„Keturi mūšio laukai“

 

 "Abstraktas

 

 Paulo Scharre'o „Keturi mūšio laukai“ yra įspūdingas pasakojimas apie naujas technologijas, ypač apie dirbtinį intelektą (AI) kariniuose reikaluose ir šiuolaikiniame kare. Naujos ginklų parako, artilerijos, automobilių, lėktuvų, tankų ir povandeninių laivų išradimo technologijos per visą žmonijos istoriją paskatindavo karinių reikalų revoliuciją.

 

 Pirmąjį kompiuterinį modelį panaudojo Rusijos kariuomenė, žinoma, kaip vieninga valdymo ir valdymo sistema (UCS). Ji buvo sukurta septintojo dešimtmečio pabaigoje, o sovietų ginkluotosiose pajėgose pradėjo veikti aštuntojo dešimtmečio viduryje. Joje buvo integruoti įvairūs duomenų šaltiniai, tokie, kaip radaras, palydoviniai vaizdai ir ryšiai, kad kariniams vadams būtų teikiama visapusiška informacija apie taktinę ir operatyvinę situaciją realiuoju laiku. 

 

 Nuo tada kompiuterinės technologijos įsiskverbė į visus karinės veiklos aspektus.

 

 Dirbtinis intelektas (AI) sparčiai vystosi ir keičia karinę kultūrą bei gali pakeisti įvairius karo aspektus. AI padeda analizuoti daugybę duomenų, surinktų karinių iš jutiklių, palydovų ir žvalgybos šaltinių. Naudodamas mašininio mokymosi algoritmus, dirbtinis intelektas gali nustatyti modelius, aptikti tendencijas ir išgauti veiksmingą informaciją iš didelių duomenų rinkinių, palaikydamas sprendimų priėmimo procesus per trumpesnį laikotarpį. AI leidžia kurti autonomines sistemas, veikiančias sausumoje, ore ir jūroje, pavyzdžiui, nepilotuojamus orlaivius (UAV), nepilotuojamas antžemines transporto priemones (UGV) ir autonominius povandeninius laivus. Šios sistemos gali atlikti stebėjimo, žvalgybos ir net kovines misijas be žmogaus įsikišimo, sumažindamos riziką personalui.

 

 Pilnas tekstas

 

 Paulo Scharre'o „Keturi mūšio laukai“ yra įspūdingas pasakojimas apie naujas technologijas, ypač apie dirbtinį intelektą (AI) kariniuose reikaluose ir šiuolaikiniame kare. Naujos ginklų parako, artilerijos, automobilių, lėktuvų, tankų ir povandeninių laivų išradimo technologijos per visą žmonijos istoriją paskatino karinių reikalų revoliuciją. 

 

Pirmąjį kompiuterinį modelį panaudojo Rusijos kariuomenė, žinomą, kaip vieninga valdymo sistema (UCS). Jis buvo sukurtas septintojo dešimtmečio pabaigoje, o sovietų ginkluotosiose pajėgose pradėjo naudoti aštuntojo dešimtmečio viduryje. Jame buvo integruoti įvairūs duomenų šaltiniai, tokie, kaip radaras, palydoviniai vaizdai ir ryšiai, kad kariniams vadams būtų teikiama visapusiška informacija apie taktinę ir operatyvinę situaciją realiuoju laiku. 

 

Nuo tada kompiuterinės technologijos įsiskverbė į visus karinės veiklos aspektus.

 

 Dirbtinis intelektas (AI) sparčiai vystosi ir keičia karinę kultūrą bei gali pakeisti įvairius karo aspektus.

 

 AI padeda analizuoti daugybę duomenų, surinktų karinių jutiklių, palydovų ir žvalgybos šaltinių.

 

 Naudodamas mašininio mokymosi algoritmus, dirbtinis intelektas gali nustatyti modelius, aptikti tendencijas ir išgauti veiksmingą informaciją iš didelių duomenų rinkinių, palaikydamas sprendimų priėmimo procesus per trumpesnį laikotarpį.

 

 AI leidžia kurti autonomines sistemas, veikiančias sausumoje, ore ir jūroje, pavyzdžiui, nepilotuojamus orlaivius (UAV), nepilotuojamas antžemines transporto priemones (UGV) ir autonominius povandeninius laivus.

 

 Šios sistemos gali atlikti stebėjimo, žvalgybos ir net kovines misijas be žmogaus įsikišimo, sumažindamos riziką personalui.

 

 AI taip pat naudojamas kuriant vadinamąsias „protingų ginklų sistemas“. AI algoritmai padeda pagerinti taikymo tikslumą, optimizuoti trajektorijas ir padidinti bendrą efektyvumą. Tada ši informacija gali būti naudojama, priimant labiau pagrįstus sprendimus, o AI algoritmai taip pat gali būti naudojami karinės įrangos duomenims stebėti ir analizuoti, kad būtų galima numatyti techninę priežiūrą. Numatydamas gedimus ir rekomenduodamas priežiūros veiksmus, dirbtinis intelektas padeda padidinti įrangos patikimumą, sumažinti prastovos laiką ir pagerinti pasirengimą darbui.

 

 AI atlieka itin svarbų vaidmenį karinio kibernetinio saugumo srityje, kad būtų galima aptikti kibernetines grėsmes ir į jas reaguoti. AI sistemos gali analizuoti didelius duomenų kiekius, nustatyti modelius ir aptikti anomalijas, kurios gali užkirsti kelią kibernetinėms atakoms ir jas sušvelninti. AI vaidmuo mokymuose yra sudėtingų modeliavimo įrankių kūrimas karinio mokymo tikslais. Dirbtiniu intelektu pagrįstos mokymo sistemos gali būti naudojamos tikroviškiems kovos scenarijams imituoti, todėl kariai gali tobulinti savo įgūdžius saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje. Ši technologija taip pat gali būti naudojama, atliekant medicininį įvertinimą ir šaudmenų šalinimą, gelbėjant žmonių gyvybes.

 

 Be daugelio technologijų apribojimų, susijusių su žmonių konfliktais, dirbtinio intelekto naudojimas kariuomenėje taip pat kelia etinių ir teisinių sumetimų, tokių, kaip tinkamos žmogaus priežiūros ir kontrolės užtikrinimas, papildomos žalos rizikos sumažinimas ir galimų sprendimų priėmimo algoritmų šališkumo pašalinimas. Pagrindinis iššūkis yra etikos gairių ir reglamentų poreikis, reguliuojantis dirbtinio intelekto kūrimą ir naudojimą kariniuose kontekstuose, nes skirtingos kultūros turi skirtingas perspektyvas.

 

Knyga aprašo, kaip panaudoti naujas technologijas keturiuose ateities mūšio laukuose: sausumoje, jūroje, ore ir kibernetinėje erdvėje.

 

 

 Scharre meistriškai naršo kiekvieną sritį, suteikdama skaitytojams visapusišką supratimą apie tai, kaip tradicinis ir netradicinis karas keičiasi dėl technologijų pažangos. Scharre naudoja atvejų tyrimus, kad paaiškintų šias technologijas, kurios formuoja mūšio lauką ir keičia konflikto dinamiką.

 

 Scharre'as yra gerai kvalifikuotas, kad galėtų išsamiai aptarti šią temą, atsižvelgiant į jo karjerą karinėje, gynybos politikos ir technologijų sektoriuje. Jis yra susipažinęs su visų trijų vietovių reljefu, nes jis yra buvęs JAV armijos reindžeris, tarnavęs Afganistane ir Irake, patarėju politikos klausimais Pentagone ir yra susipažinęs su technologijų kompanijų kultūra, kuri yra novatoriško darbo dėl AI taikymo gynybai priešakyje.

 

 Scharre'as nėra „technikos manijos“ mokinys ir pateikia subalansuotą požiūrį, įžvalgią naujų technologijų teikiamų galimybių analizę ir tuo pat metu pabrėždamas apribojimus bei galimus pavojus. Jis taip pat sprendžia moralines dilemas, su kuriomis susiduria politikos formuotojai, kariniai lyderiai ir kariai. Jis nagrinėja iššūkius, susijusius su tarptautinių įstatymų ir konvencijų laikymusi, kartu išnaudodamas pažangiausias galimybes ir nenumatytų pasekmių potencialą, tarpusavyje susijusiame, pasaulyje.

 

 Tarp JAV ir Kinijos vyks arši konkurencija, kuriant ir įgyvendinant, žaidimą keičiančią, AI technologiją karinėje srityje, o nugalėtojas dominuos ateityje. Tikimės, kad žmonės nekartos istorijos, kurioje, siekdami dominuoti, sutelkia dėmesį tik į destruktyvų kūrybiškumą, ignoruodami konstruktyvų kūrybiškumą.

 

 Žmonės išrado ginklus pramoninio masto Pirmojo pasaulinio karo skerdynėms, ir per ketverius ilgus metus pavyko nužudyti apie 18 milijonų visų rasių, religijų ir etninių grupių žmonių.

 

 1918 m. Dievas jiems priminė, ką jis gali padaryti, siųsdamas gripo pandemiją, kuri per keturis trumpus mėnesius nusinešė 21 mln. gyvybių.

 

 2022 metais jis pasiuntė signalą COVID-19 forma, kuris turėtų paskatinti visas, pasaulinio dominavimo apsėstas, galias susimąstyti, siekiant naudotis tik prievartinėmis priemonėmis.

 

 Paulius Šaras. Keturi mūšio laukai: galia dirbtinio intelekto amžiuje (Niujorkas: W. W. Norton), 2023 m.“ [1]

 

1. "Four Battlegrounds". Hussain, Hamid.  Defence Journal; Karachi Vol. 25, Iss. 11,  (Jun 2023): 50.