, suteikdama skaitytojams visapusišką supratimą apie tai, kaip tradicinis ir netradicinis karas keičiasi dėl technologijų pažangos. Scharre naudoja atvejų tyrimus, kad paaiškintų šias technologijas, kurios formuoja mūšio lauką ir keičia konflikto dinamiką.

 

 Scharre'as yra gerai kvalifikuotas, kad galėtų išsamiai aptarti šią temą, atsižvelgiant į jo karjerą karinėje, gynybos politikos ir technologijų sektoriuje. Jis yra susipažinęs su visų trijų vietovių reljefu, nes jis yra buvęs JAV armijos reindžeris, tarnavęs Afganistane ir Irake, patarėju politikos klausimais Pentagone ir yra susipažinęs su technologijų kompanijų kultūra, kuri yra novatoriško darbo dėl AI taikymo gynybai priešakyje.

 

 Scharre'as nėra „technikos manijos“ mokinys ir pateikia subalansuotą požiūrį, įžvalgią naujų technologijų teikiamų galimybių analizę ir tuo pat metu pabrėždamas apribojimus bei galimus pavojus. Jis taip pat sprendžia moralines dilemas, su kuriomis susiduria politikos formuotojai, kariniai lyderiai ir kariai. Jis nagrinėja iššūkius, susijusius su tarptautinių įstatymų ir konvencijų laikymusi, kartu išnaudodamas pažangiausias galimybes ir nenumatytų pasekmių potencialą, tarpusavyje susijusiame, pasaulyje.

 

 Tarp JAV ir Kinijos vyks arši konkurencija, kuriant ir įgyvendinant, žaidimą keičiančią, AI technologiją karinėje srityje, o nugalėtojas dominuos ateityje. Tikimės, kad žmonės nekartos istorijos, kurioje, siekdami dominuoti, sutelkia dėmesį tik į destruktyvų kūrybiškumą, ignoruodami konstruktyvų kūrybiškumą.

 

 Žmonės išrado ginklus pramoninio masto Pirmojo pasaulinio karo skerdynėms, ir per ketverius ilgus metus pavyko nužudyti apie 18 milijonų visų rasių, religijų ir etninių grupių žmonių.

 

 1918 m. Dievas jiems priminė, ką jis gali padaryti, siųsdamas gripo pandemiją, kuri per keturis trumpus mėnesius nusinešė 21 mln. gyvybių.

 

 2022 metais jis pasiuntė signalą COVID-19 forma, kuris turėtų paskatinti visas, pasaulinio dominavimo apsėstas, galias susimąstyti, siekiant naudotis tik prievartinėmis priemonėmis.

 

 Paulius Šaras. Keturi mūšio laukai: galia dirbtinio intelekto amžiuje (Niujorkas: W. W. Norton), 2023 m.“ [1]

 

1. "Four Battlegrounds". Hussain, Hamid.  Defence Journal; Karachi Vol. 25, Iss. 11,  (Jun 2023): 50.