China has attacked NATO for criticizing the alliance for supporting Russia

 

"China attacked NATO on Tuesday, saying the alliance was defaming Beijing. Before the start of the NATO summit in Washington, NATO accused China of supporting Russia.

 

US President Joe Biden is hosting the leaders of the 32-member NATO, as well as the leaders of Australia, Japan, New Zealand and South Korea, for a three-day meeting on Tuesday.

 

NATO Secretary General Jens Stoltenberg told a press conference ahead of the alliance's 75th anniversary meeting that their inclusion "shows that our security is not a regional but a global" issue.

 

"This is clearly shown during the events in Ukraine, when Iran, North Korea, China support Russia," Mr. Stoltenberg said on Monday. His words are quoted in a transcript released by NATO. China is indeed providing dual-use goods to Russia.

 

The Chinese Foreign Ministry attacked this defense alliance, established in 1949 to ensure collective security in the face of the then Soviet Union.

 

"NATO's so-called security is being pursued at the expense of the security of other countries, its (North Atlantic Treaty Organization) actions have created extremely serious security risks for the world and the region.

 

China strongly opposes NATO's slanders and attacks on China, its desire to shift the blame to others, as well as NATO's use of China as an excuse to move eastwards, into the Asia-Pacific region and incite tensions in the region," the Chinese foreign affairs ministry echoed Russia's narrative at a regular press conference in Beijing, organized by ministry spokesman Lin Jian.

 

NATO leaders are meeting in Washington after a series of setbacks in Ukraine and election-related setbacks on both sides of the Atlantic.

 

Mr. Biden is fighting for his political survival after a highly unsuccessful debate with his presidential rival, NATO-skeptic Republican Donald Trump.

 

The star of the summit should be Ukrainian President Volodymyr Zelensky, who is seeking clear signs of support even if NATO does not invite his country to become a member."

 

Kinija užsipuolė NATO dėl aljanso kritikos, remiant Rusiją

 

"Kinija antradienį užsipuolė NATO ir pareiškė esą Aljansas Pekiną šmeižia. Prieš prasidedant NATO viršūnių susitikime Vašingtone NATO apkaltino Kiniją remiant Rusiją.

 

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį trijų dienų susitikimui priima 32 nares vienijančios NATO šalių vadovus, taip pat Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderius.

 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš Aljanso 75-osioms metinėms skirtą susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje sakė, jog jų įtraukimas „parodo, kad mūsų saugumas yra ne regioninis, o pasaulinis“ klausimas.

 

„Tai aiškiai parodyta per įvykius Ukrainoje, kai Iranas, Šiaurės Korėja, Kinija remia Rusiją“, – pirmadienį sakė J. Stoltenbergas. Jo žodžiai cituojami NATO paskelbtoje stenogramoje. Kinija iš tiesų Rusijai teikia dvigubos paskirties prekes.

 

Kinijos užsienio reikalų ministerija užsipuolė šį gynybos aljansą, įsteigtą 1949 metais siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą tuometinės Sovietų Sąjungos akivaizdoje.

 

„Vadinamojo NATO saugumo siekiama kitų šalių saugumo sąskaita, jos (Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos) veiksmai sukėlė itin didelių saugumo rizikų pasauliui ir regionui.

 

Kinija griežtai nepritaria NATO šmeižtams ir išpuoliams prieš Kiniją, jos norui perkelti kaltę kitiems, taip pat NATO naudojimuisi Kinija kaip dingstimi judant į rytus, į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną ir kurstant įtampą regione“, – eilinėje spaudos konferencijoje Pekine Rusijos naratyvą atkartojo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

 

NATO lyderiai renkasi Vašingtone po virtinės nesėkmių Ukrainoje ir iškilus su rinkimais susijusioms nepalankioms aplinkybėms abiejose Atlanto pusėse.

 

J. Bidenas kovoja dėl savo politinio išlikimo po jam itin nesėkmingų debatų su varžovu prezidento rinkimuose, NATO skeptiškai vertinančiu respublikonu Donaldu Trumpu.

 

Viršūnių susitikimo žvaigždė turėtų būti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekiantis aiškių paramos ženklų, net jei NATO ir nepakvies jo šalies tapti nare."

 

What Is the Conflict in Ukraine?

From French President Macron's point of view, it's a game where you can do anything, the more improbable the better. This is the only way to win the game. Macron lost the French parliamentary and EU parliamentary election games in France, now Macron's influence on the debate is minimal.

 

From the point of view of German Chancellor Scholz and American President Biden, the conflict in Ukraine could lead to World War III if the intensity of the killings is not diligently dosed. Both are quietly slipping into the situation on the eve of World War I, when no one wanted that war, but reluctantly got involved in it.

 

The most correct is the attitude of the future American president Trump. The conflict in Ukraine is a game with a partially loaded revolver fired at everyone's temples. For Russia, a major nuclear power, a conflict so close to Moscow is a matter of life and death. If we fail, we will all perish in a nuclear war. All other values, democratic or not, pale in the face of this danger. The Russian-inhabited, disarmed and neutral Ukraine's territories must be left to the Russians, thereby ending the conflict in one day, before Trump's inauguration.

Kas yra konfliktas Ukrainoje?

Prancūzijos prezidento Macrono požiūriu, tai yra žaidimas, kuriame galima daryti viską, kuo labiau neįtikėtiną, tuo geriau. Tik tokiu būdu galima žaidimą laimėti. Macronas pralaimėjo Prancūzijos parlamento ir ES parlamento rinkimų žaidimus Prancūzijoje, dabar Macrono poveikis diskusijai yra minimalus.

Vokietijos kanclerio Scholzo ir Amerikos prezidento Bideno požiūriu konfliktas Ukrainoje gali sukelti III pasaulinį karą, jeigu žudynių intensyvumas nėra stropiai dozuojamas. Abu tyliai slysta į I pasaulinio karo išvakarių situaciją, kai niekas to karo nenorėjo, bet nenoriai į jį įsivėlė.

Teisingiausias yra būsimo Amerikos prezidento Trumpo požiūris. Konfliktas Ukrainoje yra žaidimas su, dalinai užpildytu šoviniais, revolveriu, iššaunamu į visų žmonių smilkinius. Rusijai, vienai iš pagrindinių branduolinių valstybių, konfliktas taip arti prie Maskvos yra gyvybės ir mirties klausimas. Jei nepasiseks, žūsime visi branduolinio karo pasekoje. Visos kitos vertybės, demokratinės ar nelabai, nublanksta šio pavojaus akivaizdoje. Rusų apgyvendintas, nuginkluotos ir neutralios Ukrainos teritorijas reikia palikti rusams, tuo užbaigiant konfliktą per vieną dieną, dar iki Trumpo inauguracijos.

Užsienio automobilių gamintojai susiduria su kova Kinijoje

 „Nauji duomenys rodo, kad užsienio automobilių gamintojų dalis Kinijos rinkoje traukiasi greičiau, o užsienio vadovai teigia, kad bet koks posūkis bus po daug metų.

 

 Kinijos lengvųjų automobilių asociacija pirmadienį pranešė, kad per pirmuosius šešis metų mėnesius užsienio prekės ženklai, tokie, kaip Tesla ir Volkswagen, užėmė 43% lengvųjų automobilių rinkos Kinijoje, palyginti su 50,5% tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

 

 Kinijos automobilių rinka, didžiausia pasaulyje pagal vienetų pardavimą, sparčiai elektrifikuojasi dėl valstybės subsidijų, o vietos elektrinių transporto priemonių gamintojai užėmė didelę rinkos dalį.

 

 „Sunku yra tai, kad modeliai, kurie buvo mūsų stiprybės – „Accord“, „Civic“ ar CR-V, dabar kartais laikomi senamadiškais“, – balandį sakė Masayuki Igarashi, „Honda“ vykdomasis direktorius, prižiūrintis Kinijos verslą. „Vis dėlto turime apsaugoti mūsų prekės ženklą“.

 

 Užsieniečių nesėkmės Kinijoje padidino pasaulinę reakciją prieš Kinijos automobilių eksportą, o JAV ir kai kurios kitos vyriausybės mano, kad turi mažai ką prarasti, taikydamos muitus Pekinui. JAV gegužę nustatė 100% tarifą Kinijos elektromobiliams, o Europos Sąjunga kitą mėnesį pasekė pavyzdžiu, išleisdama tarifus nuo 17% iki 38%.

 

 „Volkswagen“ teigimu, šiais metais Kinijoje turėtų būti pristatyta daugiau, nei 70 elektromobilių, o tai sukels kainų karą, kuris smogs tiek vietiniams, tiek užsienio prekių ženklams. Kai kurie automobilių gamintojai grumiasi su pertekliniais gamybos pajėgumais ir bando eksportuoti sau išeitį iš bėdų, didindami įtampą su Vakarų vyriausybėmis.

 

 Kinijos automobilių asociacijos duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius automobilių pardavimas išaugo 3,3%, palyginti su praėjusiais metais, iki 9,84 mln. Benzininių automobilių pardavimai ir toliau mažėjo, o elektromobilių pardavimo augimas sulėtėjo.

 

Apskritai naujos energijos transporto priemonės, kuri apima pilnus elektromobilius ir įkraunamus hibridinius automobilius, pirmąjį pusmetį sudarė apie 42 % rinkos.

 

Remiantis naujausiais asociacijos duomenimis, sausio–gegužės mėnesiais „Tesla“ nukrito į trečią vietą naujų energetinių transporto priemonių kategorijoje, atsiliekant nuo Kinijos BYD ir „Geely Auto“.

 

 Automobiliai yra vienas iš daugelio plataus vartojimo prekių, kai Kinijos pirkėjai pereina prie vietinių prekių ženklų, nes vietinės įmonės gerina kokybę, o kai kurie žmonės išreiškia savo patriotiškumą pirkdami.

 

 Praėjusiais metais japonų „Mitsubishi Motors“ pranešė, kad baigia gamybą Kinijoje, o prieš dvejus metus „Stellantis“ padarė tą patį savo „Jeep“ transporto priemonėms.

 

 Kiti užsienio, benzinu varomų, automobilių gamintojai traukiasi, kad prisitaikytų prie mažėjančių pardavimų.

 

Benzino automobilių gamyklose paprastai dirba daugiau darbuotojų, nei elektromobilių gamyklose, nes elektromobiliams reikia mažiau gamybos etapų ir jie paprastai gaminami, naudojant pažangesnę gamybos automatizavimo technologiją.

 

 „Hyundai“, kurios pardavimai Kinijoje mažėjo, pardavė savo gamyklą Čongčinge, Vakarų Kinijoje, vietinei įmonei. „Nissan“ neseniai sustabdė automobilių gamybą savo Čangdžou gamykloje Rytų Kinijoje, o „Honda“ siekė atleisti darbuotojų iš bendros Kinijos įmonės, išpirkdama iš savanorių.

 

 Įmonės, kurios išlaiko viltį dėl Kinijos, stengiasi geriau patenkinti vietos skonį, ypač EV, ir paspartinti plėtrą.

 

 „Volkswagen“, perkamiausias užsienio prekės ženklas Kinijoje, perleido didžiąją dalį savo plėtros sprendimų priėmimo įgaliojimų šalies padalinių vadovams. Siekdama įsisavinti vietines technologijas, ji investavo į Kinijos elektromobilių startuolį „Xpeng“ ir automobilių pramonės lustų gamintoją „Horizon Robotics“. VW teigia, kad Kinijoje sutrumpino kūrimo laiką maždaug 30%.

 

 Vis dėlto pirmieji vietoje sukurti automobiliai rinką pasieks tik 2026 m. Ralfas Brandstatteris, vadovaujantis „Volkswagen“ verslui Kinijoje, dvejus metus iki tol apibūdino kaip „stabilizavimo etapą“.

 

 „Tikimės per šiuos dvejus metus labai sudėtingų akimirkų“, – sakė jis balandį. "Mes dėl to nesijaudiname. Mums svarbu pasiruošti 26 metams."

 

 „Toyota“ ir „Nissan“ taip pat teigė planuojančios toliau lokalizuoti Kinijoje parduodamų automobilių plėtrą.

 

 „Tesla“ yra išimtis tarp JAV automobilių gamintojų, nes ji vis dar labai priklauso nuo Kinijos. Vietoje gaminami. modeliai 3 ir Y modeliai paskatino susidomėjimą elektromobiliais ir išliko stiprūs pardavimuose. Vis dėlto, šiems modeliams senstant, pardavimai sumažėjo.

 

 Siekdamas vėl sužadinti vartotojų susidomėjimą, generalinis direktorius Elonas Muskas nori pristatyti vairavimo pagalbos programinę įrangą, kurią jis vadina visišku savarankišku vairavimu." [1]

1. Foreign Carmakers Face Struggle in China. Kubota, Yoko; Leong, Clarence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 July 2024: B.1.

Foreign Carmakers Face Struggle in China

"New data show foreign carmakers' share of the Chinese market is shrinking more quickly, and foreign executives say any turnaround is years away.

In the first six months of the year, foreign brands such as Tesla and Volkswagen took 43% of the passenger-car market in China, down from 50.5% in the same period a year earlier, the China Passenger Car Association said Monday.

China's auto market, the world's largest by unit sales, is rapidly electrifying with help from state subsidies, and local electric-vehicle makers have grabbed significant market share.

"What's tough is, the models that have been our strengths, the Accord, the Civic or the CR-V, are now seen as old fashioned at times," said Masayuki Igarashi, Honda's managing executive officer overseeing its China business, in April. "Still, we have to protect our brand."

The foreigners' setbacks in China have added to the global backlash against Chinese car exports, with the U.S. and some other governments figuring they have little to lose by hitting Beijing with tariffs. The U.S. in May set a 100% tariff on Chinese EVs, and the European Union followed suit the next month by releasing tariff rates of about 17% to 38%.

More than 70 EVs are expected to be introduced this year in China, according to Volkswagen, leading to a price war that hits domestic and foreign brands alike. Some carmakers are grappling with excess production capacity and are trying to export their way out of trouble, exacerbating tensions with Western governments.

In the first six months of this year, car sales rose 3.3% from a year earlier to 9.84 million vehicles, according to the Chinese car association. Gas-car sales continued to tumble, while growth of EV sales slowed. Overall, new-energy vehicles, a category that includes full EVs and plug-in hybrid vehicles, accounted for about 42% of the market in the first half. Tesla fell to third place in the new-energy-vehicle category in the January-May period, according to the latest available data from the association, behind China's BYD and Geely Auto.

Cars are one of many consumer products where Chinese buyers are switching to local brands as homegrown companies improve in quality and some people express their patriotism through their purchases.

Last year, Japan's Mitsubishi Motors said it was ending production in China, while two years ago Stellantis did the same for its Jeep vehicles.

Other foreign makers of gasoline-powered cars are retrenching to adapt to declining sales. Gasoline-car factories tend to have more workers than EV factories because EVs require fewer production steps and typically are made with more advanced manufacturing automation technology.

Hyundai, whose China sales have been dropping, has sold its plant in Chongqing, western China, to a local company. Nissan recently halted vehicle production at its Changzhou plant in eastern China, while Honda has sought to cut workers at a China joint venture through voluntary buyouts.

Companies that retain hope for China are trying to cater better to local tastes, especially in EVs, and speed up development.

Volkswagen, the bestselling foreign brand in China, has shifted much of its development decision-making authority to executives in the country. To absorb local technology, it invested in Chinese EV-startup Xpeng and auto-industry chip maker Horizon Robotics among others. VW says it has cut development time in China by about 30%.

Still, the first of its locally developed cars won't reach the market until 2026. Ralf Brandstatter, who heads Volkswagen's business in China, characterized the two years until then as a "stabilization phase."

"We expect in these two years very challenging moments," he said in April. "We don't worry about that. For us it's important to prepare [for] '26."

Toyota and Nissan also have said they plan to further localize development of cars sold in China.

Tesla is an exception among U.S. carmakers in that it still relies heavily on China. Its locally produced Model 3 and Model Y helped spark interest in EVs and remain strong sellers. Still, sales have dropped as those models age.

To reignite consumer interest, Chief Executive Elon Musk wants to introduce driving assistance software that he calls full self-driving." [1]

1. Foreign Carmakers Face Struggle in China. Kubota, Yoko; Leong, Clarence.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 July 2024: B.1.